Rombai Kauno gatvėse toliau kaitina aistras: nors policija įžvelgia naudą, panašu, kad su laiku jie išnyks

Jau keleri metai netyla diskusijos apie Kauno miesto gatvėse atsiradusį neįprastą ženklinimą – rombus. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių policija reikalauja šį ženklinimą naikinti, nes jis gali klaidinti eismo dalyvius. Tuo metu Kauno valdžia apeliuoja, kad rombai gelbėja gyvybes. Visgi, panašu, kad Kaune rombai greitu laiku išnyks.

Rombai ant gatvių tapo išskirtiniu Kauno miesto bruožu. Vieni giria šį ketverius metus gyvuojantį žymėjimą, kiti nesupranta jo prasmės. Miestas tikina, kad šie baltieji rombai eismui netrukdo ir skaičiuoja naudą – perėjose nežuvo nė vienas pėstysis.

„Nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas paženklinom rombais 2018 metų antroje pusėje. Nuo to laiko Kauno mieste nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas žmogus. Iki tol mes kasmet turėdavom nuo dviejų iki penkių žūčių nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose ir ši vieta pėsčiųjų perėjos buvo pati nesaugiausia vieta pėstiesiems mieste“, – sako Paulius Keras, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Rečiau į Kauną užsukantiems vairuotojams kyla klausimų – ką reiškia balti rombai gatvėse prieš pėsčiųjų perėjas bei sankryžas? Kelių eismo taisyklėse tokio ženklinimo nėra. Tad ar reikia kažkaip reaguoti patekus į Kauno eismą?

„Kelių eismo taisyklės tai nenumato. Yra visokių nuomonių, diskusijų – savivaldybė vienaip mano, visi kiti eismo saugumo specialistai įvairiai traktuoja. Policija šiuo atveju Kauno turi nuomonę tokią, kad eismui tikrai netrukdo. Statistika, kurią mes pastebime, kokia mieste gerėjimo – mažėja sužeistų, žuvusių, ypatingai žuvusiųjų“, – pabrėžia Ramūnas Kemzūra, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas.

„Per 4 metus turbūt elementariais sakyti, kad mieste vaikšto nuo 10 iki 15 gyvų žmonių, todėl, kad mes naudojame šią priemonę. Ir iki šiol iki šios dienos – jau 2022 metų antra pusė prasidėjusi, mes neturim, vis dar neturime žuvusio nė vieno žmogaus nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose, po šios priemonės naudojimo pradžios“, – priduria P. Keras.

Esama ir kitų pastebėjimų, kodėl Kauno perėjose sumažėjo eismo įvykių. Esą pagerėjo perėjų apšvietimas, buvo atnaujinta infrastruktūra. Nors kelių eismo taisyklės tokio ženklinimo nenumato, rombai turi tikslią vietą, kur yra nupiešiami. Anot Kauno savivaldybės atstovo, rombai padeda vairuotojams ir pėstiesiems įvertinti tikslų atstumą iki eismo dalyvių.

„Labai gaila, kad mes turbūt per daug įsivėlėme į diskusijas, pastaraisiais metais, ar tie rombai labai reikalingi ar nereikalingi ir negalime pilnai išnaudoti visų galimybių. Nebuvo pakankamai viešinama ir aiškinama, kaip pėstieji turėtų reaguoti į rombą.

Kad antras rombas, esantis toliau nuo pėsčiųjų perėjos, reiškia 30 metrų atstumą, kuris yra stabdymo kelias automobilio. Ir jeigu automobilis yra pravažiavęs šį rombą, jau pėstysis neturėtų įžengti į važiuojamąją dalį, nes tai yra nesaugu, nes automobilis, tikėtina, gali nespėti sustoti. Gaila, kad truputėlį nukrypo visas viešinimas ir diskusijos kita tema ir šiandien tie simboliai nėra išnaudojami“, – sako P. Keras.

Kelio ženklų ir signalų konvencijoje – tarptautiniame Europos dokumente apie rombus nekalbama, bet ten yra minimi lygiakraščio trikampio formos įspėjamieji kelio ženklai. Tai reiškia, kad Kauno rombai – miesto savivalė, darkanti visos šalies eismo tvarką ir kai kuriuos eismo dalyvius verčianti be reikalo pasimesti.

„Yra dvi medalio pusės, atidesnis vairuotojas, pamatęs tuos žymėjimus, vis tiek jau prisistabdys, atidžiau pasižiūrės, kas čia apskritai per daiktas, bet čiut silpnesnis vairuotojas, tai bus jam sunkiau – dar daugiau gali pasimesti čia pas mumis mieste“, – teigia Darius Zakarauskas, vairavimo instruktorius.

Tokio ženklinimo skeptikai įsitikinę, kad rombai gali būti nežinomi vairuotojams ir juos klaidinti. Net Kauno policija vienu metu buvo užversta skundais dėl rombų. Išvada: jei teisės aktuose apie rombus nekalbama, gal jie tuomet nėra draudžiami.

„Skaičiai, kaip sakau, kalba už save. Dėl to viso kito vertinimo yra koks yra. Mes turėjom įvairių skundų ir pranešimų. Vis dėlto ir teisės aktuose nėra konkrečiai apibrėžta, kad tai negalima. Yra dvipusiškų vertinimų sakysim taip“, – kalba R. Kemzūra.

„Tikrai nesusidūrėme su atvejais, kad piktintųsi miestiečiai, kad jiems trukdo. Vis tiek turime pripažinti, kad absoliuti dauguma vairuotojų mieste yra miesto gyventojai. Jie žino, ką reiškia rombo simbolis. Ir tikrai yra iš anksto įspėjami apie artėjimą iki pėsčiųjų perėjos“, – pratęsia P. Keras.

Vairavimo mokyklos instruktorius D. Zakarauskas neslepia, kad vairavimo paslapčių pradedantys mokytis asmenys ne retai paklausia, kaip reaguoti į rombus.

„Būna, kad jie paklausia, kas čia per daiktas. Tai tiesiog paaiškinti, kad Kelių eismo taisyklėse ypač pirmieji išvažiavimai būna tai, sako mes tokių ženklų ar kelių žymėjimo tokių dalykų nesimokinome. Tiesiog paaiškinti, kad čia toks tiktai rekomenduojamas“, – sako jis.

Ženklinimas rombais – rekomendacija, bet Kaunas įsitikinęs, kad jei ženklas priverčia atkreipti eismo dalyvio dėmesį, jis yra naudingas. Visgi, ne visi sutinka, kad kuo gausiau bus išmargintos gatvės, tuo eismas taps saugesnis. Priešingai – pernelyg didelė ženklų gausa gali blaškyti, nes per akimirką reikia pamatyti ir kelio ženklus ir gatvių ženklinimą.

Tačiau Kauno policijos pareigūnai dėl rombų ženklinimo blogybių neįžvelgia. Juolab, kad kiekvienas miestas atskirai yra atsakingas už saugų eismo organizavimą. Tad jei žuvusiųjų perėjose neliko, sužalotų pėsčiųjų smarkiai sumažėjo, gal rombai – naudingi.

„Mes manom ir žiūrim iš tos pusės, kad kiekvienas kelio savininkas, kuris deda indėlį į eismo saugumą, stengiasi, kad jis būtų geresnis ir jeigu pasiekia, mes tas priemones vertiname teigiamai ir manome, kad jos yra veiksmingos šiandien dienai. O prieštaravimai su laiku, manau, išsispręs. Ar tai bus visoj Lietuvoj, ar tik Kaune, ar ir ne Kaune neliks, matyt, ateities klausimas“, – svarsto R. Kemzūra.

Kaip bebūtų, rombai neįpareigoja vairuotoją prieš perėją pristabdyti. Netgi sakoma, kad kauniečiai į rombus nustojo reaguoti. Susisiekimo ministerija tvirtina, kad rombai Kaune nupaišyti neteisėtai ir turi būti pašalinti. Kaunas į raginimus nereaguoja, bet pokyčių imasi.

Ant naujai įrengiamų gatvių prie perėjų rombai nebebus paišomi. Nebeketinama ryškinti ir jau esamų rombų. Tai reiškia, kad per artimiausius porą metų šie ženklai automatiškai nubluks ir nekels karštų diskusijų.