Seime – bankų solidarumo mokestis, Šimonytė tikina – tai nėra bausmė už efektyvesnį darbą, bankai gauna rentą

Seimui ketvirtadienį ketinant imtis vadinamojo bankų solidarumo mokesčio kai kurie koalicijos nariai neslepia pasiūlymo nepalaikantys. Liberalams nepriimtinas pats principas, Laisvės partija teigia ketinanti susilaikyti, nes matanti problemų projekte, o frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, nors ir pritaria pačiam pasiūlymui, teigia, kad pinigai vis dėlto turėtų nukeliauti ne gynybai. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė patikina – tai nėra bausmė bankams už efektyvesnį darbą ar verslo plėtrą, nes didesnis pelnas tėra renta.

Seimui ketvirtadienį bus teikiamas siūlymas įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

LRT.lt primena, kad toks projektas buvo pasiūlytas pradėjus kalbėti apie prognozuojamus netikėtai didelius bankų pelnus. Bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 proc.

Iš įnašo, skaičiuojama, turėtų būti surinkta apie 410 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.

Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš Seimo posėdį teigė, kad frakcija yra priėmusi sprendimą pasiūlymui nepritarti.

„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Jau esu sakiusi viešai ir ne kartą, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui sekasi, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir apmokestina jį. Manytume ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pridūrė pripažįstanti, kad tikslas finansuoti gynybos infrastruktūrą yra „labai kilnus ir vertas“.

„Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat teigė, kad pasiūlymas kelia klausimų ir kad frakcijos nariai ketina susilaikyti.

„Yra keletas problemų su šiuo projektu. Pirmas dalykas, tai nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri papildomai šiems rinkos žaidėjams uždedama. Antras dalykas, Lietuvoje tikrai yra maža bankų konkurencija. Dėl to iš dalies kartais ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime daugiau rinkos žaidėjų įsileisti. Ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė“, – sakė A. Armonaitė.

Kaip trečią argumentą, ekonomikos ir inovacijų ministrė nurodė tai, kad solidarumo mokestis būtų taikomas atgaline data. Anot A. Armonaitės, geresnis sprendimas būtų kalbėtis su bankais ir paraginti juos persvarstyti maržų politiką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, paklausta, ar projektas buvo pakankamai suderintas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie koalicijos partneriai ketina balsuoti prieš, sukritikavo koalicijos partnerius teigdama, kad „lengva būtų liberalu“ ir pasisakyti prieš mokestį.

„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad yra labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia. Tiesa, paskui, kada ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, tada dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam galima skirti papildomų lėšų ir kiek. Tai šitaip biudžetai nesidaro, šitaip pinigai neatsiranda“, – kalbėjo premjerė.

Anot jos, prieš mokesčius pasisakyti yra populiaru, kai kurie politikai esą remiasi savo nuostatomis ir dėl to pykti negalima, tačiau, pridūrė I. Šimonytė, šioje situacijoje kyla ir moralės klausimas. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad tai nėra bausmė už efektyvesnį darbą ar įprastą verslo plėtrą – didesnius pelnus lėmė visai kitos aplinkybės.

„Mano supratimu, ekonominės priežastys, dėl kurių šita įmoka yra siūloma, yra labai rimtos ir labai svarbios, todėl, kad tai, ką šiuo metu dėl labai greitai ir labai staigiai pasikeitusios ECB pinigų politikos, ką papildomai gauna komerciniai bankai, nėra nei pajamos iš efektyvesnės veiklos, nei iš didesnės, platesnio masto veiklos. Tai yra tiesiog renta, ekonominiais terminais kalbant. T. y., kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, nes tavo visas paskolų portfelis praktiškai yra kintamomis palūkanomis, todėl kad tau nereikia eiti į rinką finansavimosi, nes turi likvidumo perteklių, jį laikai centriniame banke ir už jį taip pat uždirbi palūkanas“, – aiškino I. Šimonytė.

Ji pripažino apgailestausianti, jeigu Seimas pateiktam siūlymui nepritartų: „Vadinasi, tiems patiems tikslams valstybė turės pasiskolinti pinigus už 4,5 proc. ir tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai iš to tiesiog pralaimės palūkanas.“

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad frakcija siūlomą bankų solidarumo mokestį palaikys, tačiau kyla diskusijų dėl to, kam surinktos lėšos bus panaudotos.

„Mes šiandien nemanome, kad socialiai teisinga, kad iš žmonių, turinčių kad ir būsto paskolas, sukrautas bankas pelnui turėtų būti panaudotas kad ir svarbiam tikslui – šalies gynybai. Yra pakankamos lėšos skiriamos ir iš mūsų biudžeto, ir iš kitų finansavimo šaltinių“, – tvirtino S. Skvernelis.