Santaros klinikose mirusio kūdikio šeimos advokatas: iš ligoninės dar negavome jokių dokumentų

Santaros klinikose mirusio kūdikio šeima pasisamdė advokatą Modestą Sriubą, kuris atstovaus šeimai tyrime dėl vaiko mirties aplinkybių. Šioje istorijoje vis dar lieka daug nežinomųjų: šeimos pasakojimas kardinaliai skiriasi nuo policijos suvestinės, iš kur atsirado versija, kad dviejų mėnesių sugipsuotas vaikas iškrito iš lovytės – kol kas irgi neaišku. Apie šiuo metu vykstantį tyrimą – naujienų portalo LRT.lt interviu su šeimai atstovaujančiu advokatu M. Sriubu.

– Kokioje situacijoje šiandien yra tyrimas dėl kūdikio mirties?

– Šiuo metu aš renku su atveju susijusius duomenis. Taip, su kliente pakalbėjome, išgirdau jų pusę, bet kaip advokatas aš turiu surinkti pirminius duomenis iš ikiteisminio tyrimo, iš ligoninės (Santaros klinikų – LRT.lt), kuri, beje, jau pradelsė terminą, per kurį turėjo pateikti dokumentus.

– Kiek laiko Santaros klinikos vėluoja pateikti dokumentus?

– Vakar (spalio 18 d. – LRT.lt) turėjo pateikti. Jiems priklauso tai padaryti per vieną darbo dieną. Klientė į mane kreipėsi praėjusią savaitę, aš (į Santaros klinikas – LRT.lt) kreipiausi pirmadienį, antradienį turėjo pateikti, bet reakcijos – nulis.

– Jums reikia iš Santaros klinikų medicininių išrašų, susijusių su kūdikio gydymu?

– Kad galėčiau atlikti savo darbą, man reikia visų medicininių dokumentų kopijų. Ne išrašų kažkokių, o kopijų. Tada galėčiau sugretinti tai, ką kalba šeima, kas yra užfiksuota, kas ikiteisminiame tyrime nustatyta ir tada būtų galima imtis tolesnių veiksmų.

Matote, klientė, ne paslaptis, yra išreiškusi abejones, įtarimus, kad Santaros klinikų gydytojai specialistai netinkamai atliko savo pareigas per tam tikrą laikotarpį: jau 2 savaičių amžiaus kūdikiui buvo pastebėti tam tikros ligos požymiai. Taip, ten buvo konsultacijos, bet ar jos buvo tinkamos, ar viskas, ko reikėjo, buvo atlikta? Ar suteiktos reikiamos rekomendacijos pačiai mamai dėl vaiko priežiūros, gydymo? Pati mama sako, kad to nebuvo: nebuvo nei kažkokios aiškios diagnozės, nei rekomendacijų, kaip prižiūrėti kūdikį, jeigu tikrai jam yra reta kaulų liga. Yra daug klausimų, į kuriuos mes per tam tikrą laikotarpį tikimės gauti atsakymus ir galbūt nustatyti tuos asmenis, kurie vienaip ar kitaip atsakingi už tai, kas įvyko.

– Gal žinote, kokiu pagrindu Santaros klinikos jums nepateikė dokumentų? Galbūt įstaiga tiesiog nespėjo?

– Toks didelis banginis, ko jis gali nespėti? Žmonių neturi? Kur yra problema padaryti dokumentų kopijas ir jas išsiųsti elektroniniu būdu? Kodėl kitos įstaigos spėja?

– O jūs gavote iš kitų įstaigų dokumentus?

– Taip, iš šeimos gydytojo institucijos aš gavau. O kodėl tos įstaigos, kurioms yra metami kaltinimai, įtarimai, kodėl jos vėluoja pateikti? O gal kurti pradeda, persižiūri? Jeigu viskas būtų gražu ir švaru – imkit, skaitykit, turėkit. Bet kokiu atveju imsiuosi veiksmų, kad dokumentus gaučiau.

– Kai nėra gauta dokumentų iš Santaros klinikų, ar be jų kūdikio netekusi šeima gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją?

– Ne. Tai yra tolimas kelias. Naivu manyti, kad komisija atsivers ir... Tu turi jau sukramtytą paduoti, įsivertinti, gauti išankstines teisines ir medicinines išvadas, turėti faktinį, teisinį pagrindą, pagal kurį galima kreiptis į komisiją. Neužtenka vien parašymo, kad man blogai kažką padarė – įvertinkite. Komisija ir taip užsivertusi darbais ir nespėja pagal terminus. Be to, įsivaizduokite, komisija turi įsigilinti, gauti papildomai konsultantų išvadas. Tikrai ne – iki komisijos dar tikrai toli.

– Iki kada šeima gali pateikti skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai?

– 3 metai būtų skaičiuojami nuo kūdikio mirties dienos. Tikrai laiko yra. Manau, kad bus daug greičiau, bet kol kas apie tai anksti kalbėti.

– Pati kūdikio mama, tikriausiai, kažkokius dokumentus iš gydymo įstaigų turi?

– Kai kas yra. Kaip minėjau, ir šeimos gydytojo institucija yra pateikusi dokumentus. Toks dalinis vaizdas po truputį matomas.

– Ar mamos pasakojimą jos turimi dokumentai patvirtina?

– Atsakysiu paprastai – dokumentus ne mama pildo. Tai, ką gydymo įstaiga užpildo ir kada užpildo, ir kokią versiją pateikia – tai yra skirtingi dalykai.

– Taip ir liko neatsakytas klausimas dėl versijos, kad vaikas patyrė sužalojimus iškritęs iš lovytės. Tokiu pranešimu spalio 12 d. pasidalino Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. („Pirminiais duomenimis, sužalojimus kūdikis patyrė savo namuose, iškritęs iš vaikiškos lovytės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti” – LRT.lt). Kaip apskritai atsirado tokia versija?

– Šiuo metu dar neturiu atsakymo į šį klausimą, bet tokia versija atsirado tikrai ne iš tėvų pusės. Nežinau, iš kur ji atsirado: ar iš Santaros klinikų, ar iš ikiteisminio tyrimo. Kol kas neturiu paaiškinimo, kas kaip suprato. Juk kyla klausimas – dviejų mėnesių vaikas, kuris yra sugipsuotas, kaip jis gali apsiversti ir iškristi? Kitas dalykas – Julijai tai nėra pirmas vaikas. Kas yra vaiko priežiūra – jai žinoma.

– Ar galima šiandien teikti, kad minėta lovytės versija yra netiksli, neteisinga?

– Pagal Juliją tai yra netikra versija, moteris ją neigia.

– Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Galbūt jau yra gautos skrodimo dėl mirties aplinkybių išvados?

– Tokių duomenų dar neturiu. Patologinis tyrimas buvo skirtas mirties priežasčiai nustatyti, bet dėl tyrimo eigos sprendžia prokuroras. Kiek supratau iš Julijos, kad pats skrodimas yra atliktas, galima kūdikio kūnelį atsiimti, reiškia, lieka iš patologo pusės rašytinis darbas, išvadų suformulavimas. Ar jos yra – aš nežinau, jų nemačiau, negavau.

Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl mirties priežasties, žiūrima, ar yra nusikaltimo požymių: ar yra išorinių veiksmų, ar galima kažkokių asmenų veiksmus tiesiogiai inkriminuoti pagal Baudžiamojo kodekso nusikalstamas veikas. Bet tai – tik dėl mirties priežasties. Realiai dažniausiai nesigilinama į tai, ką kelia Julija: ar per tam tikrą paslaugų suteikimo laikotarpį, tam tikroje įvykių grandinėje atsakingi gali būti Santaros klinikų specialistai. Tai nėra ikiteisminio tyrimo dalykas. Šioje vietoje žiūrimos tokios versijos: gal vaikas sužalotas tyčiniais veiksmais.

– O kaip atskirti, sužalotas ar ne, jeigu kūdikis, tarkime, iš tiesų sirgo genetine liga, dėl kurios jo visas kūnas nusėtas mėlynėmis, yra daugybiniai kaulų lūžiai?

– Čia teismo medicinos gydytojas patologas turi teikti išvadą prokurorui, turėtų paaiškinti, ar yra tokių duomenų. Pagal tai prokuroras ir spręs.

Juk ta liga nustatoma ir tam tikrais klinikiniais duomenimis, kurie, pagal turimą pirminę informaciją, turėjo būti. Esant tokiai ligai turi būti pirminiai simptomai, kurie parodo įtarimą. Juk gydytojas neateina ir nesako iš niekur nieko, kad reikia atlikti genetinį tyrimą. Ne, yra simptomai, kurie leidžia įtarti, kad tai yra ta liga. Jie kaip tokie, bent Julijos duomenimis, buvo ir, kaip teigia mama, Santaros klinikose dėl to buvo ir paimtas mėginys genetiniam tyrimui atlikti. Klausimas – kaip bus su rezultatu, kada jis bus. Galbūt jis jau yra?

– Galite iš turimos patirties su panašaus pobūdžio bylomis prognozuoti, kiek laiko gali trukti teisinis tėvų kelias dėl vaiko mirties aplinkybių ir kaltųjų paieškos?

– Prognozuoti sudėtinga, nes pirmiausia turime sulaukti ikiteisminio tyrimo baigties. Tada galima kreiptis civiline tvarka, aiškinantis paslaugų suteikimo aplinkybes, kas yra kaltas, ar yra kaltas? Surinkus medžiagą, įrodymus, juos apibendrinus galima kreiptis į tą pačią Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisijos tyrimas trunka iki pusės metų, gal kartais ilgiau – iki metų. Po komisijos sprendimo tėvai turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka. Jeigu įsiveliama į teismus – klausimas, ar tada reikia ekspertizės, nes vien ji trunka apie metus. Visas kelias galėtų trukti pora-trejus metus. Tiesos ir atsakymų paieška trunka, dėl to reikia kantrybės, įdirbio tam tikro. Šiandien šeima turi pasiryžimo paieškoms, kas atsakingas dėl tokių skaudžių pasekmių.

LRT.lt išsiuntė klausimus ir Santaros klinikoms, gavę jų atsakymą publikaciją papildysime.