Ruošiatės skrydžiui liepą? Pasitikrinkite bilietus, dėl NATO susitikimo Vilniaus oro uostas bus uždarytas dvi dienas

Kai kurios skrydžių bendrovės tebeparduoda bilietus į skrydžius, kurie bus atšaukti dėl NATO viršūnių susitikimo liepos 11 ir 12 dienomis. Oro uostų atstovas sako – pinigai už bilietus keleiviams turės būti grąžinti, tačiau kompensacijų už patirtus nuostolius nebus, nes šis įvykis – ypatinga aplinkybė, leidžianti nevykdyti įsipareigojimų.

Dabar gausus žmonių Vilniaus oro uostas liepos 11 d. nuo vidurdienio iki liepos 12 d. antros valandos bus tuščias – tuo metu skrydžiai bus draudžiami dėl „Litexpo“ rūmuose vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Vilniaus oro uostas skelbia, kad bus atšaukta per 100 skrydžių.

„Ne, negirdėjom, o dėl ko?“ – atsiliepia moteris.

„Remontui turbūt? Ar atnaujinimui? Ne?“ – stebisi kalbintas vyras.

„Aš žinau, kad bus NATO susirinkimas, bet, kad oro uostas bus uždarytas, nežinau“, – mini kitas vyras.

Dar ir šią savaitę kai kurios bendrovės parduoda bilietus į skrydžius, kurie turės būti atšaukti. Pavyzdžiui, į Londoną galima nusipirkti ir „Ryanair“, ir „Wizzair“ skrydį, kai Vilniaus oro uostas bus uždarytas.

„Informacija apie liepos mėnesio oro erdvės uždarymą virš Vilniaus pasiekė oro bendroves gana neseniai. <...> Jos vertina operacines galimybes, vertina alternatyvas, kurias gali pateikti keleiviams, ir ne visos jos dar priėmė galutinį sprendimą“, – paaiškina Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Atstovybės Lietuvoje neturintis „Ryanair“ neatsakė į klausimą, kodėl tebeparduoda bilietus į skrydžius, kurie bus atšaukti, tačiau atsiuntė atsakymą raštu – sprendimas uždaryti oro erdvę privertė peržiūrėti tvarkaraščius.

„Nusipirkę bilietus keleiviai bus informuoti, jiems bus pasiūlyti sprendimai. Atsiprašome dėl bet kokių nepatogumų, kuriuos sukėlė laikinas uždarymas, jo mes negalime kontroliuoti“, – teigia „Ryanair“ spaudos tarnyba.

„Wizzair“ LRT komentaro kol kas nepateikė.

„Jau dabar tiems žmonėms, kurie yra nusipirkę bilietus ir turi skristi liepos mėnesio NATO viršūnių susitikimo metu, reikia kreiptis tiesiogiai į oro bendrovę, iš kurios pirko bilietus, ir išsiaiškinti alternatyvas, kurias jos gali pasiūlyti savo klientams“, – mini T. Vasiliauskas.

Bendrovės, nepasiūliusios kitų variantų, privalės keleiviams grąžinti pinigus už bilietus, tačiau neprivalės mokėti kompensacijų dėl nuostolių, kuriuos keleiviai patirs dėl atšauktų skrydžių. Jos dažnai yra didesnės nei bilietų kainos. Pavyzdžiui, kompensacijos mokamos, jei apie atšaukimą keleiviams pranešama likus mažiau nei dviem savaitėms, lėktuvas vėluoja daugiau kaip tris valandas.

„Jeigu skrydis yra atšaukiamas dėl ypatingų įvykių arba force majeure, kompensacija keleiviui nepriklauso. Kitaip tariant, oro bendrovė neturi galimybių valdyti to įvykio, kuris vyksta. Ar tokių žmonių, kurie negaus kompensacijų, bus, man labai sunku pasakyti – tikėtina, kad taip – jų bus labai nedaug“, – nurodo Lietuvos oro uostų atstovas.

Force majeure išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „nenugalima jėga“, tai leidžia nevykdyti susitarimų ir paprastai taikoma dėl žemės drebėjimo, potvynio, karo ar kitų nevaldomų sąlygų.

„Turbūt reikėtų argumentuoti arba aiškinti taip, kad tai nuo oro bendrovių nepriklausanti aplinkybė, tai reiškia, kad bendrovė negalėjo nieko padaryti, kad tos aplinkybės nesusiklostytų“, – sako susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras.

Daug ir dažnai skraidantis keliautojas Robertas Pogorelis sako, kad tiems, kam nepavyks atgauti pinigų ar jiems nebus pasiūlyti patogūs variantai, reikia pasidomėti Europos Sąjungos saugomomis keleivių teisėmis.

„Visų pirma, reikia aiškiai surašyti savo skundą, reikia žinoti, kur jį išsiųsti. Pirmiausia, reikia kreiptis į pačią bendrovę, o jei bendrovė atsisako suteikti jums priklausančias teises ir jūs manote, kad tai nepagrįsta, tuomet galima tokį sprendimą apskųsti teisine tvarka“, – sako socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjas Robertas Pogorelis.

Keliautojas sako, kad galima skųstis Vartotojų teisių apsaugos tarnybai arba kreiptis į teismą.