SAM ketina išbandyti naują ligonių pavėžėjimo sistemą: gyventojai sveikina, savivaldybės abejoja

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad planuodama ligoninių pertvarką, ligonių pavėžėjimo į toliau esančias gydymo įstaigas ministerija iš pradžių neplanavo. Jo teigimu, idėja gimė diskutuojant dėl reformos. Pavėžėjimo paslauga nuo naujų metų bus išbandyta dviejuose regionuose, o visoje Lietuvoje, žadama, pradės veikti nuo 2024-ųjų.

Naujosios Akmenės ligoninėje jau kurį laiką nebėra chirurgijos ir reanimacijos skyrių, artimiausiu metu bus uždarytas šiuo metu atostogaujantis vaikų ligų skyrius.

„Turiu pati mažą pusantrų metų kūdikį, tai tikrai didelė problema, nes reikės tada transporto ieškotis, reikės važiuoti į Mažeikius, Šiaulius – čia bus problema tikrai“, – skundžiasi Naujosios Akmenės gyventoja.
Apie tai, kad mažame miestelyje be automobilio išsiversti sunku, antrina ir kiti gyventojai.
„Yra sunku tiems, kas neturi mašinos, kad galėtų į ligoninę nukeliauti ir paskui kaip iš ligoninės grįžti, ypač va dabar“, – neslepia miestelio gyventoja.

Vilniaus greitosios pagalbos medicinos pagalbos stotyje, per pastarąjį pusmetį, pervežimai sudarė 13-15 proc. kvietimų.

„Pakankamai daug brigadų atitraukiamos nuo tiesioginės veiklos, nuo greitosios pagalbos teikimo ir jos privalo pervežti pacientus“, – sako laikinoji Greitosios pagalbos stoties vadovė Natalija Jasinskienė.

Be to, Vilniaus greitoji medicininė pagalba namo nemokamai parveža tik tuos pacientus, kuriems ligoninės sprendimu grįžti reikia gulint. Kitiems parvežimas kainuoja nuo 74 eurų už valandą.

„Pavėžėjimo paslaugos klausimas gimė diskutuojant. Jo nebuvo mūsų pirminiame plane numatyto. Yra savivaldybių, kurios jau šiandien visai neblogai su tuo tvarkosi, bet tai yra pavieniai dalykai“, – dėsto A. Dulkys.

Po diskusijų su savivaldybėmis, ministerija nusprendė spręsti pavėžėjimo klausimą. Planuojama, kad savivaldybės ribose ligonius veš pačios savivaldybės, o tarp savivaldybių – prie Greitosios medicinos pagalbos tarnybos sukurta sistema. Žmonės tokią pagalbą galės pasikviesti paskambinę buvusiu karštosios koronaviruso linijos numeriu 1808.

„Mes pradžioj apie metus laiko pabandysime kokiuose nors 2 regionuose – vieną imsim didelį regioną, pavyzdžiui, Kauną, tiesa, dar nėra galutinio sprendimo. Kitą mažesnį, tarkime, Tauragę. Tokiu atveju galėsime šiek tiek suprognozuoti, kiek pinigų reikės iš biudžeto“, – aiškina sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskaitė

Bandomieji pavėžėjimo projektai, planuojama, prasidės nuo 2023 metų, šių metų rudenį bus galutinai apsispręsta, kuriuose regionuose, tačiau vienas jų greičiausiai bus Kauno regionas. Tiesa, ne visų savivaldybių administracijos tokiu projektu patenkintos.

„Čia toks dabartinis saldainiukas ir meduolis prisitraukti savivaldą, kad jūs pritarkit tai reformai, mes viską padarysim, kad tik ji įvyktų. Bet aš manau, kad ateity sakys – nepykit, čia yra socialinė paslauga ir užsiimti reikia savivaldybėms, kas savivaldybėm, ko gero, didins kaštus“, – neslepia Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Visoje Lietuvoje naujoji pavėžėjimo tvarka, pasak ministerijos, turėtų atsirasti 2024 metais.