Rusijos karas prieš Ukrainą. NATO mano, kad Maskva bandys užimti visą Donbasą, nutiesti sausumos tiltą į Krymą

41-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Ukrainos žvalgyba paskelbė sąrašą Rusijos karių, kurie vykdė karo nusikaltimus Bučoje, praneša BBC. Puslapyje paviešintame sąraše suregistruoti beveik dviejų tūkstančių Rusijos karių vardai, gimimo datos, pasų numeriai ir kariniai laipsniai.

Europos Sąjunga pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių įvykdytus žiaurumus okupuotuose Ukrainos miestuose, o JAV prezidentas Joe Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Apie pirmadienio ir antradienio nakties įvykius skaitykite ČIA.

Atnaujinta 15.42

NATO vadovas: Rusija siekia užimti visą Donbasą

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą.

Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis tikimės, kad Rusija toliau sieks užimti visą Donbasą ir nutiesti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.

Atnaujinta 15.14

JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 29 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,24 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 29 tūkst. Tai antradienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 4 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 244 595. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 29 548 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 469 657 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 648 410, Moldova – 396 448, Vengrija – 394 728.

Kaip pranešė antradienį Tarptautinė migracijos organizacija, nuo vasario 24 d. iki balandžio 1 d. Ukrainoje šalies viduje perkeltais asmenimis tapo 7,1 mln. žmonių. Nuo kovo 16 d. šis skaičius padidėjo 10 proc.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Atnaujinta 15.00

JT: visi ženklai rodo, kad Bučoje buvo tyčia taikomasi į civilius

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Vakarų lyderiai vieningai reiškė įtūžį, kai Rusijos pajėgoms pasitrauktus iš suniokoto miesto jo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta dešimtys žmonių palaikų, dar labiau išryškinančių 40 dienų trunkančio ir tūkstančius gyvybių nusinešusio karo siaubus.

„Panašu, kad tai, apie ką mes čia kalbame, yra tiesioginis civilių žudymas ir taikymasis į juos Bučoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.

Ji atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose nužudyti žmonės guli surištomis rankomis arba užfiksuoti apdegę pusnuogių moterų kūnai.

„Tai kelia itin didelį nerimą ir tikrai labai akivaizdžiai rodo, kad į juos buvo tiesiogiai taikomasi kaip į asmenis, o pagal tarptautinę teisę – turime pabrėžti – tyčinis civilių gyventojų žudymas yra karo nusikaltimas“, – sakė ji.

„Visi ženklai rodo, kad į aukas buvo taikomasi tyčia ir jos buvo tiesiogiai nužudytos“, – pridūrė atstovė.

„Galima būtų teigti, kad viskas įvyko karo kontekste, pavyzdžiui, (žmogus žuvo) pataikius į pastatą; bet sunku suvokti tą karinį kontekstą, kai žmogus guli gatvėje su kulka galvoje arba jų kūnai yra sudeginti“, – kalbėjo E. Throssell.

E. Throssell patikslino, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro darbuotojų Bučoje nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina rusų karius civilių gyventojų žudymu, tačiau Kremlius atsakomybę neigia. Maskvos teigimu, nuotraukos su lavonais Bučoje yra suklastotos.

Atnaujinta 14.47

Balandžio 5 d. Ukrainos kariškiai iš 95-osios brigados Ukrainos raketa „Stugna“ numušė priešo sraigtasparnį Ka-52 netoli Iziumo, Charkivo srityje.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Heraščenka.

Atnaujinta 14.45

Skelbiama apie sprogimus Chersone, oficialiai ši informacija nėra patvirtinta.

Atnaujinta 14.38

Kremlius: diplomatų išsiuntimas iš Europos yra „trumparegiškas žingsnis“

Kremlius antradienį pavadino daugelio Europos šalių vykdomus masinius Rusijos diplomatų išsiuntimus „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.

„Diplomatinio bendravimo galimybių susiaurinimas tokioje precedento neturinčioje sudėtingoje krizės aplinkoje yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, kuris būtinas ieškant sprendimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Atnaujinta 14.35

Vokietija didina finansinę paramą Moldovai, į kurią plūsta pabėgėliai iš Ukrainos

Vokietija antradienį paskelbė, kad suteiks Moldovai 50 mln. eurų paskolą bei 40 mln. eurų paramos paketą, kad padėtų jai susidoroti su pabėgėlių antplūdžiu iš kaimyninės karo draskomos Ukrainos.

Kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie paskolą Berlyne per tarptautinę donorų konferenciją šiai buvusiai sovietinei respublikai, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. Konferencija suorganizuota kartu su Prancūzija ir Rumunija.

Naująja kredito linija siekiama ne tik padėti pabėgėliams iš Ukrainos, bet ir suteikti platesnę finansinę paramą, pavyzdžiui, dėl padidėjusių energijos sąnaudų, sakė S. Hebestreitas. „Iki šiol nė viena šalis nepriėmė daugiau pabėgėlių iš Ukrainos proporcingai savo gyventojų skaičiui nei Moldovos Respublika“, – sakė jis. Plėtros ministrė Svenja Schulze anksčiau padidino Moldovai skiriamos paramos paketo sumą nuo 5 mln. iki 40 mln. eurų.

Moldova tapo ypač pažeidžiama per Rusijos ir Ukrainos konfliktą, nes ji beveik 100 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų, sakė ji. Dujų kainos per pastaruosius šešis mėnesius išaugo beveik aštuonis kartus, o infliacija pakilo iki 18 procentų. Finansinė parama apima lėšas plėtoti socialinę infrastruktūrą, mokyklas, darželius ir apgyvendinimą savivaldybėse, kurios priima pabėgėlius. Taip pat akcentuojama parama Ukrainos praktikantų integracijai į šalies profesinio mokymo sistemą, sakė ji.

Prancūzijos prokurorai inicijavo tris tyrimus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Prancūzijos prokurorai antradienį pranešė, kad inicijavo tris tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų prieš Prancūzijos piliečius Ukrainoje.

Pasak prokurorų, įtariami nusikaltimai įvykdyti Mariupolio, Hostomelio ir Černihivo miestuose.

Šalyje prieš tai jau inicijuotas tyrimas dėl prancūzų–airių kilmės kanalo „Fox News“ operatoriaus Pierre`o Zakrewskio žūties netoli Kyjivo. Jis buvo nušautas, kai nušvietė karą.

Atnaujinta 14.29

Mūšyje dėl Mala Rohan kaimo Charkivo srityje rusų pajėgos panaudojo baltojo fosforo amuniciją ir termobarinius ginklus. Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos nacionalinės gvardijos Rytų operatyvinis taktinis padalinys, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Rusų okupantai mūšiuose už Mala Rohaną Charkivo srityje naudojo baltojo fosforo amuniciją ir termobarinius ginklus. Tai liudija ne tik Ukrainos kariškiai, išdegusi žemė ir sugriauti pastatai, bet ir pagrobtos priešo mašinos. Šie įrodymai itin svarbūs būsimam tarptautiniam tribunolui dėl Rusijos, kaip agresorės, vaidmens“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 14.15

Austrijos kancleris paskelbė planus vykti į Kyjivą

Po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris tapo naujausiu Europos lyderiu, paskelbusiu apie planus vykti į Ukrainą.

K. Nehammerio biuras patvirtino, kad kancleris artimiausiomis dienomis lankysis Kyjive, siekdamas suteikti Ukrainai kuo geresnę humanitarinę ir politinę paramą.

Austrija iš savo Užsienio nelaimių fondo iki šiol skyrė Ukrainai apie 17,5 mln. eurų, taip pat 10 tūkst. šalmų ir daugiau nei 9 100 apsauginių liemenių civiliams. Austrija, kuri nėra NATO narė, netrukus taip pat teiks tolesnę humanitarinę pagalbą, nurodė kanceliarija.

Saugumo sumetimais daugiau informacijos apie kelionę neatskleidžiama.

Atnaujinta 13.47

Maskva kaltina Ukrainą „sufalsifikavus naują vaizdo įrašą su nužudytais civiliais“

Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši sufalsifikavo naujos vaizdo medžiagos su tariamais civilių lavonais keliose šalies vietovėse, siekdama suversti kaltę Maskvai.

Rusijos gynybos ministerija tai paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareikalavus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, išprovokavusių įtūžį visame pasaulyje.

Ministerija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sufalsifikavo vaizdo įrašą, siekdama įtikinti, kad ten matomi „Rusijos ginkluotųjų pajėgų tariamai nužudyti taikūs civiliai“.

Anot Maskvos, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas pirmadienio vakarą už maždaug 20 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Moščuno gyvenvietėje ir buvo skirtas platinti per Vakarų žiniasklaidą.

„Panašius dalykus Ukrainos specialiosios tarnybos dabar organizuoja Sumuose, Konotope ir kituose miestuose“, – sakė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama Ukrainos šiaurės rytuose esančius miestus.

Ministerija savo pranešime nenurodė, kaip ji gavo šią informaciją.

Praėjusį savaitgalį šalia Kyjivo esančioje Bučoje atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.

Ukraina kaltina rusų pajėgas dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias V. Zelenskis vadina karo nusikaltimais ir genocidu.

Maskva kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.

Atnaujinta 13.30

Rubežnojėje, Luhansko srityje, rusų kariai pataikė į talpą su azoto rūgštimi.

Karinė administracija ragina žmones likti slėptuvėse, neatidaryti langų ir durų, ruoštis šlapius tvarsčius.

Azoto rūgštis yra labai pavojinga įkvėpus, prarijus arba susilietus su oda.

Atnaujinta 13.16

Kol kas nėra šalių, kurios yra pasirengusios 100 procentu garantuoti saugumą Ukrainai, sąrašo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu žurnalistams.

„Kol kas negavome nei konkretaus sąrašo tų garantų, nei tų šalių, kurios yra 100% pasirengusios prisijungti prie mūsų. Mums reikia rato valstybių, kurios yra pasirengusios per 24 valandas pateikti bet kokius ginklus, reikia atskirų šalių, nuo kurių tikrai priklauso sankcijų politika, kad sankcijos būtų parengtos iš anksto ir kad jos būtų įgyvendintos iš karto“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Atnaujinta 13.09

Kyjivas: Mariupolyje skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas

Apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uoste skęsta Rusijos pajėgų apšaudytas civilinis laivas, antradienį pareiškė Kyjivas.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad laivui buvo smogta per Rusijos „bombardavimą iš jūros“, sukėlusį gaisrą mašinų skyriuje. VRM duomenimis, įgula buvo išgelbėta, nors vienas narys buvo sužeistas.

Ministerija pranešė, kad laivas plaukiojo su Dominikos Respublikos vėliava, ir paskelbė krovininio laivo nuotrauką. Pranešime nepatikslinama, kiek žmonių buvo viduje ir kokios tautybės yra įgulos nariai.

Maskvos pajėgos jau kelias savaites bombarduoja Mariupolį, mėgindamos perimti visos Ukrainos pietrytinės pakrantės kontrolę.

Atnaujinta 12.48

U. von der Leyen ir J. Borrellis vyksta į Kyjivą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis šią savaitę vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai tviteryje pranešė ES atstovas.

Kelionė numatyta prieš šeštadienį Varšuvoje planuojamą donorų konferenciją, kurioje bus renkami pinigai milijonams Ukrainos karo pabėgėlių. Tiksli kelionės data neįvardijama.

Praėjusią savaitę Kyjive lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji susitiko su prezidentu V. Zelenskiu bei Ukrainos vyriausybės atstovais. R. Metsola per savo vizitą pažadėjo šaliai tolesnę ES paramą. „Mes padėsime jums atstatyti jūsų miestus“, – sakė ji.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šalyje lankėsi tik nedaug aukštų politikų. Kovo viduryje pademonstruoti solidarumo su Ukraina į Kyjivą vyko Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai.

Atnaujinta 12.44

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Europos politikus nutraukti visus ekonominius ryšius su Rusija, nes bet kokie mokėjimai Maskvai yra sutepti ukrainiečių krauju ir naudojami Rusijos kariuomenei finansuoti.

„Kiekvienas euras, kiekvienas centas, kurį jūs gaunate ar siunčiate Rusijai, yra išteptas krauju. Tai kraujo pinigai, o tas kraujas yra ukrainiečių. Ukrainos žmonių kraujas“ – sakė V. Klyčko.

Jis sakė matęs Kyjivo priemiesčiuose nužudytų civilių kūnus, sušaudytą automobilį su užrašu „vaikai“, todėl Rusijos karių veiksmus Ukrainoje V. Klyčko pavadino „ukrainiečių genocidu“ .

Atnaujinta 11.57

Vokietijos prezidentas: grįžti prie normalių santykių su Rusija prezidentaujant V. Putinui – neįmanoma

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sako, kad grįžti prie normalių santykių su Rusija nebus įmanoma, kol valdžioje yra Vladimiras Putinas. „Prezidentaujant V. Putinui, prie normalių santykių grįžta nebus“, – pareiškė jis ZDF laidai „Morgenmagazin“. F W. Steinmeieris pridūrė šiuo metu negalįs pasakyti, ar Rusija turi ateitį Europoje.

Vokietijos prezidentas pakartojo pripažįstąs savo klaidas Rusijos politikoje. „Iš tiesų liūdna, kad mums nepavyko daugelis punktų“, – sakė jis, paminėdamas pastangas įtraukti Rusiją į Europos saugumo architektūrą ir remti ją kelyje į demokratiją.

V. Putinas virto „bunkeryje užsidariusiu karo kurstytoju“, sakė F. W. Steinmeieris. „Mes, įskaitant mane, neteisingai manėme, kad 2021 metų V. Putinas dėl savo imperinės beprotybės nesitaikstys su visišku politiniu, ekonominiu ir moraliniu šalies žlugimu“, – pažymėjo prezidentas.

„Turėjome rimčiau vertinti savo partnerių iš Rytų Europos perspėjimus“, – tęsė F. W. Steinmeieris. Anot jo, klaida visų pirma buvo Vokietijos laikymasis „Nord Stream 2“ projekto“ – „nes tai mums kainavo daug pasitikėjimo mūsų europiečių partnerių akyse“.

Atnaujinta 11.34

Meras: surengdama žudynes Bučoje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą

Surengdama masines žudynes Ukrainos Bučos miestelyje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą invazijai, interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Serra“ sakė šio miestelio meras Anatolijus Fedorukas.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukrainos pareigūnai teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais“.

„Mano žmonės buvo sušaudyti savo malonumui arba iš įniršio, – „Corriere della Serra“ teigė A. Fedorukas. – Rusai šaudė į viską, kas juda: praeivius, žmones ant dviračių, automobilius su ženklu „vaikai“.

„Buča yra Rusijos karių kerštas už Ukrainos pasipriešinimą“, – kalbėjo meras ir pridūrė, kad kai kurios miesto dalys buvo paverstos koncentracijos stovyklomis, kuriose nebuvo nei vandens, nei maisto, o „jas palikti išdrįsę žmonės buvo sušaudomi.“

Atnaujinta 11.25

Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos Kramatorsko miestui

Ankstų antradienį Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos rytuose išsidėsčiusiam Kramatorsko miestui. Prieš tai Maskvos pajėgos paskelbė, kad dabar visą savo dėmesį skirs rytinei šalies daliai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusį mėnesį Kramatorskui pavyko išvengti smarkių smūgių, kurie fiksuoti kituose rytiniuose miestuose, pavyzdžiui, Charkive. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad apie 3 val. vietos laiku per vieną iš atakų apgadinta miesto centre, netoli policijos komisariato, esanti mokykla.

Pasak korespondento, po smūgių prie mokyklos buvo išmuštas maždaug 10 metrų skersmens krateris ir išdaužta daugybė pastato langų. Oficialių duomenų apie aukas ar sužeistuosius kol kas nėra, tačiau, anot vietos gyventojų, atakos metu mokykla buvo tuščia ir niekas nesusižeidė.

Ukrainos vadovybė prieš tai perspėjo, kad kautynės Rytų Ukrainoje gali suintensyvėti, nes Maskva išvedė savo pajėgas iš sostinės Kyjivo apylinkių, kad galėtų susitelkti į Donbaso srities „išlaisvinimą“.

Pirmosiomis invazijos dienomis vasario pabaigoje Kramatorske buvo surengtos kelios Rusijos raketų atakos, per vieną jų nusitaikyta į miesto oro uostą. Naktį iš pirmadienio į antradienį surengti smūgiai buvo pirmieji miesto centre per kelias savaites.

Atnaujinta 11.17

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad jo susitikimas su Vladimiru Putinu gali taip ir neįvykti.

Tuo pačiu, anot jo, net ir po tragiškų įvykių Bučoje būtina tęsti derybas su Rusijos Federacija.

„Lengviau pasakyti, kad nenorime su jais kalbėtis. Sunkiausia pasakyti, ką jie padarė, pripažinti juos kaip priešus ir tuo pačiu rasti galimybę susitikti ir rasti išeitį šiame susitikime neprarasdami savo teritorijos“, – tikino Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 11.12

Balandžio 5-osios naktį du Rusijos naikintuvai Su-35 iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą paleido sparnuotąsias raketas, tačiau Ukrainos oro gynyba raketas perėmė.

„Rašistai galėjo nusitaikyti į civilinę infrastruktūrą keliuose šalies Vakarų regionuose“, – „Facebook“ paskelbė „Vakarų“ oro pajėgų vadavietė, praneša „Ukrinform“.

Trys sparnuotosios raketos buvo sunaikintos priešlėktuvinėmis sistemomis, o ketvirtoji buvo apgadinta, todėl jai nepavyko tiksliai pataikyti į taikinį.

Atnaujinta 10.44

Pokalbyje su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijai nėra vietos JT Žmogaus teisių taryboje.

„Kalbėjomės su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu apie dabartinę saugumo situaciją ir Bučos žudynes. Pabrėžė, kad Ukraina naudos visus turimus JT mechanizmus, kad rinktų įrodymus ir patrauktų Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn. Rusijai nėra vietos JT Žmogaus teisių taryboje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė D. Kuleba.

Atnaujinta 10.41

Mykolajivo meras: civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys

Rusijos kariai tęsia Ukrainos Mykolajivo miesto apšaudymą, transliuotojui BBC sakė šio miesto meras Oleksandras Senkevyčius.

Pasak O. Senkevyčiaus, civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys, kurie neturi jokios karinės reikšmės ir verčiau yra skirti pasėti paniką ir pasiruošti karinei sausumos operacijai.

Meras kartu paragino visas moteris ir vaikus išvykti iš Mykolajivo, kad būtų išvengta civilių aukų.

„Mus bombarduoja kasdien. Vakar užfiksuoti du bombardavimai, – teigė O. Senkevyčius. – Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus apšaudė kasetinėmis bombomis ir raketomis, kurios nukrito ant gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra tik namai, kur žmonės eina miegoti, o ryte eina į darbą.“

Atnaujinta 10.39

V. Putinas panaikino supaprastintą vizų išdavimo tvarką ES pareigūnams

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintų vizų išdavimo taisyklių taikymą „nedraugiškų“ Europos šalių pareigūnams ir žurnalistams, taip atsakydamas už sankcijas, įvestas jo šaliai dėl invazijos į Ukrainą.

Kremliui vasarį pasiuntus karius į kaimyninę šalį, Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę baudžiamųjų priemonių, sudavusių skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

Įsakas „dėl atsakomųjų vizų priemonių, susijusių su nedraugiškais užsienio valstybių veiksmais“, yra „pagrįstas būtinybe imtis skubių atsakomųjų priemonių“, nurodoma Kremliaus paskelbtame tekste.

Pagal naująsias priemones vizų išdavimo išimtys nebetaikomos oficialioms delegacijoms iš visų ES valstybių narių, taip pat iš Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino.

Įsaku sugriežtintas dokumentų pateikimo procesas ir atsisakyta supaprastintos daugkartinių vizų išdavimo tvarkos pareigūnams bei žurnalistams.

Be to, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms agentūroms nurodyta nuspręsti, ar įvesti atskirus atvykimo ribojimus užsienio piliečiams, „vykdantiems nedraugiškus veiksmus Rusijos atžvilgiu“.

Praėjusį mėnesį Maskva, reaguodama į Vakarų sankcijas, išplėtė vadinamųjų „nedraugiškų“ šalių sąrašą. Jame, be kita ko, atsidūrė visos 27 ES šalys, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

ES paskelbė sankcijas daugeliui rusų pareigūnų, įskaitant V. Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat uždarė savo oro erdvę šios šalies avialinijoms.

Be to, blokas uždraudė Rusijos valstybinių transliuotojų RT ir „Sputnik“ transliacijas, apkaltinęs jas prisidedant prie Kremliaus „manipuliavimo operacijos“

Atnaujinta 10.10

Ukrainoje šiandien suplanuoti 7 humanitariniai koridoriai.

Atnaujinta 10.03

Vien Kyjivo regione teisėsaugos pareigūnai jau užregistravo daugiau nei 1200 karo nusikaltimų bylų.

„Jeigu kalbėtume apie plėšikus, baudžiamosios bylos iškeltos, jos taip pat registruojamos kaip karo nusikaltimai. Vien Kyjivo srityje esame užregistravę daugiau nei 1200 karo nusikaltimų bylų. Jos susijusios su plėšikavimu ir „orkų“ įvykdytais nusikaltimais mūsų teritorijose“, – Ukrainos televizijos kanalų eteryje sakė šalies vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, praneša „Ukrinform“.

Atnaujinta 09.58

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba praneša, kad į Lenkiją atvyko daugiau nei 2,5 milijono pabėgėlių iš Ukrainos.

Atnaujinta 09.57

Bendri Rusijos personalo koviniai nuostoliai siekia apie 18,5 tūkst. karių.

Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo vasario 24 d. Rusijos pajėgos prarado 676 tankus,
1858 šarvuotąsias kovos mašinas, 332 artilerijos sistemas, 107 daugkartines raketų paleidimo sistemas, 55 oro gynybos sistemas, 150 lėktuvų, 134 sraigtasparnius, 1 322 transporto priemones, 7 laivus ar valtis, 76 talpyklas su kuru ir tepalais, 94 operatyvinio-taktinio lygio dronus, 25 vienetus specialiosios įrangos.

Atnaujinta 09.52

Medvedevas: Rusija „simetriškai“ atsakys į jos diplomatų išsiuntimą iš Vakarų šalių

Rusija proporcingai atsakys į jos diplomatų išsiuntimą iš kai kurių Vakarų šalių, vėlų pirmadienį pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

„Atsakas pažįstamas visiems: jis bus simetriškas ir destruktyvus dvišaliams santykiams, – tinkle „Telegram“ parašė D. Medvedevas. – Ką jie nubaudė? Visų pirma save pačius.“

Pirmadienį Prancūzija paskelbė dėl karo Ukrainoje išsiunčianti 35 Rusijos diplomatus. Analogišką žingsnį žengė ir Vokietija.

„Jei visa tai tęsis, kaip jau rašiau vasario 26-ąją, bus tinkama užtrenkti ambasadų Vakaruose duris, – tvirtino D. Medvedevas. – Visiems bus pigiau. O tada vienas į kitą galėsime žiūrėti tik pro ginklų taikiklius.“

Atnaujinta 09.22

V. Klyčko įspėja gyventojus kol kas negrįžti į Kyjivo priemiesčius

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino namus palikusius priemiesčių gyventojus „dar mažiausiai savaitę“ negrįžti. „Kai kuriuose Kyjivo srities rajonuose visą parą galioja komendanto valanda“, – sakė jis pirmadienį. Be to, po rusų dalinių atsitraukimo „rasta daug sprogmenų, kurie gali kelti didelį pavojų“.

V. Klyčko įspėjo ir dėl tolesnių raketų atakų. „Todėl prašau žmonių kiek palaukti ir negrįžti“, – sakė jis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos praėjusią savaitę paskelbė, kad smarkiai sumažins savo karinį aktyvumą aplink sostinę. Ukrainos kariuomenė tuo tarpu įspėja, kad tai gali būti apgaulingas manevras. Po rusų karių pasitraukimo iš kelių Kyjivo priemiesčių rasta daug nužudytų civilių, ypač – Bučoje.

Dėl to Vakarų šalys kaltina rusus karo nusikaltimais. Maskva kaltinimus neigia.

Atnaujinta 09.08

Į Japoniją vyriausybiniu lėktuvu išskraidinta 20 ukrainiečių

Antradienį vyriausybiniu lėktuvu, kartu su Lenkijoje besilankiusiu užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashiu, į Tokiją atskrido 20 ukrainiečių, Japonijai atsargiai priimant nuo Rusijos invazijos bėgančius žmones.

Japonija paprastai per metus priima tik kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašytojų, ir, atvėrusi duris ukrainiečiams, vadina juos „evakuotaisiais“, o ne pabėgėliais.

20 ukrainiečių kartu su Y. Hayashiu atskrido iš Lenkijos, kur jis buvo išvykęs į kelių dienų kelionę siūlyti paramą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.

„Sužinojome apie keletą žmonių, kurie labai norėjo evakuotis į Japoniją, tačiau jiems buvo sunku patiems susiorganizuoti tokią kelionę, – antradienį spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis Vyriausybės atstovas žiniasklaidai Hirokazu Matsuno. – Iš humanitarinių paskatų 20 šių žmonių buvo pakviesti skristi vyriausybiniu lėktuvu“.

Pasak H. Matsuno, Japonija iki šiol jau buvo priėmusi 404 ukrainiečius, kai ministras pirmininkas Fumio Kishida praėjusį mėnesį paskelbė planą priimti nuo karo bėgančius asmenis.

Tačiau jie nėra priskirti pabėgėlių kategorijai, kuri suteiktų jiems teisę pasilikti šalyje bent penkerius metus, o vėliau – prašyti leidimo pasilikti ilgesniam laikui.

Vietoj to „evakuotieji“ gauna 90 dienų vizą, kuri gali būti pakeista į vienerių metų trukmės leidimą gyventi ir dirbti.

Japonija prisijungė prie griežtų Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos ir antradienį paskelbė apie papildomą 100 mln. JAV dolerių humanitarinę pagalbą Kyjivui. Praėjusį mėnesį jau buvo skirta 100 mln. dolerių parama Ukrainai ir kaimyninėms šalims.

2020 metais Japonija priėmė tik 47 pabėgėlius ir 44 asmenis humanitariniais pagrindais iš beveik 4 000 prašytojų. Žmogaus teisių gynimo organizacijos jau seniai priekaištauja Tokijui, kad šis per mažai padeda nuo konfliktų bėgantiems žmonėms.

Atnaujinta 09.06

JK žvalgyba teigia, kad daugeliui Rusijos dalinių, atitrauktų iš šiaurės Ukrainos, reikės gerokai perstatyti ir susitvarkyti, norint tęsti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

JK žvalgyba taip pat skelbia, kad Ukrainos pajėgos atkovojo svarbų sektorių šiaurės Ukrainoje, atimdamos iš Rusijos galimybes užtikrinti savo taikinius ir priversdamos Rusijos karius pasitraukti iš teritorijų aplink Černihivą ir į šiaurę nuo Kyjivo.

Atnaujinta 09.00

Australija uždraudžia prabangos prekių eksportą į Rusiją

Australija dėl karo Ukrainoje įveda naujas sankcijas Rusijai – draus prabangos prekių eksportą į šalį. Tai pirmiausiai bus vyno ir prabangių automobilių eksporto sustabdymas, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Šios sankcijos nukreiptos prieš prezidentą V. Putiną ir jo turtingus rėmėjus, ne prieš paprastus rusų vartotojus, - pabrėžė užsienio reikalų ministrė Marise Payne. – Jos įgyvendinamos pasitarus su svarbiais partneriais, kad būtų apribota rusų elito prieiga prie tokių prekių“.

Vyriausybė Kanberoje jau netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas Maskvai ir praėjusiomis savaitėmis jas vis praplėtė. Tai daugiausiai tikslinės baudžiamosios priemonės, be kita ko, vyriausybės nariams, kariniams vadams ir dešimtims „propagandistų bei dezinformacijos aktyvistų“. Šalis į Ukrainą nusiuntė ir karinės įrangos.

„Australijos Vyriausybė tvirtai pasiryžusi priversti Rusiją sumokėti aukščiausią kainą už prezidento V. Putino neteisėtą ir neišprovokuotą karą“, – sakė M. Payne.

Atnaujinta 08.51

Kinija siūlo konfliktą Ukrainoje išspręsti derybomis

Pokalbio telefonu su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba metu Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi vėl paragino konfliktą Ukrainoje išspręsti derybomis.

Pekino teigimu, pokalbį inicijavo Ukrainos pusė.

Atnaujinta 08.48

Rusija: „nedraugiškas“ Vokietijos sprendimas išsiųsti diplomatus pablogins ryšius

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.

Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokacija“, siekdamas diskredituoti Maskvą.

„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, kuris paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukęs nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.

Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.

Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta „daug“.

Atnaujinta 08.41

Ukraina baiminasi „didelio“ rytinio Luhansko regiono puolimo

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos duomenimis, rengiasi „dideliam“ ukrainiečių dalinių puolimui rytiniame Luhansko regione. Gabenama technika ir degalai, stiprinamos pajėgos, pirmadienį sakė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus. „Manome, kad jie ruošiasi dideliam puolimui“, – pridūrė jis.

„Bombardavimai tankėja“, – vaizdo žinutėje toliau kalbėjo S. Haidajus. Jis paragino gyventojus kiek įmanoma greičiau išvykti iš regiono. „Nelaukite, kol jūsų namai bus subombarduoti“, – ragino jis žmones.

Daug žmonų pirmadienį pajudėjo Vakarų kryptimi. Šimtai jų Kramatorsko – Donecko srities didmiesčio – geležinkelio stotyje laukė traukinių.

Ukrainos institucijos mano, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Ukrainos šiaurės tam, kad susitelktų į puolimą šalies rytuose ir pietuose.

JAV gynybos ministerijos atstovas pirmadienio vakarą pranešė, kad du trečdaliai rusų pajėgų, kurios nuo karo pradžios buvo užėmusios pozicijas apie Kyjivą, atsitraukė į Baltarusiją. Tai esą veikiausiai yra persigrupavimas prieš naują puolimą kitoje Ukrainos vietoje.

Rusija savo ruožtu neseniai paskelbė, kad puolimą sutelks į Donbasą.

Atnaujinta 08.36

Dėl ginkluotos Rusijos agresijos Ukrainoje žuvo 165 vaikai, o daugiau nei 431 vaikas Ukrainoje buvo sužeistas.

Atnaujinta 08.32

Naktį Ukrainos oro gynyba virš Dniepro srities numušė dvi Rusijos paleistas raketas. Tai pareiškė regiono karinio štabo vadovas Valentynas Rezničenka.

Atnaujinta 08.26

Nei gelbėtojai, nei greitosios medicinos pagalbos medikai negali pasiekti kai kurių Popasnos ir Rubižnės rajonų.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Situacija sunki. Nei gelbėtojai, nei greitosios medicinos pagalbos automobiliai negali pasiekti kai kurių Popasnos ir Rubižnės rajonų. Apšaudymai toliau vyksta, tęsiasi gatvės kovos. Rubižnėje žuvusieji laidojami kiemuose“, – sakė jis.

Atnaujinta 08.24

Ukrainoje rasti kaimo seniūnės ir dar keturių žmonių lavonai surištomis rankomis

Ukrainiečių pareigūnai kaime į vakarus nuo Kyjivo aptiko penkių civilių surištomis rankomis lavonus.

Tarp aukų yra kaimo seniūnė, jos vyras ir sūnus.

Policija naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė keturis lavonus, tarp jų kaimo seniūnės, gulinčius pusiau žemėmis užverstoje duobėje pušyne šalia moters namo Motyžyne.

Penktas kūnas buvo surastas nedideliame šulinyje sode.

Visoms aukoms, įskaitant du vyrus, kurie nebuvo seniūnės šeimos nariai, buvo už nugaros surištos rankos.

50-metė seniūnė Olha Suchenko, jos vyras ir sūnus buvo pagrobti rusų karių kovo 24 dieną, nurodė policija.

Vietos gyventojai sakė, kad seniūnė ir jos vyras atsisakė bendradarbiauti su rusų pajėgomis.

Kovo 11 dieną rusų kariai pagrobė pietinio Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, tačiau po penkių dienų paleido jį į laisvę.

Bučoje, esančioje už maždaug 30 km į šiaurę nuo Motyžyno, atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daug brutaliai nužudytų civilių, kurių lavonai buvo palikti tiesiog gatvėse arba masinėse kapavietėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

Atnaujinta 08.13

Per rusų atakas Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai 11 žmonių

Per Rusijos atakas Mykolajive, pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 62 buvo sužeisti, pirmadienį vakare „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Vitalijus Kimas.

Meras Oleksandras Sjenkevyčius anksčiau „Telegram“ buvo sakęs, kad žuvo 10 žmonių ir 46 buvo sužeisti.

O. Sjenkevyčius sakė, kad buvo šaudoma į namus, ligonines, vaikų darželius, mokyklas ir našlaičių globos namus. Pirmadienį iš miesto evakuacijos autobusais išvyko apie 120 žmonių.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Pirmadienį Avdijivkoje rytų Ukrainoje žuvo du žmonės, pranešė laikraštis „Ukrajinska pravda“, remdamasis Donecko srities gubernatoriumi Pavlo Kyrylenka.

Atnaujinta 08.10

Rusų pajėgos turi didelių problemų dėl kovinių dalinių komplektavimo.

Apie tai pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ paskyroje.

„Rusijos kariai ir toliau patiria nuostolius. Jie turi didelių problemų komplektuojant kovinius ir paramos dalinius. Priešo personalas yra demoralizuotas, dėl to padaugėjo kariuomenės karinio personalo dezertyrų ir atsisakymų dalyvauti kare Ukrainos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 08.07

Vaizdai iš apgriauto Mariupolio miesto:

Atnaujinta 07.56

Rusijos kariai pergrupuoja kariuomenę ir sutelkia savo pastangas rengdami puolimo operaciją Rytų Ukrainoje.

Taip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo balandžio 5-osios ryto ataskaitoje, paskelbtoje „Facebook“.

„Jų tikslas – visiškai perimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 07.45

JAV dar šią savaitę ketina įvesti naujas sankcijas Rusijai

Po žiaurumų Ukrainos Bučos mieste JAV Vyriausybė dar šią savaitę ketina paskelbti apie naujas sankcijas Rusijai. Šiuo metu derinami veiksmai su sąjungininkėmis ir šalimis partnerėmis, pirmadienį Baltuosiuose rūmuose sakė prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas. Tačiau jis nenorėjo įvardyti detalių apie planuojamas ar svarstomas naujas baudžiamąsias priemones.

Atsakydamas į klausimą apie galimą rusiškos naftos ir dujų importo sustabdymą į Europą, J. Sullivanas sakė, kad ir su ES, ir su šalimis narėmis vyksta pokalbiai dėl „viso spektro sankcijų“. Esą siekiama konsensuso, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai.

JAV, ES, Didžioji Britanija ir kitos sąjungininkės dėl Rusijos karo Ukrainoje jau įvedė Maskvai daugybę sankcijų. Sankcijų taikinys iki šiol, be kita ko, buvo Rusijos finansų sistema, technologijų sektorius bei aukšti politikai ir oligarchai, kurie laikomi Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjais.

Atnaujinta 07.38

JK: Zelenskis kreipsis į JT Saugumo Tarybą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje apie karą jo šalyje, pranešė Jungtinės Karalystės diplomatinė atstovybė. Tai bus pirmasis jo kreipimasis į JT instituciją nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į šalį.

Po pirmadienio pranešimo JK, balandžio mėnesį pirmininkaujanti Tarybai, negalėjo pasakyti, ar kalba bus transliuojama tiesiogiai, ar įrašyta iš anksto.

Antradienio posėdis buvo numatytas dar prieš paskelbiant apie V. Zelenskio pasirodymą; jame dalyvaus JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Dabar posėdyje tikriausiai dominuos savaitgalį aptikti negyvi kūnai civiliais drabužiais, išmėtyti Bučos miesto, esančio netoli Kyjivo, gatvėse. Siaubingi vaizdai, užfiksuoti nuotraukose, sukėlė tarptautinio Rusijos pasmerkimo bangą.

„Tarybai pirmininkaujanti JK užtikrins, kad būtų išklausyta tiesa apie Rusijos karo nusikaltimus. Mes atskleisime (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karą tokį, koks jis yra iš tikrųjų“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje pranešė JK atstovybė JT.

Atnaujinta 07.36

JAV gynybos pagalba Ukrainai bus pristatyta kuo didesniais kiekiais ir kuo greičiau.
Tai pranešė Pentagono atstovas Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Per artimiausias 24 valandas atvyks dar viena siunta. Mes teikiame pirmenybę toms siuntoms, kurių, kaip žinome, ukrainiečiams labiausiai reikia – „Javelin“, „Stinger“ raketų ir dronų“, – sakė J. Kirby.

Atnaujinta 07.16

JAV leido parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16

JAV Gynybos departamentas pirmadienį suteikė leidimą parduoti Bulgarijai aštuonis naikintuvus F-16 už 1,67 mlrd. dolerių (1,51 mlrd. eurų), turinčius sustiprinti šalies karines oro pajėgas padidėjus grėsmei regione dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

„Siūlomas pardavimas pagerins Bulgarijos galimybes atsakyti į dabartines ir ateities grėsmes, leisdamas Bulgarijos karinėms oro pajėgoms įprasta tvarka naudoti modernius naikintuvus Juodosios jūros regione“, – sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pranešime.

Leidimas buvo suteiktas tęsiantis spėlionėms, ar kuri nors iš Vašingtono sąjungininkių NATO bloke galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MIG-29, kad šie galėtų būti naudojami kovai su Rusijos pajėgomis. JAV savo ruožtu tokiai sąjungininkai parūpintų amerikiečių pagamintų lėktuvų.

Bulgarija – viena iš trijų NATO šalių, turinčių MIG-29, kuriuos pilotuoti moka Ukrainos karo lakūnai. Šių lėktuvų taip pat turi Lenkija ir Slovakija.

Tačiau Pentagono atstovas Johnas Kirby, pirmadienį paklaustas apie F-16 pardavimą, nesureikšmino spėlionių, jog šis žingsnis gali būti susijęs su Bulgarijos MIG-29 perdavimu Ukrainai.

Kovo 19 dieną per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitą Bulgarijoje šalies premjeras Kirilas Petkovas sakė, kad tokio susitarimo nėra.

„Tačiau turiu pasakyti, kad būdami taip arti konflikto šiuo metu negalėsime pasiųsti karinės pagalbos Ukrainai“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tokiai pagalbai turėtų pritarti Bulgarijos parlamentas.

Atnaujinta 07.14

Tarppartinė Amerikos įstatymų leidėjų grupė bando įtikinti JAV prezidento Joe Bideno administraciją išplėsti Ukrainai tiekiamų ginklų sąrašą.

Prašyme taip pat minimos raketos „Stinger“ ir „Javelin“ prieštankinės raketos, kurių Ukrainoje senka, taip pat tolimojo nuotolio dronai, galintys sutrikdyti Rusijos tiekimo linijas ir atremti apgulties taktiką.

Atnaujinta 07.11

Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu„ sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė (Ukrainoje). Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija“, – sakė jis.

Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti“, – teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.

Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar „iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku“. Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (...) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?“ – klausė V. Zelenskis.

Atnaujinta 06.45

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste pavadino „inscenizuota provokacija“.

„Tai bjauri režimo Kyjive provokacija“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Niujorke.

Rusų kariai, anot jo, nepadarė to, kuo yra kaltinami, jie nevykdė žiaurumų prieš civilius Ukrainoje.

„To nėra, to nebuvo ir to niekada nebus“, - pažymėjo ambasadorius.

V. Nebenzia tikino, kad Rusija turi visa tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos kuo greičiau pateiks JT Saugumo Tarybai. Rusija, anot jo, jau pirmadienį paprašė surengti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija nusprendė tai palikti jau paskirtam posėdžiui antradienį – tai N. Nebenzia griežtai sukritikavo.

Atnaujinta 06.30

Rusija ragina Ukrainos pajėgas Mariupolyje kapituliuoti

Rusija dar kartą paragino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Mariupolyje sudėti ginklus. Ukrainos kariuomenės batalionai ir užsienio samdiniai antradienio rytą evakuaciniu koridoriumi galės saugiai palikti miestą Kyjivo Vyriausybės kontroliuojamų teritorijų kryptimi, pirmadienį pareiškė generolas majoras Michailas Mizincevas iš Rusijos gynybos ministerijos.

„Visiems, kurie sudės ginklus, bus garantuota gyvybė“, – pridūrė jis.

Antradienį vėl turėtų būti mėginama iš miesto evakuoti ir civilius bei užsienio piliečius, kalbėjo M. Mizincevas. Anot jo, praėjusiomis dienomis Ukrainos pusė vis trukdė išvežti žmones iš Mariupolio.

Atnaujinta 03.15

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Jis kalbės skubiai sušauktame Tarybos posėdyje. Kaip skelbia AFP, tai bus pirmas Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo tarybą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė kol kas neįvardija, ar kreipimasis vyks nuotoliu gyvai, ar bus įrašytas.

Atnaujinta 02.19

Ukrainos žvalgyba paskelbė sąrašą Rusijos karių, kurie vykdė karo nusikaltimus Bučoje, praneša BBC. Ukrainos Gynybos ministerijos puslapyje paviešintame sąraše suregistruoti beveik dviejų tūkstančių Rusijos karių vardai, gimimo datos, pasų numeriai ir kariniai laipsniai. Ministerija sako, kad šie asmenys turės būti teisiami dėl prieš Ukrainos gyventojus įvykdytus nusikaltimus.

Atnaujinta 01.45

Ukrainos prezidentas sako, kad civilių aukos Ukrainos iš Rusijos pajėgų apsiausties išvaduotuose miestuose gali būti daug didesnės nei Bučoje, kur kankinta ir nužudyta per 300-us civilių. Pasak Volodymyro Zelenskio, dar tik pradėta tirti, ką mieste padarė Rusijos kariai. Ukrainos prezidento teigimu, patikrinus visą miestą, žuvusiųjų skaičius gali dar padidėti. Naktiniame kreipimesi Volodymyras Zelenskis kviečia užsienio žurnalistus atvykti į netoli Kyjivo esančią Bučą bei kitus miestus ir dokumentuoti civilių žūtis.

„Visi okupantų padaryti nusikaltimai yra fiksuojami. Rengiamas teisinis pagrindas, kad už kiekvieną padarytą nusikaltimą Rusijos kariai būtų patraukti atsakomybėn. Noriu pabrėžti, kad esame suinteresuoti kiek įmanoma labiau skaidriu ir išsamiu tyrimu, kurio rezultatai bus paskelbti ir paaiškinti visai tarptautinei bendruomenei", – sako V. Zelenskis.

Atnaujinta 00.35

Ukrainos prezidentas sako, kad ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos visą tiesą, kas iš jų bendrapiliečių dalyvavo žudymuose Ukrainoje ir kas užmerkė akis prieš žmogžudystę. Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi teigia, kad Ukraina tokią informaciją pagarsins pasauliniu mastu.

Pasak V. Zelenskio, dabar tam yra kur kas daugiau įrankių nei tada, kai Vokietijos nacistai buvo traukiami atsakomybėn po Antrojo pasaulinio karo. Zelenskis pirmadienį lankėsi Bučoje, kur pranešta apie žiaurius Rusijos pajėgų nusikaltimus. Ukrainos vadovas teigia, kad čia įvykdyti karo nusikaltimai, kuriuos pasaulis pripažins genocidu.

Atnaujinta 00.00

Kiek vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė sunaikinusi naftos perdirbimo gamyklą ir tris degalų ir tepalų saugyklas Odesos regione. Tačiau neaišku, ar tai patikimi duomenys.

Pirmadienį Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė septynias Rusijos užpuolikų atakas Jungtinių pajėgų operacijos rajone.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ tinkle paskelbtame pranešime pranešė Jungtinių pajėgų operacijos spaudos tarnyba.

Ukrainos Jungtinės pajėgos per pastarąją parą sunaikino 7 priešo tankus, 8 šarvuotas transporto priemones ir 3 artilerijos sistemas, teigiama pareiškime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos kariai Ukrainoje jau prarado beveik 18 300 karių, 647 tankus, 1844 šarvuotas kovos mašinas ir kitą techniką.

Atnaujinta 23.58

Per Mykolajivo apšaudymą žuvo 11 žmonių, tarp jų vienas vaikas, rašo UNIAN. Dar 9 žmonės žuvo dėl į prekybos centrą pataikiusio sviedinio, 61 žmogus buvo sužeistas.

Tai paskelbė Mykolajivo regioninės valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Čia nėra jokios logikos, čia miesto centras, žmonės tiesiog ėjo savo reikalais, o rusų įsibrovėliai šaudo „Tornadais“, „Uraganais“ ar bet kuo. Smegenys kaip krevetės. Kaip suprantu, jie nori sėti paniką, išsekinti. Bet tai, kad jie apšaudo civilius, yra faktas. Suprantu, kai jie nepataikė į karinius taikinius, bet tai yra vaikų ligoninės, miesto centras... Reti keistuoliai“, – sakė jis.