Prieš 11 mėnesius
96
Pirmadienį viešojoje erdvėje pasirodė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos vaizdo įrašas, kuriame šioje gydymo įstaigoje dirbantys medikai įsiamžinę su nunešiotais darbo rūbais, skirtais ligoninės administracijos.
„Per didelės medicininės pižamos, sulopyti chalatai ar net ir nelopyti – su skylėmis, atspurusiomis rankovėmis – viskas, ką matote filmuke, yra ne situacijos sutirštinimas, bet realybė – mūsų medikų kasdienė darbo apranga“, – sako Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos (SGS) pirmininkė Gabija Tomkutė.
Pasak jos, netinkama darbo apranga – tik ledkalnio viršūnė: administracija esą metų metus ignoruoja skundus dėl darbuotojų poreikių. Į nuolatinius priminimus, jog medikams trūksta kokybiškų ir jų kūno sudėjimui tinkamų rūbų, avalynės, taip pat kai kurių darbo priemonių, administracija esą reaguoja pažadais, tačiau jų netesi.
Anot G. Tomkutės, tokia situacija tęsiasi metų metus. „Kalba eina apie orumą ir požiūrį į darbuotojus“, – sako G. Tomkutė. Anot jos, dabartinė Santaros klinikų medikų darbo apranga neatitinka reikalavimų, nurodytų teisės aktuose ir pačių Santaros klinikų vidaus tvarkoje.
„Ir tai yra ne darbuotojų, o darbdavio atsakomybė“, – pabrėžia SGS pirmininkė.
VUL Santaros klinikų administracija teigia, kad problemų yra, bet jos sprendžiamos etapais ir tariantis su medikų profesinės sąjungos atstovais.
Dalis gydytojų aprangą perka patys, kiti rengiasi „skarmalais“ arba vienkartiniais rūbais
Žiniasklaidai išplatintame vaizdo klipe Santaros klinikų skyriuose dirbantys gydytojai tarsi modeliai demonstruoja „patobulintus“ darbo rūbus: per didelių chalatų skvernai surišti į mazgus, kad jie nesivilktų žeme, o per ilgos kelnės atlenktos ir parištos raišteliais – kad nesmuktų, medikams gelbėjant gyvybes ir atliekant kitas procedūras. Dalis nusifilmavusių gydytojų apsirengę vienkartiniais medicininiais rūbais, vadinamosiomis pižamomis.
Pasak G. Tomkutės, taip apsirengusių medikų Santaros klinikose pacientai gali sutikti kasdien – tai nėra „karnavaliniai“ rūbai, kuriais jie apsirengė filmavimosi dieną. „Vaizdo klipe norėjome parodyti, kad aukščiausio lygio ligoninės medikai kasdieniame darbe ieško kūrybinių sprendimų, kaip dėvėti darbinę aprangą. Ir tai daro ne dėl stiliaus. <...> Tai nėra geriausi sprendimai, bet taip bent sumažinama traumos darbe tikimybė“, – kalbėjo SGS pirmininkė, gydytoja anesteziologė reanimatologė.
Medikė papasakojo, kokius rūbus rado pirmadienį atėjusi į darbą: „Galiu pasakyti, ką šiandien radau spintelėje. [Medicininė] pižama buvo su praplyšusiomis pažastimis. Taip, ne visos jos tokios. Bet dauguma yra susiūtos, lopytos ir perlopytos. Jos nesuplėšytos specialiai – tiesiog suplyšusios. Be to, aš bent jau radau pižamą – yra tokių, kurie tinkamų rūbų negauna ir juos perkasi už savo pinigus, patys skalbiasi namuose. Žinoma, operacinėje, kur aš dirbu, taip daryti negalima – privalome dėvėti ligoninės skirtą ir paruoštą aprangą. Todėl čia [operacinėje] sukasi šitie reikalai“, – pasakojo G. Tomkutė, turėdama omenyje prastos kokybės ir darbuotojų poreikių neatitinkančius darbo rūbus, kuriais gydytojai priversti rengtis.
Gydytojos teigimu, dauguma ligoninės skirtų darbo rūbų yra ne tik sunešioti, bet ir netinkamo dydžio. „Daugiausia mums reikėtų M ir L dydžio rūbų, tačiau turime rengtis tuo, ką gauname. Tai jūs įsivaizduokite XS ar S sudėjimo gydytoją, kuris apsirengia XXL chalatu...“
Panaši situacija, anot medikės, yra ir su darbo avalyne. Didžioji dalis darbuotojų avi tai, ką nusiperka patys, ir net nesvajoja apie tokių išlaidų kompensavimą.
G. Tomkutės teigimu, atsainus ligoninės administracijos požiūris į darbo aprangą persikelia ir kitur – dažnas gydytojas, norėdamas tinkamai atlikti savo tiesioginį darbą, turi pats pasirūpinti (t. y. nusipirkti už savo lėšas) ir dalį darbo priemonių, pvz., stetoskopą.
„Už savo pinigus perkame ir poilsio kambariui reikalingus daiktus – mikrobangų krosnelę, virdulį“, – apie situaciją kalbėjo Santaros klinikose dirbančius gydytojus vienijančios profesinės sąjungos vadovė.
Po skundų – pažadai, tačiau administracija jų netesi
Dėl nekokybiškos darbo aprangos, avalynės ir kitų nepatenkintų poreikių SGS ne kartą kreipėsi į Santaros klinikų administraciją. Tačiau, pasak G. Tomkutės, niekas nepasikeitė.
„Jie motyvuoja lėšų trūkumu ir žada, kad jau tuoj bus. Taip, nuperka kartais naujų [darbo rūbų], bet to nepakanka – keli komplektai nieko nepakeis. Svarbiausia, kad nebūna dydžių įvairovės: mes kalbame apie pritaikymą konkrečiam žmogui. Tikrai suprantu, kad yra nestandartinių žmonių, tai jiems galbūt galima pasiūlyti nusipirkti patiems ir paskui kompensuoti tas išlaidas. Bet to irgi nėra“, – kalbėjo gydytojų profsąjungos pirmininkė.
Viena iš alternatyvų, kurias šiuo metu aktyviai diegia ligoninė, – vienkartinės pižamos. Pasak G. Tomkutės, jos tinkamos trumpoms procedūroms, tačiau jei dirbi visą dieną – nesijauti gerai.
„Vienkartinė medicininė pižama pagaminta iš medžiagos, kuri panaši į agroplėvelę ir nėra pralaidi orui. Kas atsitinka ją apsirengus? Tu šunti. Ir šunti visą dieną. Todėl renkamės paplyšusią, bet „kvėpuojančią“ pižamą“, – kalbėjo medikė.
Nepaiso nei ligoninės vidaus tvarkos, nei Darbo kodekso
Darbo saugos reikalavimuose nurodoma, kad gydytojai darbo rūbus turi keisti kasdien. Todėl, pasak G. Tomkutės, savaitės darbui reikia 4–5 komplektų. „Vienas komplektas, išsiųstas į skalbyklą, grįžta po 7 dienų. Taigi, jei per budėjimą susitepei, savaitės pabaigoje neturėsi kuo rengtis“, – pasakojo gydytoja.
Anot jos, dalis darbuotojų darbo aprangą perka už savo lėšas, tačiau tai yra darbdavio atsakomybė. Be to, kaip jau minėta, kai kuriais atvejais tai draudžia teisės aktai – medicininės aprangos būklės ir priežiūros reikalavimai, dirbant tam tikruose ligoninės skyriuose, pavyzdžiui, operacinėse, yra ypač griežti.
„Kad administracijai mūsų ne kartą išsakyti prašymai ir reikalavimai dėl darbo aprangos nėra tik kaprizas, puikiai iliustruoja šalies teisės aktai. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (LR DK) nurodoma, kad medikų apranga, tarp jų ir operacinės pižamos, yra darbuotojo funkcijai atlikti būtinas turtas. LR DK 31 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą“. Žinoma, DK nurodoma ir ką su tuo turtu turi daryti darbuotojas. LR DK 31 straipsnio 2 dalis skelbia, kad „darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis ir turtu pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai“. Taupus resursų ar darbo priemonių naudojimas yra sveikintinas dalykas. Tačiau tai nereiškia, jog darbinę aprangą reikia sunešioti iki dezintegracijos“, – rašo SGS žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Sąjungos pirmininkė G. Tomkutė atkreipė dėmesį, jog Darbo kodeksas – ne vienintelis teisės aktas, kuriame apibrėžiama net ir kaip turi būti prižiūrima medikų darbo apranga ir kas ją turi užtikrinti.
„Medikų darbo aprangos priežiūros reikalavimai yra numatomi Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946. Joje nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) darbuotojų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo drabužių priežiūrą organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje darbuotojas dirba. Be to, draudžiama darbo drabužius skalbti patiems namuose. ASPĮ privalo nustatyti švarių ir nešvarių skalbinių tvarkymo reikalavimus (kas per skalbiniai, tvarumas, taisymas, tvarkymas ir pan.).
Šiuos teisės aktus papildo dar ir pačios gydymo įstaigos vidaus darbo taisyklės, kuriose aiškiai nurodoma, kad darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su pacientais, privalo dirbti vilkėdami tvarkingą medicininę aprangą“, – nurodoma SGS pranešime.
Anot G. Tomkutės, ignoruodama gydytojų pastabas dėl rūbų kokybės ir priežiūros Santarų klinikų administracija pažeidžia teisės aktus ir ligoninės vidaus taisykles.
„Šiandieninė mūsų darbo apranga neatitinka ne tik šalies teisės aktų, bet ir pačios gydymo įstaigos keliamų reikalavimų. Aukščiausio lygio ligoninė, kur investuojama į moderniausią diagnostinę ir gydymo įrangą, negali ar nenori užtikrinti, kad čia dirbantys medikai apsirengę darbo aprangą jaustųsi oriai“, – teigė SGS pirmininkė G. Tomkutė.
Viešumoje pasirodęs filmukas sukėlė nemažą diskusiją medikų bendruomenėje: buvo palaikančių, teigiančių, kad jų ligoninėje situacija panaši, taip pat ir tokių, kurių nuomone, problema dirbtinai pučiama.
Kaip į vaizdo įrašą sureagavo Santaros klinikų administracija? „Spengianti tyla“, – nurodė G. Tomkutė. Ji neslėpė, jog tai liūdina, nes „pižamos visada yra pirmoje vietoje, kai klausia, ko reikia darbuotojams“.
Santaros klinikos: „Tai tęstinis, daug pastangų ir suderinimo reikalaujantis procesas“
Santaros klinikų administracija, atsakydama į LRT.lt klausimus, aiškino, jog medikų išsakytos pastabos dėl nekokybiškos darbo aprangos girdimos, tačiau, anot ligoninės vadovų, šios problemos sprendimas nėra greitas procesas.
„Darbo drabužių klausimą Santaros klinikų administracija atsakingai aptaria su profesinėmis sąjungomis – tai tęstinis, daug pastangų, susiderinimo ir susikalbėjimo reikalaujantis procesas. Deja, kelerius metus visame pasaulyje įprastus procesus smarkiai pristabdžiusi pandemija paveikė ir Santaros klinikų veiklą bei finansinę situaciją. Per pandemiją pagrindinis dėmesys buvo skirtas darbuotojų bei pacientų saugai. Tuo metu visi darbuotojai, dirbantys COVID-19 skyriuose, buvo aprūpinti darbo apranga“, – teigiama portalui LRT.lt atsiųstame Santaros klinikų administracijos atsakyme.
Ligoninės vadovai nurodo, kad šiemet, pagerėjus įstaigos finansinei situacijai, klinikų administracija drauge su darbuotojais ir jų atstovais darbo drabužių klausimą iškėlė kaip vieną iš prioritetų. Taip pat esą pradėtos rinkos konsultacijos su potencialiais darbo drabužių tiekėjais – jau įvyko dvi konsultacijos: 2023 m. balandžio 20 d. ir balandžio 27 d.
„Santaros klinikos – didžiulė įstaiga, kurioje dirba 6400 darbuotojų, todėl darbo drabužių klausimas yra ir bus sprendžiamas etapais. Šiuo metu padaliniai, kuriuose infekcijų kontrolės klausimas yra ypač svarbus, aprūpinami darbo drabužiais (pavyzdžiui, Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriai, operacinės)“, – rašo Santaros klinikų administracija.
Pabrėžiama, kad šiuo metu Santaros klinikose medikams skirti daugkartinio naudojimo darbo drabužiai.
„Pavyzdžiui, operacinėse jie sudėti specialiai tam skirtose spintose ir yra kelių standartinių dydžių: medikai pasirenka iš esamų drabužių komplektų, o po operacijos palieka juos skalbti. Nuoširdžiai skatiname kolegas, pastebėjus netinkamus dėvėti drabužius, rinktis iš esančių kitą komplektą, o apie suplyšusią ar kitaip pažeistą aprangą informuoti atsakingus klinikų darbuotojus. Be daugkartinio naudojimo darbo drabužių, klinikose yra ir vienkartinių, jie būtini siekiant užtikrinti tinkamą infekcijų kontrolę įstaigoje.
Santaros klinikos daro viską, kad šiais metais, kaip sutarta su profesinėmis sąjungomis, įvyktų kokybinis pokytis ir darbo drabužių klausimas nebebūtų darbuotojų rūpestis“, – teigia Santaros klinikų administracija.
SAM: viskas nurodyta teisės aktuose
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo atsiųstame atsakyme antrina Santaros klinikų darbuotojų teiginiams – darbdavys privalo užtikrinti teisės aktuose numatytus reikalavimus.
„Visi asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugas, privalo dėvėti darbo drabužius, kurie turi būti švarūs, nedelsiant keičiami juos sutepus, o dirbančių padidintos rizikos (reanimacijos ir intensyviosios terapijos, chirurgijos) padaliniuose ir atliekančių aseptines procedūras – keičiami kiekvieną dieną ir iš karto juos sutepus. Draudžiama vilkint darbo drabužiais palikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos teritoriją. Darbo drabužių priežiūrą organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje darbuotojas dirba. Draudžiama darbo drabužius skalbti patiems namuose“, – rašoma LRT.lt atsiųstame ministerijos komentare.
SAM taip pat primena, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. O jei tai įsigyja pats darbuotojas, kompensuoti išlaidas.
„Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą <...>“, – rašo SAM.
English (US) ·