Rusijos privačios karinės kompanijos – Kremliaus slaptasis ginklas, galintis atsisukti prieš jį

Rusijos kariuomenei susiduriant su daugybe iššūkių Ukrainoje ir nesugebant pasiekti reikšmingų laimėjimų, įsiteikti Vladimirui Putinui pergalėmis bando privačios karinės kompanijos. Jų veikla Rusijoje plečiasi dėl augančios savininkų – oligarchų – paranojos ir kovotojams patrauklaus užmokesčio. Ar šios privačios armijos ims kelti grėsmę Kremliaus galios monopoliui?

Privačios karinės kompanijos (PKK) – nepriklausomos korporacijos, teikiančios karines paslaugas nacionalinėms vyriausybėms, tarptautinėms organizacijoms ir kitoms valstybėms. Nors tokio tipo bendrijų yra visame pasaulyje, labiausiai pastaraisiais metais išsiskiria žiaurumu pagarsėjusios Rusijoje įkurtos PKK – pagal Konstituciją ir Baudžiamąjį kodeksą neteisėtos net ir savo valstybėje.

„Patriot“. Pirmą kartą apie šį Rusijos PKK pradėta kalbėti 2018 m. sausį, karo Sirijoje metu. Ukrainos portale „Informator“ nurodoma, kad būtent „Wagner“ patirtos nesėkmės Sirijoje – kaip pavyzdžiui Khasham mūšis, kurio metu JAV pajėgos nukovė šimtus „Wagner“ samdinių – tapo paskata įkurti dar vieną panašaus modelio, tačiau uždaresnę ir profesionalesnę struktūrą turinčią karinę bendriją. Veikdama kartu su „Wagner“, grupuotė „Patriot“ tada vykdė karinius mokymus bei saugojo Sirijos režimo atstovus mainais už auksą, uraną bei deimantus.

Šios grupuotės veikla taip pat pastebėta ir Centrinės Afrikos Respublikoje. Anot BBC, „Wagner“ ir „Patriot“ siejamos su žinomų Rusijos žurnalistų Orchano Džemalio, Aleksandro Rastorgujevo ir Kirilo Radčenko žmogžudystėmis. Jie 2018 m. atvyko į CAR filmuoti dokumentinio filmo apie Rusijos privačių karinių bendrovių veiklą šalyje. Praeitų metų gale „Patriot“ samdiniai pastebėti ir kare Ukrainoje – Stepnės vietovėje, Vuhledaro fronte.

Iki 2022 m. karo Ukrainoje pradžios PKK „Patriot“ daugelyje karinių operacijų veikė kartu su „Wagner“, tačiau šiuo metu vis garsiau kalbama apie šių bendrovių konkurenciją – minimi nesutarimai tarp su jomis siejamų oligarcho Jevgenijaus Prigožino ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu. Praeitų metų lapkritį Nacionalinis Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad „Wagner“ įkūrėjas J. Prigožinas stiprina savo pozicijas Rusijoje ir nori nubausti S. Šoigu už Rusijos pajėgų pralaimėjimus mūšio lauke Ukrainoje.

„E.N.O.T. corp“. Korporacija E.N.O.T, įkurta Rusijos radikalios dešinės judėjimo „Svetlaya Rus“ atstovo Igorio Manguševo, savo aktyvią veiklą pradėjo Krymo aneksijos metu. Kurį laiką E.N.O.T neigė esantys PKK, prisistatydavo Rusijos teisingumo ministerijoje 2016 m. oficialiai užregistruotu „Rusijos stačiatikių bendruomenės, vykdančios patriotines ir sukarintas užduotis“, statusu. Tačiau netrukus grupuotės samdiniai oficialioje E.N.O.T. svetainėje bei „Youtube“ kanale (kurie šiuo metu jau yra pašalinti) pradėjo viešai dalintis savo karine veikla Donbase, bendradarbiavimu su Rusijos valdžios institucijomis bei saugumo tarnybomis.

Be dalyvavimo kariniuose veiksmuose, ši PKK taip pat organizavo „karinio-patriotinio pasiruošimo“ stovyklas jaunimui iš Rusijos, Baltarusijos, Serbijos bei Juodkalnijos. Charkivo žmogaus teisių apsaugos grupės paskelbtame reportaže apie vieną iš tokių „stovyklų“ atskleista, kad jaunuoliams buvo rengiami seminarai ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose mokoma šaudyti iš ilgojo nuotolio ginklų, naudotis pistoletu ar kulkosvaidžiu, kovos menų, lauko medicinos ir kt.

„E.N.O.T. corp“ taip pat tapo pavyzdžiu, kaip Rusija sėkmingai išnaudoja PKK neteisėtumo faktą – nors Kremlius mielai naudojosi korporacijos paslaugomis savo karinėms operacijoms už Rusijos ribų, tik pajutę galimą grėsmę savo galios monopoliui 2018 m. lapkritį, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai, bendradarbiaudami su policija, suėmė kelis korporacijos narius, siekdami nutraukti organizacijos veiklą.

„RSB grupė“. Ši, buvusio FSB pareigūno Olego Krinitsyno vadovaujama PKK, yra bene viešiausia iš visų Rusijoje veikiančių, tačiau oficialioje svetainėje skelbiama informacija tik iš dalies atspindi kompanijos veiklą. Svetainėje teigiama, kad „dešimtys profesionalios privačios karinės konsultacinės bendrovės „RSB-Group“ apsaugos komandų vykdo ginkluotos apsaugos ir materialinių vertybių saugumo bei „RSB-Group“ personalo apsaugos kompleksą teritorijose, kuriose didelis teroristinis aktyvumas“.

Tinklalapyje taip pat skelbiama, kad 2015 m. „RSB Group“ gavo įgaliojimus ir buvo patvirtinta Jungtinių Tautų (JT) kaip potencialus saugumo paslaugų tiekėjas šalyse, kuriose yra didelė terorizmo grėsmė. Tačiau RSB grupės veiksmai – bendradarbiavimas su kitomis Rusijos PKK konfliktuose Sirijoje, Libijoje bei kare Ukrainoje, gelbstint valstybes nuo tariamo terorizmo, – JT patvirtinti niekada nebuvo.

Ypač tada, kai RSB grupės kovotojai praeitų metų kovo pradžioje buvo pastebėti Kyjive. „Inteligence online“ pranešė, kad tarp tų, kuriems pavesta susekti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, yra ir bendrovė RSB, sudaryta iš buvusių Rusijos karinės žvalgybos (GRU) narių. Dėl to tiek pačiam O. Krinitsynui, tiek RSB bendrovei sankcijas paskelbė JAV, JK, Kanada bei Ukraina.

Grėsmė Kremliui?

Net ir pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos PKK plėtra neturėtų sustoti. Rusijos Vyriausybės vykdoma dalinė mobilizacija gali būti nesėkminga, tačiau galiausiai tai reiškia, kad vis daugiau rusų išvyks į karą. Tiems, kurie grįš, būtent PKK už fronte įgytus įgūdžius siūlys (ir jau siūlo) solidų atlygį bei gyvybės draudimą (kitaip nei ginkluotosiose pajėgose). Tačiau tokia plėtra kelia pavojų ne tik kitų valstybių, bet ir pačios Rusijos saugumui.

PKK yra naudingos Rusijos Vyriausybei, nes sparčiai didina jos įtaką įvairiose pasaulio dalyse, įskaitant Ukrainą, Siriją, Centrinės Afrikos Respubliką, Sudaną ir Libiją. O, reikalui esant, PKK statuso nelegalumas leidžia „pasislėpti“ už teisinių prieštaravimų – Maskva gali apsimesti, kad neturi nieko bendro su neklusniomis privačiomis karinėmis bendrijomis, kurios įsitraukia į kovą svetimoje teritorijoje. Dėl to Kremlius iki šiol „nesusirūpino“ šių kompanijų neteisėtumu, o dabar jau gali būti per vėlu.

Rusijoje nepageidaujamu paskelbto žiniasklaidos projekto „Vazhnye Istorii“ („Svarbios istorijos“) tyrime apie galimus Rusijos ateities scenarijus vyriausiasis redaktorius Romanas Aninas pavadino galimą vidinį konfliktą Rusijoje „Sostų karais“.

Jis teigia, kad šiandien V. Putiną supantys oligarchų „klanai“ primena organizuotas nusikalstamas grupuotes. Kai kurie iš jų turi savo privačią kariuomenę (kaip, pavyzdžiui, J. Prigožinas ir Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas), kiti – didžiulę įtaką Rusijos jėgos struktūrose (kaip Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas). Kiekvienas klanas turi savo finansinius išteklius – bankus, valstybines korporacijas, dideles bendroves. Svarbiausia, kad šie „klanai“ nepaiso jokių įstatymų.

R. Aninas taip pat tvirtina, kad nesutarimai ir įtakos sferų nepasidalinimas tarp „klanų“ egzistuoja jau daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau prieš karą Ukrainoje Kremlius, o tiksliau, pats V. Putinas, veikė kaip arbitras, tad nesutarimai panašėjo į šaltuosius karus. Tačiau šiuo metu V. Putino įtaka senka taip greitai, kaip auga PKK ir kitų sukarintų grupuočių galia. „Kuo labiau artėja Vladimiro Putino galas, politinis ar fizinis, tuo labiau tikėtina, kad daugybė šaltųjų klanų karų dėl valdžios virs karštaisiais“, – apibendrina autorius.