SAM planas – COVID-19, kaip ir gripas, sezoninė liga

Europoje jau kurį laiką vėl fiksuojami išaugę koronaviruso atvejų skaičiai. Ne išimtis ir Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šalių vyriausybes ragina aktyviai valdyti viruso plitimą, daugelyje šalių grįžta rekomendacijos viešose uždarose vietose dėvėti kaukes, tačiau grįžti prie ribojimų valstybės vengia. Ir tam, pasak ekspertų, nėra poreikio.

Lietuvos sveikatos specialistai pastebi – naujos viruso mutacijos užkrečiamos, bet gana nepavojingos. Tą įrodo mirčių ir hospitalizacijos skaičiai. Būtent jie, o ne išaugę susirgimų skaičiai, nulemia ligos pavojingumą visuomenei. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad su COVID-19 reikės susigyventi, kaip su sezonine virusine liga.

Pilnutėlėje Paryžiaus geležinkelio stotyje – atostogų nuotaikos. Bet keliautojai pripažįsta, po dviejų iš eilės pandemijos sutrikdytų vasarų net atostogaujant pamiršti COVID-19 – sunku.

Nuo pandemijos pradžios buvo įprasta, kad vasara – COVID-19 ramybės laikas, bet ne šiemet. Dar gegužės pabaigoje visame pasaulyje, ypač Pietuose, pradėti fiksuoti naujų užsikrėtimų šuoliai, jie iki šiol auga. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ne tik padidėjo testavimo apimtys, bet ir beveik kas antras testas – teigiamas. Lenkijoje dar praėjusią savaitę paros naujų atvejų skaičius viršijo tūkstantį. Kipras dėl augančių užsikrėtimų vėl grąžino kaukes uždarose patalpose.

Mokslininkai aiškina – naują bangą vasarą lėmė BA.4 ir BA.5 potipius įgavusi koronaviruso omikron atmaina.

„Būtent BA.4 ir BA.5 yra tiek pasikeitę kaip atmainos, kad imuninis atsakas, sudarytas į prieš tai buvusias atmainas, tiesiog nebegeba taip gerai atpažinti BA.4 ir BA.5. Dėl to pasitaiko labai daug reinfekcijų, kai žmonės, kurie buvo skiepyti ar persirgę, užsikrečia pakartotinai“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas.

Vadinasi, imuniteto nebeturi praktiškai niekas. PSO ragina šalių vyriausybes aktyviau valdyti viruso plitimą.

„Atvejų stebėsena sumažėjo, įskaitant testavimą ir sekos nustatymą, todėl vis sunkiau įvertinti naujų atmainų užkrečiamumą, ligos ypatybes ir atsakomųjų priemonių veiksmingumą. Be to, diagnostika, gydymas ir vakcinos nėra efektyviai naudojami“, – tikina PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Organizacijos specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Povilas Andriukaitis primena, kad pandemija – neatšaukta. Ir nors virusas mutavo, būdai nuo jo apsisaugoti liko tie patys.

„Tai yra kaukės, distancija, sveikinimosi įgūdžių keitimas, atstumai tarp žmonių, yra būtinybė vengti uždarų patalpų, jų ventiliacija, dezinfekavimas – visos tos priemonės galioja“, – aiškina V. P. Andriukaitis.

Kai kurios šalies gydymo įstaigos, reaguodamos į augančius susirgimų skaičius, savarankiškai grąžino privalomą kaukių dėvėjimą. SAM tokią iniciatyvą sveikina, tačiau pati jokių ribojimų grąžinti neplanuoja.

„Mes nematome variantų, kad reikėtų dabar imtis priemonių, tačiau, be abejonės, stebėsena nuolat vykdoma“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Dėl naujų atvejų šuolio Europos Sąjungos sveikatos institucijos pirmadienį paskelbė rekomendaciją antrąja stiprinamąja doze pradėti skiepyti sulaukusius 60 metų ir vyresnius asmenis. SAM dėl šios rekomendacijos sprendimą planuoja priimti kitą savaitę, tačiau abejoja, ar reikalinga šiuo metu plėsti vakcinacijos apimtis.

„Kol kas, bent kalbant Lietuvoje apie ketvirtą dozę, galės vakcinuotis, bus sudaroma galimybė, tačiau tai nėra masinis vakcinavimas, nėra kvietimas vakcinuotis masiškai 80 metų ir vyresniems gyventojams“, – sako viceministrė.

A. Bilotienė Motiejūnienė priduria – net jei būtų plečiamos ketvirtosios vakcinos dozės skiepijimo apimtys, tai išliktų tik rekomendacija.

„Tikrai apie privalomą masinį vakcinavimą šiuo metu mes nekalbame“, – sako viceministrė.

Epidemiologė Daiva Razmuvienė taip pat teigia bent kol kas nematanti poreikio nei aktyviau revakcinuoti, nei grąžinti kokius nors ribojimus, nes nors susirgimų Lietuvoje daugėja, pagrindiniai rodikliai – stabilūs.

„Hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičiai – jie tikrai kol kas nekelia jokio susirūpinimo“, – teigia epidemiologė.

Lietuvoje dėl COVID-19 ligoninėse šiuo metu gydoma apie 100 žmonių, reanimacijos skyriuose – ne daugiau dešimties. Anot epidemiologės, naujosios omikron atmainos skiriasi nuo ankstesnių ne tik tuo, kad nepaiso sezoniškumo ir plinta nepriklausomai nuo oro temperatūros, bet ir savo simptomais.

„Šitie abu subvariantai – BA.4 ir BA.5, nors ir uždominuoja teritoriją, išstumia visus kitus prieš tai buvusius variantus, jie nesukelia tokios didelės grėsmės, simptomai yra lengvesni“, – pasakoja D. Razmuvienė.

Epidemiologė pastebi, kad didžioji dalis visuomenės jau yra persirgusi COVID-19 ar pasiskiepijusi nuo jo, o pats virusas mutavęs tiek daug kartų, kad nors ir labai užkrečiamas, vis mažiau pavojingas. Tai, pasak specialistės, leidžia tikėti, kad juodžiausi ligos scenarijai nebegrįš.

SAM COVID-19 taip pat jau priskyrė prie gripo ir ūmių respiratorinių susirgimų kategorijos.

„Mūsų tikslas būtų, kad vis tik išmoktume gyventi ir turėti sezoninę virusinę ligą“, – tikina A. Bilotienė Motiejūnienė.

Ir ministerija, ir ekspertai sutinka – jeigu virusas nepateiks staigmenų, sąvoką „visuotinis karantinas“ galėsime pamiršti. Bet tam būtina, kad niekas nepamirštų paties viruso ir elgtųsi atsakingai: kur reikia laikytųsi atstumo ir kada pravartu užsidėtų kaukę.