Rusija savo naftą į ES tiekia per Bulgariją – galbūt nebeilgai

Dėl neišprovokuotos invazijos į Ukrainą per Rusiją nusirito net kelios Vakarų sankcijų bangos, palietusios ir jos energetikos sektorių, laikomą pagrindiniu Kremliaus pajamų šaltiniu, rašo rferl.org.

Nuo 2022 m. gruodžio 5 d., kai įsigaliojo embargas laivais į ES gabenamai naftai, Rusijai tapo dar sunkiau parduoti savo juodąjį auksą. Be to, tą pačią dieną ES įvedė viršutinę Rusijos naftos eksporto kainos ribą – 60 JAV dolerių už barelį.

Duomenys rodo, kad pastarosios priemonės veikia. Rusijos naftos eksportas nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, o rusiškos naftos kaina sumenko labiausiai per visą 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karo prieš Ukrainą laikotarpį.

Visgi, nepaisant to, kad beveik visa ES mažina Rusijos naftos importą, Bulgarija, kuri taip pat yra ir NATO narė, panašu, bando priešintis šiai tendencijai. Praėjusių metų pabaigoje Bulgarija atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje pagal rusiškos naftos importo apimtis.

Bulgarija nesistengia apeiti sankcijų. Sofija užsitikrino išimtį, leidžiančią jai priimti jūra tiekiamą Rusijos naftą. Ši priemonė sulaukė entuziastingo palaikymo visame Bulgarijos politiniame spektre, o buvęs vienos provakarietiškiausių Bulgarijos Vyriausybių ministras pirmininkas Kirilas Petkovas buvo bene pagrindinis jos lobistas.

Rusijos naftos perdirbimo gamykla

Visa į Bulgariją tiekiama Rusijos žalia nafta patenka į didžiausią Balkanuose „Neftochim Burgas“ naftos perdirbimo gamyklą. Juodosios jūros Burgaso uoste esanti naftos perdirbimo gamykla priklauso antrajam pagal dydį Rusijos naftos gamintojui „LUKoil“. Bulgarija yra labai priklausoma nuo „Neftochim Burgas“ – sakoma, kad kiekvienas šalies automobilis ir sunkvežimis yra varomas čia pagamintu benzinu ar dyzelinu.

Lėšos, gautos iš iškastinio kuro eksporto, neabejotinai yra svarbus indėlis į Rusijos valstybės biudžetą. Nuo 2006 m. daugiau nei 60 procentų Rusijos federalinio biudžeto pajamų buvo gauta iš naftos ir gamtinių dujų pardavimo; už naftą gauta dalis yra maždaug penkis kartus didesnė nei už dujas.

Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Vakarų sankcijos pradeda kandžiotis. Remiantis „S&P Global Commodity Insights“ duomenimis, 2022 m. gruodį Rusijos žalios naftos eksportas sumenko.

2022 metų pabaigoje Rusijos uostuose vidutiniškai per dieną buvo pakraunama 2,65 mln. barelių žalios naftos. Tai maždaug 14 procentų mažiau nei tų pačių metų lapkritį.

„Pagrindiniai importuotojai yra Kinija ir Indija, kartu superkantys daugiau nei pusę visos naftos, o [2022 m. gruodį] trečia pagal dydį Rusijos naftos pirkėja pasaulyje buvo Bulgarija“, – interviu RFE / RL Bulgarijos tarnybai sakė Sofijoje įsikūrusio Demokratijos studijų centro energetikos ekspertė Kostantsa Rangelova (anksčiau trečia pagal dydį pirkėja buvo Turkija).

Naftos importas į Bulgariją išaugo dėl to, kad 2022 m. birželį Europos Komisija suteikė jai išimtį, leidžiančią iki 2024 m. pabaigos importuoti žalią naftą ir naftos produktus iš Rusijos jūra, nepaisant nuo praėjusių metų gruodžio visoje ES įsigaliojusio draudimo. Pagal kitą specialią išimtį Komisija leido Bulgarijai eksportuoti į Ukrainą dyzelino produktus, vietoje perdirbtus iš importuotos rusiškos žaliavos.

„2022 m. gegužę šis importas labai išaugo, palyginti su įprastais ankstesnių mėnesių kiekiais, ir nuo to laiko išliko tokiame aukštame lygyje iki paskutinių turimų gruodžio mėnesio duomenų“, – sakė K. Rangelova.

„S&P Global“ paskelbti duomenys rodo, kad 2022 m. gruodį Bulgarija per dieną importavo apie 150 000 barelių rusiškos naftos.

„Burgaso naftos perdirbimo gamyklos pajėgumai siekia 140 000 barelių per dieną, tačiau ji gali dirbti iki 10 procentų didesniu pajėgumu. Gruodžio mėnesio 150 000 barelių per dieną duomenys sutampa su 100 procentų Rusijos naftos perdirbimu“, – sakė K. Rangelova.

Nuo 2022 metų pradžios „LUKoil“ Burgaso perdirbimo gamykloje buvo perdirbta daugiau nei 7 mln. tonų žalios naftos. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2021 metais, kai buvo perdirbta apie 4,2 mln. tonų.

Sunkūs laikai „LUKoil“

Tačiau toks status quo gali nesitęsti amžinai, nes „LUKoil“ patiria vis didesnį spaudimą visame pasaulyje, įskaitant ir Bulgariją.

Rusijos naftos milžinė persvarsto savo verslo galimybes visoje Europoje. Sausio 9 d. bendrovė paskelbė pasiekusi susitarimą dėl ISAB naftos perdirbimo gamyklos Sicilijoje pardavimo.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai bendrovė paskelbė galinti parduoti savo verslą Rumunijoje ir Moldovoje, įskaitant degalines, naftos perdirbimo gamyklą Ploještyje, Rumunijoje, kur jai taip pat priklauso vėjo jėgainių parkas, ir naftos saugyklas abiejose šalyse.

Bulgarijoje politikai atidžiai stebi, ar „LUKoil“ susimokės mokesčius. Pagal ES išimtį, Rusijos bendrovė įsipareigojo mokėti vietos mokesčius nuo Bulgarijoje gautų pajamų. To „LUKoil“ nedarė daugelį metų ir pareigūnai ilgą laiką įtarė, kad įmonė klastojo dokumentus.