„Santuoka iš reikalo“: Vakarų sankcijų spaudžiama Rusija nebijo ekonominės priklausomybės nuo Kinijos

Kinijos komunistų partijos vadovas Maskvoje meta gelbėjimosi ratą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui – sankcijomis izoliuotą karo Ukrainoje iniciatorių Xi Jinpingą traukia siūlydamas gilesnį ekonominį bendradarbiavimą. Abi šalys antrąją jo vizito dieną aptarė naują dujotiekį iš Sibiro į Kiniją. 

NATO vadovas praneša, kad Rusija prašė Kinijos suteikti ginkluotės, tačiau, anot Baltųjų rūmų, sprendimo Pekinas dar nepriėmė. Kita rytų šalis demonstruoja vienybę Ukrainai – antradienį Kyjive lankosi Japonijos ministras pirmininkas.

Auganti Kinijos ekonomika žvalgosi Rusijos gamtinių išteklių, o nauja rinka Kremliui gyvybiškai svarbi nukreipiant prekybą iš Vakarų. Baltųjų rūmų atstovas tai vadina santuoka iš reikalo, o joje Rusija esą yra mažesnioji partnerė, kuriai sąlygas diktuoja Pekinas.

Bet atrodo, kad prispaustos Vakarų sankcijų Maskvos visiška priklausomybė nuo Kinijos ekonomikos – pradedant lustų ir kitų svarbių technologijų importu – negąsdina. Karo sumanytojui – pasirinkimas: ar aukoti Rusijos suverenitetą, kurį taip V. Putinas mėgsta aukštinti, ar išvis panirti į ekonominį paralyžių.

Viena pagrindinių diskusijų temų antradienį – naujas dujotiekis iš Sibiro į Kiniją.

„Rusijos verslas gali patenkinti didėjantį Kinijos ekonomikos poreikį energijos ištekliams“, – tikina V. Putinas.

Aukščiausio Kinijos komunistų partijos delegacijos vizito – ir apskritai pirmojo tokio svarbaus užsienio lyderio apsilankymo Rusijoje karo metais – simbolinė prasmė izoliuotam autokratui yra milžiniška.

Kinija Rusijos invaziją Ukrainoje toliau vadina Ukrainos krize. Bando pristatyti savą taikos planą, apie kurį, manoma, diskutuos ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Kinijos dokumente išsamiai išdėstyta 12 principų, įtraukiančių pagarbą visų šalių suverenitetui, Šaltojo Karo mentaliteto atsisakymą, ugnies nutraukimą, derybų dėl taikos inicijavimą ir vienašališkų sankcijų nutraukimą“, – vardija Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.

Ar tai išaugs į Ukrainai naudingą taiką ir okupuotų teritorijų atgavimą, abejojama, nors Baltieji rūmai ir ragina Pekiną išnaudoti įtaką Maskvoje.

„Tikimės, kad prezidentas Xi spaus prezidentą Putiną nutraukti Ukrainos miestų, ligoninių ir mokyklų bombardavimą, sustabdyti karo nusikaltimus ir žiaurumus bei išvesti savo karius. Tačiau esame susirūpinę, kad vietoj to, Kinija pakartos raginimus nutraukti ugnį, o šiame pasiūlyme suverenioje Ukrainos teritorijoje būtų paliktos Rusijos pajėgos“, – pabrėžia Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.

Abi valstybės, anot Baltųjų rūmų atstovo, bando sudrebinti tarptautinę tvarką, o tikimybė, kad Kinija perduos ginkluotės Rusijai, išlieka.

„Nežinome, ar Kinija su Rusija susitars dėl ginkluotės tiekimo. Galime tik pasakyti, kad Kinija tokios galimybės, mūsų manymu, dar neatmetė“, – komentavo J. Kirby.

„Nematėme įrodymų, kad Kinija Rusijai perduoda ginkluotės. Bet pastebėjome požymių, kad Rusija to prašė ir šis klausimas valdžios Pekine svarstomas“, – patvirtina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Briuselyje pristatęs NATO metinę ataskaitą, Aljanso vadovas teigia darysiantis viską, kad liepą Vilniuje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime šalys susitartų gynybai skirti kaip įmanoma daugiau pinigų.

„Ataskaitoje rašome, kad daugiau nei du procentus BVP gynybai skiria septynios Aljanso valstybės“, – nurodo J. Stoltenbergas. Tai – Baltijos Šalys, Lenkija, Graikija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.

NATO vadovas pripažįsta – Švedija ir Suomija nebūtinai į NATO įstos kartu, Turkijai toliau blokuojant Švedijos narystės siekį.

„Turkija yra pasiruošusi ratifikuoti Suomijos narystę, aš sveikinu šį sprendimą, kurį Turkijos Didžioji nacionalinė asamblėja turėtų patvirtinti iki šalyje vyksiančių rinkimų. Taip pat sveikinu, kad Vengrijos parlamentas kitą savaitę balsuos dėl Suomijos. Svarbu, kad Suomija ir Švedija greitai taptų NATO narėmis, nesvarbu, ar vienu metu. Toliau sunkiai dirbsiu, kad Švedija taptų visateise nare kaip įmanoma greičiau, nes tai padidins saugumą, padarys NATO stipresne organizacija ir pademonstruos, kad Aljanso durys atviros“, – žada J. Stoltenbergas.

O Kinijai demonstruojant paramą agresoriui, Ukrainoje lankosi Japonijos ministras pirmininkas. Tuo pat metu Rusija Japonijos Jūroje paleido branduolinį ginklą galinčius skraidinti strateginius bombonešius. Japonijos lyderis Ukrainoje rodo, kad jo Rytų valstybė priklauso Vakarams ir visapusiškai rems Ukrainą.