Rūkymas padeda pritapti prie grupių – būtent tai yra viena didžiausių problemų

Pietų Korėjoje atliktas tyrimas atskleidė, kad pasyvus rūkymas darbo vietoje susijęs su darbuotojų depresija – ypač reikšmingas ryšys nustatytas tarp pasyvaus rūkymo ir depresijos ilgai dirbančiųjų grupėje. Sveikatos psichologė Monika Kuzminskaitė sako, kad nors niekas nerekomenduotų rūkymo kaip priemonės, padedančios išvengti depresijos, tai yra ritualas, padedantis geriau pritapti prie norimų grupių, kuriose žmogus praleidžia daug laiko, teigiama „Šaukštas proto“ pranešime žiniasklaidai.

„Rūkantys žmonės reguliariai daro naudingas pertraukas, kurių metu turi progą apgalvoti tuo metu daromą darbą, jei rūko vieni, arba pabendrauti su kolegomis, jei rūko kompanijoje. Tai greičiausiai padeda dirbti efektyviau ir sumažina priežastis depresijai vystytis. Ilgai dirbantiesiems pertraukos darbe dar svarbesnės. Nerūkantieji gali netgi jausti diskomfortą ar net pavydą tiems, kurie daro pertraukas“, – tyrimo rezultatus komentuoja M. Kuzminskaitė.

Pasak jos, neturėjimas tradicijų, kurios leistų tokiuose ritualuose pakeisti rūkymą, ir vadinamųjų „socialinių stabdžių“ nebuvimas gali būti atsakymas, kodėl kai kurie žmonės pradeda rūkyti.

Pasyvus rūkymas gali būti prilyginamas nuodijimui

Stipriai psichiką veikiantis rūkymas, nepaisant neigiamo vertinimo, vis dėlto yra leidžiamas ir socialiai priimtinas. Aktyviai rūkančių niekas nesmerkia, nebaudžia ir nepersekioja, skirtingai nei, pavyzdžiui, vartojančių intraveninius narkotikus. Tai gali sudaryti sąlygas mažiau save kontroliuoti, nesunku galvoti, kad rūkymas yra „nieko tokio“.

„Nikotinas gana greitai suteikia malonumo jausmą ir pagerina gebėjimą susikaupti. Jam patekus į kraujotaką, išskiriamas adrenalinas, dėl to padidėja kraujo spaudimas ir pagreitėja širdies ritmas, į kraują išmetamos gliukozės atsargos sukelia malonumo jausmą, slopinamas alkio jausmas. Nikotinas sukuria labai stiprią priklausomybę, o neturint galimybės parūkyti – labai stiprų nerimą“, – sako M. Kuzminskaitė.

Pasyvaus rūkymo žala, pasak jos, nėra mažesnė.

„Nors pasyviai rūkantis pats cigaretės prie burnos nekilnoja, tačiau kartais neturi teisės ir pasirinkti. Nikotino žala vis tiek kaupiasi, dažniausiai be jokios pastebimos psichologinės naudos, tokios kaip minėtos pertraukos darbe. Jau senokai sutariama, kad pasyvus rūkymas gali būti prilyginamas labai žalingam poveikiui ar net nuodijimui“, – priduria psichologė.

Kartais rūkyti yra patogu

Stereotipiškai atrodo, kad žmonės dažniausiai eina parūkyti susinervinę. Kartais taip iš tiesų ir būna, tačiau problemą sprendžia ne pats rūkymas, o laikas, skirtas stabtelėjimui.

„Stresinėje būsenoje svarbu nustoti daryti tai, kas pasirodė neveiksminga, ir sugalvoti kitokį sprendimą bei imti veikti kitokiu būdu. Rūkymas kaip tik ir suteikia pavidalą tokiai pertraukai. Iš tiesų, užtektų tik pertraukos, tačiau kartais tai labai greitai tampa įpročiu, kartais leidžia išsaugoti savigarbą – nes žmogus eina parūkyti, o ne pasinervinti arba gauti vertingų patarimų iš kitų rūkančių kolegų“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Žmonės rūko ir nespręsdami jokių problemų, pavyzdžiui, pramogaudami bare. Rūkymas įteisina ir suteikia formą bendravimui ir tarp mažiau pažįstamų žmonių.

„Tarp tų pačių dviejų žmonių, kurie išėjo pastovėti lauke be cigarečių, pokalbis gali ir neužsimegzti ar bent jau tapti keistos ir įtemptos tylos pripildytu pokalbiu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad rūkymas sprendžia bendravimo problemas, tačiau negalime ignoruoti jau susiklosčiusių reiškinių. Galbūt būtent tai, kad turime tokias su rūkymu susijusias normas ir neturime tradicijų, kurios leistų daryti tą patį, tik nerūkant, ir yra problema“, – sako psichologė.

Pasak jos, rūkymas sietinas su tuo, kokiose žmogui reikšmingose socialinėse aplinkose leidžiama daug laiko ir ar rūkymas leidžia geriau pritapti prie norimų grupių. Į tokias sąlygas gali patekti beveik kiekvienas, ir ne kiekvienas, kuris nutaria pradėti rūkyti, neturi pakankamai valios – kartais tai tikrai labai patogu.

Žala visada bus didesnė

Žmogus turi įvertinti rūkymo privalumus dabartyje su rūkymo žala ateityje. Racionaliai mąstant, žala visada bus didesnė, tačiau, pasak psichologės, tai toli gražu ne vienintelė sritis, kur dabarties malonumas pasirenkamas net žinant labai didelę žalą ateityje.

„Kitaip tariant, renkamės žvirblį rankoje, o ne briedį girioje. Deja, dėl jo kyla gerokai daugiau sveikatos bėdų. Požiūris nėra neįveikiamas, pakeisti galima viską, galima išsiugdyti naujus įpročius – tačiau tam, žinoma, reikia nuspręsti paleisti metaforinį žvirblį iš saujos ir bent trumpam patirti didesnį diskomfortą“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Tačiau tokiu atveju labai svarbu nebekartoti to elgesio, kuris paprastai sekdavo šį kvapą – užuodus tabaką, nesiekti cigaretės. Jeigu sunku iš karto atsisakyti įprastų cigarečių, galima pereiti prie mažiau kenksmingų alternatyvių bedūmių tabako gaminių ir, idealiu atveju, palaipsniui mažinti nikotino koncentraciją. Taip pat ugdyti naujus įgūdžius – pavyzdžiui, daryti pertraukas darbe kvėpavimui, meditacijai, arbatai, pasivaikščiojimui ar kitoms neginčijamai sveikatą stiprinančioms veikloms, kurių metu bus galima ir nusiraminti, ir pagalvoti.