Rusijos biudžeto deficitas – 43 milijardai dolerių, „Gazprom“ eksportas susitraukė 50 procentų

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ekonomistai žadėjo, kad Vakarų sankcijos suluošins Rusijos ekonomiką ir sugriaus bankininkystės sektorių. Praėjus daugiau nei 10 mėnesių, Vladimiras Putinas giriasi, kad devynios sankcijų bangos atsimušė į ne vienus metus tvirtintą Rusijos ekonomikos tvirtovę, o nuostolius skaičiuoti priversti patys Vakarai. 

Ekspertai sutinka, Rusijos ekonomika atsilaikė, tačiau nors ir ne taip stipriai kaip tikėtasi, sankcijos veikia, ir su laiku jų poveikis stiprės. Nepaisant iš Vakarų už dujas ir naftą uždirbtų rekordinių pajamų, Rusijos biudžetas pernai pasiekė vieną didžiausių istorijoje – 47 milijardų dolerių – deficitą.

Įvestos naftos kainų lubos rusiškos naftos eksporto apimtis ir kainą nusmukdė į rekordines žemumas. Kasdien „Gazprom“ tai kainuoja daugiau nei 150 milijonų eurų. Europa, nors ir išleidusi šimtus milijardų eurų savo dėl sankcijų nukentėjusiai ekonomikai palaikyti, rado kuo pakeisti rusišką energiją. Tad nors ir pralaimėjusi pirmą ekonominio karo mūšį, jau šiemet Rusiją privers bent jau ištuštinti ilgai kauptus rezervus. Tik ar tai privers Putiną nustoti kariauti, daugelis ekspertų abejoja.

Šalčio sukaustyta Maskva – šventiniame, vakar minėtų stačiatikių naujųjų metų spindesyje. Tik pakilios nuotaikos nedaug. Karas Ukrainoje, nors ir tema, kurios net ir prieš jį pasisakantys vengia, sukasi daugelio mintyse.

„Žinoma, norėčiau, kad viskas grįžtų į senas vėžes“, – žurnalistams sakė rusų kalbos mokytoja Viktorija Gorobec.

„Manau, kaip ir visi, norėčiau kad naujieji metai būtų geresni nei ankstesni, ypač praėję“, – sakė rinkodaros specialistas Pavelas Fedotovas.

Bet ekonomikos prognozės tuo verčia abejoti. Ir nors sankcijų slegiama Rusijos ekonomika pernai susitraukė penkis kartus mažiau nei tikėtasi – tik trimis procentais – V. Putino pergalė ekonominiame kare su Europa paskelbta per anksti, sako ekonomistai. Finansuojant karo mašiną, Rusijos biudžeto išlaidos išaugo bent penktadaliu. Net ir rekordinis šalies biudžetas pasiekė daugiau nei 43 mlrd. eurų deficitą, rodo šią savaitę paskelbti duomenys. Tai antras pagal dydį deficitas nuo Sovietų Sąjungos griūties, nusileidžiantis tik užfiksuotam per pandeminius 2020-uosius.

„Mūsų biudžeto deficitas išaugo ir pasiekė tris trilijonus tris šimtus milijardų rublių arba du ir tris šimtąsias procento Bendrojo vidaus produkto“ – aiškino Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.

Karui finansuoti išleistos milžiniškos pajamos, gautos už rekordinėmis kainomis vasarą panikuojančiai Europai parduotas dujas. Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro duomenimis, vien per pirmuosius šešis invazijos mėnesius, energijos išteklių eksportas Rusijai uždirbo 158 mlrd. dolerių. 40 mlrd. daugiau nei kada anksčiau.

„Rusija, reikia sakyti, pirmąjį mūšį ji laimėjo, nes praeitų metų pirmoje ypatingai pusėje Rusijos biudžetas gavo labai didžiules rekordines pajamas, ypatingai už gamtinių dujų pardavimą, kurių didžiąją dalį nupirko Europa. Taip pat naftos kainos šoko. Tačiau situacija ėmė prastėti“ – aiškino „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Prastėti, kai Europa žaibiškai rado kuo pakeisti Rusiškas dujas. Daugiausia suskystintosiomis iš Amerikos ir Kataro. Prieš karą siekęs 21 milijoną kubinių metrų per mėnesį, Rusiškų dujų srautas į Europą sumenko iki 4 mln. Fiksuojant rekordiškai šiltą žiemą, „Gazprom“ propagandiniai vaizdo įrašai apie nuo šalčio stingstančią Europą tapo pajuokos objektu.

Dėl neįprastai aukštos oro temperatūros iš rekordinių, dujų kainos nusirito žemiau nei prieš karą, o gruodį Didžiojo septyneto, Europos Sąjungos ir Australijos įvestos rusiškos naftos kainų lubos Kremliaus pajamas iš juodojo aukso sumažino ketvirtadaliu – 160 mln. eurų per dieną, skelbia suomių ekonomistai.

„Metų pabaigoje jau Rusijoje pačioje kyla tam tikri panikos ženklai, nes naftos kaina yra ženkliai sumažėjusi. „Urals“ naftos tai yra rusiškos naftos kaina šiuo metu siekia kiek daugiau nei $40 už barelį. O planas šiems metams ir $70 už barelį, tai yra beveik dvigubai mažesne kaina negu planuota“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Vasarį Vakarams ruošiantis uždrausti rusišką naftą importuoti ne tik laivais, bet ir naftotiekiais, Kremlius ją vis labiau bando nukreipti į Rytus. Tačiau Indija ir Kinija Rusišką naftą kol kas perka trečdaliu pigiau, nei Vakarų įvestos 60 dolerių už barelį naftos lubos.

„Kinija ir Indija jau dabar naudojasi Vakarų sankcijomis ir pirkdamos rusišką naftą iš Rusijos reikalauja labai didelių nuolaidų. Tai Rusija galbūt ir galės parduoti tam tikrą kiekį naftos į Indiją ir Kiniją, bet problema yra pelningumas“, – nurodė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Rusijos karo mašinai buksuojant, o auksinio avinėlio „Gazprom“ eksportui smukus 50 procentų, akivaizdu, kad ne tik lengvų europietiškų pinigų, bet ir draugų Rusija neranda. O kai net premjero pavaduotojas ima meluoti, dėl galimybių įsigyti prekių, kurioms įvestos sankcijos, tokių kaip civiliniai ir kariniai lėktuvai, V. Putino pyktis ima veržtis į viešumą.

„Denisai Valentinovičiau, jūs viską paruošę, bet nėra jokių sutarčių. Baikime šį susitikimą dabar. Kam dabar pyktis? Žinau, kad įmonėse nėra sutarčių, man sakė direktoriai. Kodėl apsimetate kvailiu?“ – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Tuo metu Eurozonoje, dėl kritusių energijos išteklių kainų ir Kinijos sprendimo anksčiau nei tikėtasi atsisakyti COVID apribojimų, Amerikiečių investicinis bankas „Goldman Sachs“ šią savaitę net atšaukė recesijos prognozes bei žada kiek daugiau nei pusės procento ekonomikos augimą. Vartotojų lūkesčiai pasiekė penkerių metų aukštumas.

„Kas reiškia vieną paprastą dalyką, kad tie vartotojai, kurie turi pinigų, bet jų neleido dėl nerimo, dėl energetikos, sugrįš į vartojimo rinką ir tų pinigų tikrai yra, nes Eurostato duomenys rodo, kad Eurozonos gyventojų indėliai šiuo metu yra vienu trilijonu didesni, negu COVID pandemijos pradžioje, kas reiškia, kad žmonės fundamentaliai turi pinigų, bet sustabdė vartojimą ne dėl to, kad kainos labai kandžiojasi, bet fiziškai bijojo, kas bus su Europine energetika“, – nurodė A. Izgorodinas.

„Tikėtina, kad augimas šiais metais nebus toks spartus, bet aišku geroji žinia yra ta, kad bent jau to energetinio karo blogiausio scenarijaus ir netgi sakyčiau blogo, jau tikėtina, mes išvengėme ir net jeigu antra žiemos pusė bus pakankamai šalta, tai vis tiek jau yra daug padaryta ir mes kažkokios didelės panikos jau turbūt nebeturėsime“, – pridėjo Ž. Mauricas.

Energetinio šantažo galimybės skaldyti Europą senka, tad Rusija vis labiau linksta pergalės Ukrainos mūšio lauke siekti sekinančiu ilgu karu, sako apžvalgininkai. Tačiau pajutęs, kad sankcijos ima veikti, Briuselis žada nemažinti ekonominio spaudimo.

„Turime ir toliau didinti spaudimą Rusijai ir, žinoma, toliau teiksime nepajudinamą paramą Ukrainai“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jeigu Kremliui nepavyks rasti kuo pakeisti prarastas pajamas, taps vis sunkiau ne tik finansuoti karą, bet ir įgyvendinti skambius pažadus daug investuoti į šalies gerovę ir atsilikusių regionų plėtrą, prieš kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus.

„Aš manau, kad būtent šiais metais mes ir pamatysime tą situaciją, kad Rusijos biudžeto balansas labai stipriai pablogės. Na, kitaip sakant, Rusijos biudžeto deficitas labai stipriai išaugs ir, tiesą sakant, jisai gali padidėti iki tokio lygio, kad visi gali jau realiai pradėti riboti Rusijos galimybes“, – svarstė A. Izgorodinas.

Tačiau net ir sudeginusi ilgai kauptus rezervus, Rusijos ekonomika nevirs griuvėsiais – sutinka daugelis ekspertų. Vargu, ar sumenkę gyvenimo standartai pakeis ir karą palaikančių rusų nuomonę – rodo apklausos ir sankcijų slegiamų autoritarinių šalių, tokių kaip Iranas, ar Šiaurės Korėja patirtis. Rusijos propagandos mašinai jau kurį laiką dėl sankcijų kurstat rusų pyktį prieš Vakarus, tai gali juos tik dar labiau suburti po Vladimiro Putino karo vėliava.