SAM siūlymus dalį šeimos gydytojo darbų perduoti slaugytojams įvertino medikai ir pacientai: ar sumažėtų eilės?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo dalį šeimos gydytojo darbų, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų receptų ar siuntimų išrašymą, nedarbingumo pažymėjimų išdavimą perduoti slaugytojams ir taip sutrumpinti eiles pas šeimos gydytojus. Slaugytojai sako galintys tai daryti, tačiau tuomet norėtų, kad kai kurie darbai būtų deleguoti ne jiems.

Kantrybės reikia ne tik laukiantiems eilėje pas gydytojus specialistus, bet ir pas šeimos gydytojus, sako panevėžiečiai.

„Pusantro mėnesio laukiau eilėje pas šeimos gydytoją. Galėtų kažkaip kitaip reguliuoti, bet ne man spręsti, aišku“, – sako kalbintas vyras.

„Po porą mėnesių reikia laukti, po mėnesį, pusantro, ilgai. Neturėtų taip būti“, – mano kalbinta moteris.

Padėtis Vilniuje taip pat įtempta. Planinės konsultacijos pas šeimos gydytoją pacientai laukia ir kelias savaites.

Nors per dieną Centro poliklinikos šeimos gydytoja priima 20–40 pacientų, pasakoja, kad pusę laiko sugaišta ne jiems konsultuoti.

„Pirma reakcija – kad daugiau nei pusę laiko užima rašymas, o norėtųsi tai visiškai atvirkščiai. Norėtųsi 90 proc. laiko skirti paciento apžiūrai“, – pasakoja Centro poliklinikos šeimos gydytoja Sonata Valiulienė.

SAM siūlo dalį šeimos gydytojo darbų perkelti slaugytojams ir kitiems komandos nariams. Pavyzdžiui, slaugytojams suteikti teisę skirti ir išrašyti vaistus lėtinėms ligoms gydyti.

„Kovidas buvo kaip eksperimentinis laikotarpis, ir pasiteisino ši taktika – tiek šeimos gydytojai, tiek pacientai buvo patenkinti. Tai vienas iš tokių palengvinimų šeimos gydytojui būtų“, – supažindina SAM atstovas Artūras Šimkus.

Taip pat ministerija siūlo leisti slaugytojams išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams, išduoti laikinus nedarbingumo pažymėjimus.

„Siuntimai yra skirti profilaktinėms programoms, čia nereikia kokių nors specialių tyrimų. Nemanau, kad tai sudėtingas darbas, slaugytojos tai tikrai gali padaryti“, – sako Šeimos gydytojų profsąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė.

Anot Centro poliklinikos bendrosios praktikos slaugytojos Linos Sakalauskienės, kad slaugytojai galėtų atlikti tą darbą, jiems reikėtų sumažinti kitų pareigų. „Tarkim, siūlyčiau registracijas“, – sako ji.

Tiek slaugytojai, tiek šeimos gydytojai kelia klausimą ir dėl atlygio.

„Jeigu žada pridėti papildomo darbo slaugytojoms, galbūt mato ir finansavimą kokį nors papildomą ministerija“, – teiraujasi Šeimos gydytojų profsąjungos valdybos narė G. Baršauskienė ir svarsto – reikėtų darbus organizuoti kitaip.

„Aš įsivaizduočiau, kad dalį dienos mes priimame kartu pacientus, kuriems reikia apžiūros ir perrišimo, daryti kardiogramas ir kt., ir tam tikra dalis vėliau būtų kaip atskiras [darbas]. Kad nebūtų, kad pacientas užėjo pas slaugytoją ir dar pas gydytoją“, – aiškina S. Valiulienė.

Tiek ministerija, tiek medikų bendruomenė įsitikinusi, kad siūlomi pokyčiai sutrumpintų eiles pas šeimos gydytojus.

„Manau, 30 proc. sutrumpėtų eilės, jeigu darbai būtų paskirstyti kitiems komandos nariams, nes tai tikrai užima laiko“, – įvertina Centro poliklinikos šeimos gydytoja.

Sveikatos apsaugos ministerija projektus teiks Vyriausybei ir Seimui. Jeigu politikai tam pritars, pokyčiai, pasak ministerijos, galėtų įsigalioti jau šių metų liepą.