Seimas linkęs leisti Šventosios uosto valdymą perduoti Palangos įmonei

Nuo 2024-ųjų Šventosios jūrų uosto žemės ir infrastruktūros bei akvatorijos valdymą siūloma perleisti Palangos savivaldybės įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.

Nei uosto žemės ar akvatorijos, nei infrastruktūros nebūtų galima privatizuoti.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisoms: 106 parlamentarai buvo už, o susilaikė šeši. Galutinis balsavimas Seime vyks vėliau.

Pataisos numato, kad uosto ir jo žemės naudotojai dėl veiklos uoste ar sklypo nuomos sudarytų sutartis su savivaldybės įmone, o ne su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, kaip yra šiuo metu. Be to, jie uosto teritorijoje galėtų vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitiktų uosto paskirtį.

Įmonė koordinuotų uosto teritorijos apsaugą, užtikrintų saugią laivybą, nuomotų žemę, rinktų atlyginimą už uosto paslaugas, organizuotų žmonių ir laivų gelbėjimą, rengtų uosto plėtros projektus, reklamuotų uostą, statytų, remontuotų arba griautų infrastruktūrą, prižiūrėtų neišnuomotą teritoriją.

Savivaldybės įmonė uosto žemę galėtų išnuomoti tik konkurso tvarka, o kurios aprašą savivaldybės tarybos teikimu turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Tačiau Seimo Audito komitete dirbanti Artūras Skardžius priekaištavo, kad Palangos savivaldybė uosto valdymą perduodanti jos įsteigtai įmonei „nusiplauna rankas“.

„Šiuo projektu kuriamas precedentas, kad valstybės valdoma įmonė galės disponuoti ir parceliuoti valstybės turtą“, – posėdyje teigė A. Skardžius.

Audito komitetas vienintelis siūlė pataisas atmesti.