Rusijos karas nuvylė kinus ir sugriovė jų planus – Pekino įtakos išbandymas Eurazijoje

Kai Zhangas Mingas pasitraukė iš Kinijos ambasadoriaus Europos Sąjungoje pareigų ir sausio 1 d. tapo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) generaliniu sekretoriumi, Vidurinė ir Pietų Azija atrodė visiškai kitaip.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Rugpjūtį regioną jau buvo supurtę įvykiai Afganistane, kur Talibanas perėmė valdžią į savo rankas, tačiau vos per kelias lemtingas dienas karjeros diplomato kelias pasisuko visiškai netikėta linkme.

Sausio pradžioje Kazachstane prasidėjo neramumai, peraugę į žiaurius susirėmimus, paskatintus jau kurį laiką gyventojų jaučiamų nuoskaudų ir užkulisinės kovos dėl valdžios, kurios kulminacija tapo Rusijos vadovaujama karinė intervencija į šią Vidurinės Azijos šalį, prisidengiant Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – Maskvos dominuojamu saugumo bloku.

Maždaug po septynių savaičių Kremlius įsiveržė į Ukrainą, pradėdamas didžiausio masto karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo ir iššaukdamas griežtesnį nei tikėtasi Vakarų atsaką, kurio padariniai ir toliau keičia politinį ir ekonominį klimatą Ukrainos ir Rusijos kaimynėse.

Šios krizės Pekinui atskleidė Kinijos užsienio politikos apimtį ir ribas, ypač Eurazijoje, kur ŠBO buvo viena iš pagrindinių Kinijos ryšio su Vidurine ir Pietų Azija priemonių.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo susiformavęs Kinijos vadovaujamas daugiašalis saugumo ir ekonomikos blokas, kurio nariais yra Indija, Kazachstanas, Kirgizija, Pakistanas, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, dabar turi laviruoti, kad įveiktų Rusijos pradėto karo Ukrainoje šalutinį poveikį visame regione, įskaitant maisto krizės riziką, Vakarų sankcijų Rusijos ekonomikai atgarsius ir augantį nerimą dėl galimų Rusijos politinių machinacijų Vidurinėje Azijoje.

„Apskritai, karas Ukrainoje labai nuvylė kinus ir iš esmės sužlugdė jų tikslus ŠBO“, – RFE/ RL sakė Pekino santykius su Vidurio ir Pietų Azijos šalimis tyrinėjantis Merilende įsikūrusio Frostburgo valstijos universiteto profesorius Haiyunas Ma.

Kinijai ŠBO jau seniai yra konkretesnių Kinijos interesų regione priedanga, taip pat atstovaujanti jėgų pusiausvyrai tarp Pekino ir Maskvos, kurie stiprėjančius ryšius dar labiau sutvirtino vasario pradžioje vykusiame Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Kinijoje Xi Jinpingo susitikime.

Tačiau karas Ukrainoje suardė pusiausvyrą, kuri ekspertų teigimu, niekada nebus atkurta.

„Kinija bandė skatinti dvišalius ryšius su Rusija, bet taip pat pasisakė ir už daugiašalius, o ŠBO turėjo atlikti platesnės apimties vaidmenį Pekino ir Maskvos santykiuose, – sakė H. Ma. – Tačiau Rusijos invazija ir jos iššauktas atsakomasis smūgis reiškia, kad ŠBO įžengia į vertybių perkainojimo laikotarpį. Jai reikės rasti naują tapatybę.“

Naujas Eurazijos veidas

Naująjį organizacijos veidą teks rasti 64-erių metų Zhangui Mingui per trejų metų kadenciją prie ŠBO vairo.

Dirbdamas Briuselyje, pasak su juo glaudžiai bendradarbiavusio ES pareigūno, jis užsitarnavo konsensuso ieškančio, „senosios mokyklos“ požiūrio į diplomatiją prisilaikančio diplomato reputaciją, ryškiai kontrastuojančią su įžūliu ir neretai konfrontaciniu stiliumi, būdingu jaunesnės kartos kinų diplomatams, Vakarų spaudos antraštėse vadinamiems „vilkų kariais“.

„Jis yra į kompromisus linkęs pragmatiškas žmogus“, – sakė kitas su Zhangu Mingu dirbęs ES pareigūnas, prašęs neskelbti pavardės.

Abiejų šių bruožų tikrai prireiks, bandant išlaviruoti karo Ukrainoje sukeltos suirutės regione sąlygomis.

Iš Vidurinės Azijos valstybių Uzbekistanas ir Kazachstanas yra pasiuntę pagalbą Kyjivui ir pareiškę, kad gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą.

Nors tai nėra tiesioginis priekaištas Kremliui, šis žingsnis rodo, kad Vidurinės Azijos valstybių vyriausybės šiuo metu balansuoja tarp nerimo ir nepasitenkinimo Rusijos veiksmais ir būtinybės išsaugoti su šia šalimi tradiciškai glaudžius darbinius santykius.

Ukrainoje tebesitęsiant žiaurioms kovoms, o Rusijoje kylant nacionalizmo bangai, regiono šalys siekia neatsidurti Kremliaus taikiklyje ir išsaugoti manevro laisvę. Jos taip pat nori apsisaugoti nuo Rusijos ekonomikos smukimo, jau sumažinusio augimo prognozes visame regione, padarinių.

Pasak Maskvos „Carnegie“ centro mokslinio bendradarbio Temuro Umarovo, Rusija tebėra tvirtai įsitvirtinusi Vidurinėje Azijoje, tačiau dėl politinių Ukrainos karo pasekmių Pekinas gali tapti dar patrauklesnis kaip partneris regione, į kurį jau investavo milijardus, ir tapti svarbiausia jo ekonomikos varomąja jėga.

„Viena vertus, buvo suduotas smūgis Rusijos reputacijai ir ji, kaip prekės ženklas, tampa toksiška, – RFE / RL sakė T. Umarovas. – Kita vertus, Rusijos turtas Vidurinėje Azijoje neišnyko. Ji yra glaudžiai susijusi su regiono valstybėmis per ekonomiką ir saugumo politiką, be to, Maskva vis dar labai gerai supranta, kaip veikia jų vidaus politika, o Kinijai šio supratimo trūksta.“

1996 m. Kinijos, Rusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano įsteigtas Šanchajaus penketas 2001 m., prisidėjus Uzbekistanui, persivadino į ŠBO. Indija ir Pakistanas prisijungė 2018 m., o Irano narystės paraiška buvo patvirtinta 2021 m., nors šalis dar turi pereiti tam tikrą techninį ir teisinį procesą, kad galėtų tapti oficialia organizacijos nare.

ŠBO buvo pirminis formatas, Pekinui siekiant išspręsti užsitęsusius teritorinius ginčus su kitomis narėmis, o Kinija iš pradžių turėjo planų rimtai sutelkti dėmesį į bloko ekonomiką. Tačiau šias pastangas didžiąja dalimi sužlugdė Rusija – kitas organizacijos hegemonas – siekusi išsaugoti savo įtaką Vidurinėje Azijoje.

Taigi, ŠBO sutelkė dėmesį į tai, ką ji vadina „trimis blogybėmis“ – terorizmą, separatizmą ir religinį ekstremizmą – ir daugiausia pastangų skiria kovai su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, taip pat ne visiškai aiškiai apibrėžtai kovai su terorizmu.

Nuo pat įkūrimo ŠBO susilaukė kritikos, kad yra pernelyg silpna dėl konkuruojančių jos narių idėjų ir nepaslanki dėl finansavimo trūkumo ir vyriausybių savitarpio nepasitikėjimo.

Pekinas ypač atsargiai stengėsi apeiti Kremliaus interesus Vidurinėje Azijoje, kurią jis laiko savo „įtakos sfera“, nors pastaraisiais metais abi šalys sustiprino bendradarbiavimą.

Vasario 4 d. Pekine susitikę V. Putinas ir Xi Jinpingas pasirašė strateginį dokumentą, sveikinantį „neribotą“ partnerystę, ir pažadėjo stiprinti ŠBO vaidmenį ir svarbą, vadovaujant Pekinui ir Maskvai.

Tačiau dabar Kinija turi laviruoti, kad patenkintų daugelio organizacijos narių troškimą atsitolinti nuo Rusijos, tuo pačiu metu politiškai remiant Maskvą kare ir nuolat kartojat Kremliaus naratyvą apie konfliktą bei atsisakant pasmerkti įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

„Dėl šalies dydžio ir geografinės padėties Kinijos vaidmuo stiprės, tačiau ŠBO greičiausiai nesulauks didesnės sėkmės, kuria galėtų pasigirti, – sakė T. Umarovas. – Pekinas šiuo metu yra laikomas Rusijos rėmėju ir šalimi, kuri praktiškai nieko nedaro, kad sutramdytų Maskvą, kai daugelis [ŠBO narių] joje įžvelgia potencialią grėsmę.“

Kinijos Vakarų kaimynystė

Pekinui teks ne juokais paplušėti, kad išspręstų šias problemas.

Zhangas Mingas ir Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi svarstė galimybę pasiūlyti ŠBO tarpininko Ukrainos krizėje vaidmeniui, tačiau tokia idėja nesusilaukė palaikymo už Kinijos ribų ir netrukus dingo iš oficialių diskusijų.

ŠBO neatsakė į RFE / RL prašymus pakomentuoti, kaip karas Ukrainoje gali paveikti organizacijos ateitį, tačiau bloką tyrinėjanti Italijos tarptautinių politikos studijų instituto mokslinė bendradarbė Giulia Sciorati RFE / RL sakė mananti, jog organizacija ieškos naujų galimybių, daugiau dėmesio skirdama Artimiesiems Rytams ir Pietų Azijai ir labiau įsitraukdama į ekonomines iniciatyvas, palikdama kiek nuošaliau pastaraisiais metais dėmesio centre buvusį saugumą.

„Tai yra galimybė Kinijai stumti ŠBO naujomis kryptimis, – sakė ji. – Pekinas užsikraus daugiau darbo ant savo pečių, tačiau Kinija vis dar laikosi nuomonės, kad ŠBO papildo kitus Kinijos įtaką regione ir už jo ribų skleidžiančius kanalus.“

Prieš tapdamas Kinijos ambasadoriumi ES, Zhangas Mingas dirbo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Trys ES pareigūnai RFE / RL sakė laikantys jį vienu iš Pekino politikos tame žemyne, kur Kinija tapo ekonomiškai bene įtakingiausiu veikėju, architektų.

Dėl ŠBO struktūros ir mandato vienam asmeniui sunku bus palikti ryškesnį pėdsaką organizacijos istorijoje, tačiau su Zhangu Mingu Briuselyje dirbę ES pareigūnai teigė, kad jo paskyrimas vadovauti ŠBO turėtų būti vertinamas kaip paaukštinimas ir ženklas, kad Pekine juo pasitikima.

Kaip pastebi H. Ma, ši patirtis gali būti labai svarbi, nes ir Pekinas, ir ŠBO bando prisitaikyti prie pokyčių regione ir stengiasi ieškoti naujų būdų skleisti savo įtaką.

„ŠBO šiuo metu iš dalies yra netekusi patrauklumo, – sakė jis. – Tačiau Zhangas Mingas turi įspūdingą gyvenimo aprašymą, kuris rodo, kad jis galėtų padėti reformuoti ir pertvarkyti bloką į labiau ekonominį mechanizmą.“