Savaitė po nelaimės ant Meškinio tilto: vieniems kauniečiams kelionė į darbą trunka valandą, kiti nevažiuoja išvis

Prieš 1 metus 64

Praėjusį antradienį Kaune nukrito remontuojamo Alfonso Meškinio tilto, geriau žinomo Kleboniškio tilto pavadinimu, konstrukcija. Gyventojai įspėti nusiteikti spūstims ir raginti rinktis kitus maršrutus. Kaip prabėgus savaitei po nelaimės pasikeitė kauniečių ir Kauno rajono gyventojų kasdienybė? LRT.lt pašnekovai dalijosi savo patirtimi. Kaip paaiškėjo, vieniems jų kasdienės kelionės į darbą gerokai prailgo, kiti, nenorėdami švaistyti laiko spūstyse, dirba iš namų.

Pavojingai nuvirtusią griaunamo senojo A. Meškinio tilto dalį planuojama nuardyti per artimiausias dvi savaites. Vairuotojams iki kovo mėnesio pradžios teks rinktis kitus maršrutus ir nusiteikti, kad gali būti spūsčių, kiek anksčiau skelbė Kauno miesto savivaldybė.

Tiek viešuoju transportu, tiek ir asmeniniais automobiliais vykstantiems gyventojams patariama kelionėms suplanuoti gerokai ilgesnį laiką. Važiuojantieji į Kauną nuo Lapių ar Vandžiogalos pusės turi rinktis Šilainių kryptį. Dėl to, įspėjo savivaldybė, ties Domeikava, Sargėnais, Vytėnais neišvengiamai susidarys spūstys – nepatogumų neišvengs ir šių vietų gyventojai.

Apie tai, kaip pasikeitė kasdienybė, LRT.lt pasikalbėjo su kauniečiais ir Kauno rajono gyventojais, kurie A. Meškinio tiltu važinėja nuolatos.

Situacija bloga kaip visada – nieko neįprasto

Kauno rajone, Giraitėje, gyvenantis Adomas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt) kasdien važiuoja į darbą Kaune. Čia darželį ir mokyklą lanko jo vaikai. Kiekvieną rytą 7.30–8.30 val. jis važiuoja į miestą, namo po darbo keliauja apie 17.30–18.30 val. Pašnekovas atskleidė, kad rinkdamasis maršrutą jis naudojasi specialia programėle telefone.

„Ten matyti, kuriuo keliu važiuodamas išvengsi spūsčių ir greičiau pasieksi kelionės tikslą – darbą, darželį ar mokyklą, kurios yra skirtingose miesto vietose: Šilainiuose, centre ir Vilijampolėje“, – pasakojo jis.

Adomas pabrėžė, kad kol kas sunku spręsti, kaip pasikeitė eismas po nelaimės ant A. Meškinio tilto.

„Šiandien (pirmadienį – LRT.lt) kol kas eismas buvo kaip įprasta pirmadieniais. Va trečiadienį tai buvo blogai – iš darželio, kuris yra prie Kauno „Akropolio“, sūnų vežiau ilgiau nei paprastai: visur dėl tilto griūties buvo susidarę kamščiai“, – pasakojo jis.

Kitas kalbintas Giraitės gyventojas Simonas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt) pabrėžė, kad iš esmės situacija yra tokia pat bloga, kokia buvo ir anksčiau. Jo nuomone, nelaimė ant tilto prisidėjo prie dar didesnių spūsčių, bet kiek tiksliai – sunku pasakyti. Kiekvieną rytą į darbą Kaune automobiliu važinėjantis vyras pasakojo, kad spūstys toje vietoje Giraitės ir aplinkinių vietovių gyventojams – ne naujiena, o kasdienybė.

Anot pašnekovo, kas rytą kelionę į darbą jam tenka kruopščiai planuoti. Iš namų jis stengiasi išvykti iki 7 val. ryto, tokiais atvejais darbą, esantį už 16 km, pasiekia maždaug per 30 minučių. O jeigu ryte užtrunka ir išvažiuoja šiek tiek po 7 val., kelionės tikslą pasiekia per 45 minutes, o kartais sugaišta net ir ilgiau.

Dėl spūsčių dirba iš namų

LRT.lt kalbintas Domeikavoje gyvenantis Mindaugas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt) teigė, kad savaitgalį spūsčių nebuvo, bet situaciją darbo dienomis jis vadina katastrofa. „Tai čia dar tik pirmos dienos… Manau, per savaitę dar išlįs perliukų“, – juokėsi jis.

Mindaugas pasakojo, kad pirmadienį ryte jo žmona išvyko gerokai anksčiau, kad tik laiku suspėtų į darbą, bet ir to nepakako – iš namų išvykusi 7.05 val. darbą ji pasiekė tik 8.03 val. Įprastas rytines spūstis anksčiau moteris įveikdavo per 25 minutes, o šįkart važiavo valandą.

Jis pats pasakojo šią savaitę nusprendęs dirbti iš namų: „Neverta važiuoti į biurą 10 val. ir lėkti namo 15.30–16 val., kad spėčiau vaiką pasiimti iš darželio. Ir benzino nereikia deginti spūstyse.“

LRT.lt kalbintas Lukas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt) A. Meškinio tiltu kasdien važiuodavo apie 7 val. ryto. Lukas sakė, kad jam pasisekė – anksti ryte jis važiuoja Klaipėdos link, o didžiausios spūstys tuo metu formuojasi kitoje kelio pusėje.

Vakarais, anot jo, priešingai – ilgiausia automobilių eilė nusidriekia link Klaipėdos, šia puse namo skuba Domeikavos, Giraitės ir kiti Kauno rajono gyventojai.

Iš namų tenka išvažiuoti anksčiau, ieško kitų maršrutų

Lapių miestelio bendruomenės centro vadovė Milena Lapajienė LRT.lt pasakojo, kad po nelaimės ant A. Meškinio tilto gyventojai priversti keliones planuoti kitaip, nei yra įpratę: iš namų tenka išvykti gerokai anksčiau, ieškoma alternatyvių maršrutų.

„Deja, per piką ir taip tas kelias būna labai apkrautas. Kiek kalbėjau su aplinkiniais, kelionei tenka skirti papildomą pusvalandį“, – sakė ji.

Paklausta, ar dėl padidėjusių spūsčių į Lapes laiku atvyksta viešasis transportas, pašnekovė sakė nusiskundimų iš gyventojų negirdėjusi. Anot jos, į miestelį važiuojantis autobusas praleidžia dvi stoteles Panerių gatvėje, dėl to šiokių tokių nepatogumų patiria iš mokyklų namo grįžtantys vaikai, tačiau didesnių nesklandumų nėra.

M. Lapajienė pasakojo, kad nemaža dalis Lapių gyventojų, jeigu tik turi tokią galimybę, renkasi dirbti nuotoliniu būdu.

„Sugaišti tiek laiko kelionėje neracionalu, o tie, kuriems reikia būtinai nuvykti tam tikru laiku, deja, tenka keltis anksčiau ir grįžti vėliau“, – LRT.lt teigė ji ir pabrėžė, kad ir iki nugriūvant A. Meškinio tilto konstrukcijai šiame kelyje susiformuodavo didelės spūstys, kartais nusidriekdavusios ir 5 km.

Kritikuoja pačius vairuotojus: sumažina greitį, norėdami įamžinti styrančią konstrukciją

Kauno Eigulių mikrorajone, esančiame šalia A. Meškinio tilto, gyvenantis Alfredas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt) džiaugėsi, kad jo darbas kitoje miesto pusėje, tad kiekvieną rytą jam nereikia stovėti spūstyse ant tilto. LRT.lt vyras pasakojo čia važiavęs savaitgalį ir pastebėjęs, kad dalis vairuotojų tiltu rieda gerokai lėčiau vien tam, kad spėtų nufotografuoti styrančią konstrukciją. Anot jo, galbūt tai ir yra spūsčių priežastis.

Tą pačią problemą pastebėjo ir LRT.lt kalbintas Domantas (pavardė redakcijai žinoma – LRT.lt). Jis pats pasakojo pastaruoju metu tiltu važiavęs tik dukart, tačiau jo dėmesį taip pat patraukė kai kurių eismo dalyvių noras įamžinti Kauno traukos centru tapusią vietą.

„Faktas, kad visi pristabdo, bet nežinau, kiek tai lemia spūstis, per piką nevažiuoju“, – sakė jis ir pridūrė pirmadienį specialioje vairuotojams skirtoje telefono programėlėje pastebėjęs, jog vidutinis greitis, važiuojant A. Meškinio tiltu, siekė vos 30 km/val.

„Bet šiaip pats blogiausias dalykas tai, kad kas trečias filmuoja tą tiltą vairuodamas“, – LRT.lt pasakojo Domantas.

Spūsčių neišvengia ir viešasis transportas: vėluoja autobusai

Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė pripažino, kad rekonstruojamo A. Meškinio tilto konstrukcijos griūtis turėjo neigiamos įtakos viešajam transportui.

„Nuo vasario 15 dienos pakeistas 21-asis maršrutas, autobusai, važiuojantys Salių kryptimi nuo Panerių gatvės, nuo Skaudvilės g. stotelės rieda apylanka – A. Strazdo g., Baltų pr., Rasytės g., Jotvingių g., Islandijos pl., A1 keliu, 232 keliu, Panerių gatve, toliau įprasta trasa. Autobusams važiuojant Kauno pilies kryptimi nuo Panerių gatvės maršrutas nukreipiamas Islandijos pl., 232 keliu nusileidžiama į Panerių gatvę, toliau važiuojama įprastu maršrutu“, – nurodė ji.

Anot bendrovės atstovės, uždarius eismą Panerių g. formuojasi didelės spūstys, jų neišvengia ir viešasis transportas. Susiduriama ir su viešojo transporto vėlavimais, daugiausia vėlavimų pastebima per rytinį ir vakarinį piką.

Itin dideli transporto priemonių srautai ir 21-ojo maršruto vėlavimai pastebėti pirmadienio rytą Salių–Kauno pilies kryptimi: „Tam įtakos, tikėtina, turėjo ir tai, kad pasibaigė moksleivių atostogos. Kaip žinia, tilto rekonstrukcija, griūtis, eismo ribojimai prisideda prie transporto priemonių spūsčių susidarymo ir aplinkiniuose rajonuose, t. y. Domeikavoje, Sargėnuose, Šilainiuose, jos netiesiogiai veikia ir kitus viešojo transporto maršrutus.“

Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad šiuo metu uždaryta Panerių g. anksčiau riedėdavo 189-ojo maršruto (Kauno autobusų stotis–Drąseikiai–Batėgala) autobusas. Šiuo metu keleiviai minimu maršrutu pavežami apylanka Kauno mieste. Aplenkiamos kelios stotelės, Pikulo g. ir Šiaurinio aplinkkelio tiltas.

Skaityti visą pranešimą