Prieš 1 metus
130
Net praėjus keletui valandų po skendimo ar įprastų maudynių vandens telkinyje, galite pajusti simptomus, indikuojančius, kad jūsų plaučiuose yra vandens. Kas tai išduoda ir kodėl tai pavojinga, LRT.lt portalui paaiškino gelbėjimo ir medicinos specialistai.
Kas tai?
Pasak Klaipėdos gelbėtojams vadovaujančio biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, antrinis, arba sausasis, skendimas įvyksta tada, kai žmogus skęsdamas prigeria vandens, vandens patenka į kvėpavimo takus ir plaučius. Išgelbėtas žmogus gali jaustis gerai ir nieko neįtarti, tačiau po kiek laiko jis pradeda kosėti, dusti, pasidaro irzlus, tampa sunku kvėpuoti. Nekreipiant dėmesio į šiuos simptomus, žmogus gali nuskęsti tiesiog namuose – tą parodo ir vėliau atliktas skrodimas.
„Dėl to gelbėtojai visada po kiekvieno skendimo iškviečia greitąją ir žmogus, kuris skendo, nors ir jaučiasi gerai, vežamas į ligoninę patikrinti, jam peršviečiami plaučiai, ar pakliuvo ten vandens, ar ne“, – sako A. Siakki.
Nors antrinis skendimas yra retas reiškinys, jis – labai pavojingas.
Kas įvyksta?
Anot skubiosios medicinos gydytojo Karolio Klimavičiaus, jeigu vandens patenka į kvėpavimo takus, jis pažeidžia viduje esantį apsauginį sluoksnį, dėl to pakinta plaučių struktūra, kraujagyslės ir plaučių alveolės.
„Organizmui ima trūkti deguonies, nes dalis plaučių yra pažeista. Dėl deguonies trūkumo ima vystytis antriniai procesai – tiek širdies pažeidimo, tiek kitų organų“, – paaiškina K. Klimavičius.
Pagrindiniai simptomai
Skubiosios medicinos gydytojas sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
– padažnėjęs kvėpavimas;
– kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys, tokie kaip nosies sparneliai, tarpšonkauliniai raumenys;
– užsitęsęs kosulys ir dusulys;
– mieguistumas ar sąmonės sutrikimas.
K. Klimavičiaus teigimu, pirmiausia reikia stebėti skendusį žmogų. Jei iš vandens ištrauktas jis neturi nusiskundimų, nebūtina skubėti į gydymo įstaigą. Tačiau jeigu vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, reikėtų vykti į ligoninę.
„Jeigu skendo vaikas, jį išgelbėjus tikrai saugiau yra atvykti į gydymo įstaigą. Ten jau medicinos personalas įvertins jo būklę ir nuspręs, ar reikia toliau stebėti“, – sako skubiosios medicinos gydytojas.
Gydytojas pataria skendusį žmogų stebėti nuo 6 iki 24 valandų. „Jeigu kokių nors simptomų nėra, pacientas skundų neturi, užtenka 6 valandų stebėjimo. Jeigu yra skundų, tokių kaip kosulys ar dusulys, tai tada medikai jį stebi iki paros laiko. Jei reikia, guldo į intensyviosios terapijos skyrių, jei ne, tada pacientas keliauja namo“, – paaiškina K. Klimavičius.
Užtenka nedidelio kiekio vandens
A. Siakki pataria visiems, grįžusiems po maudynių namo ir pasijutusiems prastai, važiuoti į ligoninę pasitikrinti plaučių.
„Užtenka, kad nedidelis kiekis vandens – vos 20 g – pakliuvo į plaučius. Žmogus gali net nepastebėti, kad pakliuvo. Čia gerdami vandenį galite užspringti ir vanduo gali pakliūti ne į skrandį, o į plaučius. Retas atvejis, bet būna“, – teigia Klaipėdos gelbėtojams vadovaujantis A. Siakki.
English (US) ·