Renovacija Kaune: vieni neišgali susimokėti, kitiems koją kiša nuomininkai

„Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim? Po 20 metų vėl renovacijos reikės, tai mes visą laiką mokėsim ir mokėsim, ir plius už šildymą, tai realiai jokios naudos“, – apie renovaciją sakė vieno Kauno daugiabučio bendrijos pirmininkas. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad pagal renovuotų daugiabučių dalį Kaunas tarp didžiųjų miestų atrodo prasčiausiai. LRT.lt domėjosi, ar tikrai taip yra ir kodėl galimybė modernizuoti būstą kauniečių nevilioja.  

Svarsto apie mažąją renovaciją

Tomas Stasiukaitis, Kauno Pramonės prospekte įsikūrusios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) pirmininkas, LRT.lt pasakojo, kad namo bendruomenė šiuo metu svajoja apie mažąją renovaciją.

„APVA buvo skyrusi paramą mažajai renovacijai. Ją turbūt ne per kelias dienas, o per kelias valandas išgraibstė. Dabar priėmėm sprendimus, laukiam kito kvietimo ir dalyvausim“, – sakė jis.

Anot jo, toks sprendimas priimtas dėl to, kad daug butų name nuomojama, o jų savininkų rimtesni pastato atnaujinimo darbai nedomina. Anksčiau, pasakojo jis, name gyveno nemažai vyresnio amžiaus žmonių, jų turtą po mirties paveldėjo giminaičiai. Dažnu atveju pastarieji gyvena kitur, o įgytus butus nuomoja.

„Labai sunku paaiškinti žmonėms, kad ta investicija į renovaciją vėliau padidina ir turto vertę, galiausiai – mažina mokesčius“, – teigė jis.

LRT.lt pašnekovas pastebėjo, kad jaunesni gyventojai renovaciją vertina palankiau ir patys apie tai klausia, o štai vyresnio amžiaus kaimynai nelabai supranta, kam to išvis reikia.

„Kurį laiką mes Kauno mieste tarp nerenovuotų namų buvom vieni iš mažiausiai sunaudojančių šilumos. Net yra buvę taip, kad „Kauno energija“ buvo atvažiavusi tikrinti, kur mes čia nusukinėjam“, – kalbėjo jis.

T. Stasiukaitis pasakojo, kad atidus oro sąlygų stebėjimas ir geranoriški šilumos punkto prižiūrėtojai padeda sutaupyti, nors daugiabutis ir nerenovuotas: „Jeigu matai, kad ateina didesni šalčiai, pasiskambini šilumos punkto prižiūrėtojui ir paprašai pareguliuoti, taip ir išeina sutaupyti. Aš pats turiu dviejų kambarių butą ir, palyginti su pažįstamų, kurie Kaune turi vieno kambario butą, jie moka daugiau negu aš.“

Atbaido neįkandamos kainos: „Visą laiką mokėsim ir mokėsim“

LRT.lt kalbintas 1981 metais statyto devynaukščio Žaliakalnyje pirmininkas Lukas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) pasakojo, kad daugiabutį renovuoti norėtų, tačiau kaina gyventojams neįkandama.

„Kaip tik man skambino neseniai viena savivaldybės įmonė, sakė, padeda pasirūpinti renovacija. Iš karto pasakiau – pabandysiu atspėti kainą, pažiūrėkit, ar pataikau. Pasakiau 1 mln. 200 tūkst., tai sakė, kad devynaukščiui panašiai tiek ir reikia. Paskaičiuokit, jeigu yra 103 butai, tai po kiek pinigų mums reikia? Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim? Po 20 metų vėl renovacijos reikės, tai mes visą laiką mokėsim ir mokėsim, ir plius už šildymą, tai realiai jokios naudos“, – kalbėjo jis.

Anot pašnekovo, jeigu paskolą gyventojai sugebėtų grąžinti per kelerius metus, tada svarstytų. Paklaustas, kokios pagalbos pasigenda labiausiai, jis atsakė, kad greitų sprendimų nesitiki: „Kai dabar tokios kainos, mažiausiai 80 proc. turi kompensuoti, tada dar suprasčiau.“

Nuo renovacijos daugiabučio bendrijos pirmininką atgraso ir blogieji pavyzdžiai, todėl, jo nuomone, už darbus atsakingą įmonę reikia rinktis itin atsargiai.

„Juk pridaro nesąmonių visokių, kaip atsirinkti jas“, – pridūrė jis.

Lukas LRT.lt pasakojo, kad šiuo metu ruošiamasi tvarkyti stovėjimo aikštelę šalia daugiabučio. Kaina gerokai mažesnė nei renovacijos, tačiau, anot jo, net ir tokius planus įgyvendinti sudėtinga.

Sulaukia gyventojų pasipriešinimo

Kelioms daugiabučių bendrijoms vadovaujantis Giedrius Šatkauskas LRT.lt pasakojo pastebėjęs akivaizdų skirtumą tarp to, ar renovacija pirmieji pradeda domėtis patys gyventojai, ar ją pasiūlo pirmininkas.

„Kai tas pasiūlymas ir informacija ateina iš vieno žmogaus [pirmininko], tai butų savininkams iš karto kyla priešiška reakcija. Jie tai priima kaip kokio nors produkto pardavimą ir žiūri skeptiškai, sugalvoja realių ir nepagrįstų priežasčių, kodėl to nereikia“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Anot jo, visai kitoks scenarijus vystosi, jeigu apie renovaciją pirmieji prabyla patys gyventojai. G. Šatkauskas pabrėžė, kad siekiant skatinti renovaciją turi būti didinamas sąmoningumas, tą padėtų pasiekti aktyvesnė informacijos sklaida ir švietimas.

Jis teigė, kad gyventojai turėtų suprasti, jog renovacijos kainos tik augs, o parama geriausiu atveju išliks tokia pat, blogiausiu – mažės.

„Visi galvoja, kad kai aš užsimanysiu, tai valstybė 100 metų rems. Reikia žmonėms pateikti tokią statistiką, kiek finansavo tada, kai prasidėjo Lietuvoje pirmosios renovacijos, ir kaip kasmet paramos procentas mažėjo“, – kalbėjo G. Šatkauskas. Jis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – bėgant laikui renovacijai keliami energetinio naudingumo reikalavimai griežtėja.

Pašnekovo teigimu, vyresnio amžiaus daugiabučių gyventojai renovaciją dažnai vertina skeptiškiau galvodami, kad jiems „užteks kaip yra“, bet neįvertina, kad renovuoto turto vertė – didesnė. Tokiais atvejais, svarstė G. Šatkauskas, prisidėti prie renovacijos turėtų būti suinteresuoti ir būsimi turto paveldėtojai.

Jeigu jie nesugeba renovuoti, tai finansiškai nepatemps ir kito turto įsigijimo, kai šitas bus nebepataisomas.

G. Šatkauskas

„Kai kalbama apie renovaciją, visi žiūri tik į skaičius, kiek investuos, kiek sutaupys, ar atsipirks, ar bus grąžos. Tas klausimas neturėtų būti vertinamas per tą prizmę, ar man atsipirks, nes atsakymas iš karto aiškus – neatsipirks“, – LRT.lt sakė pašnekovas ir paaiškino, kad renovacija reikalinga tam, kad ateityje namas nesugriūtų, o investuoti reikia tada, kai atsiranda galimybė, nes po 20 metų už tuos pačius pinigus daugiabučio nebeišgelbėsi.

„Nėra normalu nugyventi turtą iki sugriuvimo, jeigu jie nesugeba renovuoti, tai jie finansiškai nepatemps ir kito turto įsigijimo, kai šitas bus nebepataisomas“, – kalbėjo G. Šatkauskas.

Kelioms daugiabučių bendrijoms pirmininkaujantis pašnekovas apibendrino, kad statistika išties liūdna, retas kuris nori renovacijos ir ja domisi. Tiesa, anot jo, bendruomenės, kurios daugiabučius atnaujino ir su kuriomis jam tenka bendrauti, šiandien sprendimu džiaugiasi ir nusiskundimų neturi.

45 daugiabučius renovavęs Birštonas lenkia 306 namus atnaujinusį Kauną

Remiantis APVA duomenimis, pagal renovuotų daugiabučių dalį tarp didžiųjų Lietuvos miestų Kaunas atrodo prasčiausiai. Iš 4416 daugiabučių, kuriuos reikėtų atnaujinti, renovuoti tik 306. Tarp visų savivaldybių antras pagal dydį šalies miestas užima 46 vietą. Vos geriau, nors įspūdingais rezultatais pasigirti negali, atrodo Vilnius (45 vieta), iš 5369 daugiabučių modernizavęs 411. Šiauliams, Marijampolei, Klaipėdai ir Alytui sekasi geriau, šie miestai atitinkamai užima 41, 25, 21, 17 vietas. Sutvarkęs 404 daugiabučius iš 890, Panevėžys užima 2-ąją vietą. APVA nurodo, kad geriausiai sekasi Birštono savivaldybei, kurioje modernizuoti 45 daugiabučiai iš 75.

Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorė, atkreipė dėmesį, kad APVA pateiktoje statistikoje vertinamas santykis, kiek daugiabučių namų yra savivaldybėje ir kiek iš jų jau renovuota, todėl čia pirmauja mažesni miestai, pavyzdžiui, Birštonas, kur iš visų renovuotinų daugiabučių sutvarkyta daugiau kaip pusė. Taigi, Birštonas, atnaujinęs 42 namus, šokteli į lentelės viršų, o Kaunas, kur renovuota kiek daugiau kaip 300 daugiabučių, rikiuojasi žemiau.

„Jeigu skaičiuotume renovuotų namų procentą iš viso (APVA renovacijos žemėlapyje pateikti duomenys vertinant santykį su kitomis savivaldybėmis pagal renovuotų daugiabučių dalį nuo visų esančių savivaldybėje namų skaičiaus), tuomet pirmautų būtent didžiosios savivaldybės: Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos miestų“, – paaiškino G. Burbienė.

Be to, anot jos, paskutiniuose 4 Aplinkos ministerijos skelbtuose kvietimuose Kauno daugiabučių administratoriai buvo vieni aktyviausių, pateikdavo vidutiniškai apie 50–60 paraiškų.

Savivaldybės dėmesys, indėlis ir įsitraukimas tiesiogiai koreliuoja su daugiabučių namų renovacijos rezultatais, pabrėžė LRT.lt pašnekovė: „Sistemingas ir ilgalaikis daugiabučių namų renovacijos procesas prasidėjo tik 2013 m., į daugiabučių namų modernizavimą įsitraukus savivaldybėms. Iki tol renovacija Lietuvoje vyko tik daugiabučių namų gyventojų iniciatyva ir nuo 2005 m. iki 2013 m. renovuotų daugiabučių namų skaičius nesiekė nė 500 namų. Savivaldybės įsitraukimas į šį procesą, pradėti ruošti investicijų planai daugiabučių namų gyventojams, dalyvavimas susirinkimuose, indėlis į parkavimo aikštelių, kitos infrastruktūros sutvarkymą ir buvimas šalia viso proceso davė teigiamų rezultatų ir šiandien jau skaičiuojame baigtų atnaujinti daugiabučių namų Lietuvoje daugiau nei 3500.“

Jos teigimu, svarbus ir savivaldybės kontrolės mechanizmas, kai daugiabučio namo atnaujinimo projekto administratoriumi paskiriama savivaldybės įmonė.

Situacijos Kaune pašnekovė nelinkusi vadinti bloga. Žinoma, anot jos, tempą spartinti reikia. G. Burbienė išskiria kelis pagrindinius aspektus, kurie kauniečius, taip pat ir kai kurių kitų miestų gyventojus, atbaido nuo renovacijos.

Ministerija: gyventojai supranta renovacijos naudas

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė LRT.lt teigė, kad gyventojus aktyviau atnaujinti senus daugiabučius paskatintų kvartalinė kompleksinė renovacija, per ją galėtų būti, pavyzdžiui, įrengtas naujas apšvietimas, sutvarkyti pėsčiųjų takai ir šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės, lietaus nuotekų tinklai, pavėsinės, automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinti privažiavimai prie namų, sutvarkyti želdiniai ir požeminės konteinerinės aikštelės. Padėtų ir aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, vandentiekio ir buitinių nuotekų, elektros, šilumos tinklų rekonstrukcija. Taip pat, pridūrė ji, prie sėkmingo atnaujinimo prisidėtų ir sklypų, esančių aplink daugiabučius gyvenamuosius namus, perdavimas daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams, taip sukuriant paskatas tvarkyti gyvenamąją aplinką aplink pastatus.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš metus Kauno miesto tarybos sprendimu oficialiai įkurta Kauno būsto modernizavimo agentūra.

„Vertinant paskutinių kvietimų informaciją dėl Lietuvos gyventojų pritarimo procento bendras vidutinis gyventojų pritarimas – 68,5 proc. (reikalavimas 55 proc.), o Daugiabučių namų atnaujinimo programą teigiamai vertina daugiau nei 72 proc. Lietuvos gyventojų, todėl galime teigti, kad gyventojai supranta renovacijos naudas per ekonominį, gyvenimo komforto ir inovatyvių renovacijos sprendinių aspektus“, – kalbėjo ji.

Kritikuoja daugiabučius administruojančias įmones: nesuinteresuotos renovuoti

Remiantis neoficialia informacija, apie 64 proc. kauniečių gyvena daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 metų.

Prieš metus įsikūrusios Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovas Julius Jankauskas, paklaustas, kokios priežastys lemia, kad APVA statistikoje Kaunas iš didžiųjų miestų atrodo prasčiausiai, kalbėjo, kad čia šildymo kainos vienos mažiausių, o beveik pusę daugiabučių prižiūri administravimo įmonės, kurios „nesuinteresuotos jų renovacija dėl įvairių priežasčių“. Pasak jo, iki 2022 m. Kaune nebuvo institucijos, kuri suteiktų gyventojams visokeriopą pagalbą, susijusią su gyventojų informavimu, modernizavimo proceso skatinimu ir vykdymu.

„Mūsų įstaiga kol kas nėra atlikusį kauniečių nuomonės tyrimo, bet nuolat bendraujame su bendrijų pirmininkais, JVS (Jungtinės veikos sutarties – LRT.lt) įgaliotiniais ir daugiabučių gyventojais, ir jų nuomonė beveik atitinka 2022 m. APVA užsakymu atliktą tyrimą. Jame pateikiama, kad pagrindinė nenoro renovuoti namą priežastis finansinė, tačiau ne mažiau svarbus yra informacijos apie modernizavimo procesus, kompensacijos dydį, darbų kainą ir t. t. trūkumas. Šiuo metu gyventojus neramina ir esama geopolitinė padėtis, neužtikrintumas dėl ateities“, – paaiškino jis.

Pasak J. Jankausko, Aplinkos ministerijai pakėlus renovuotinų namų energinės klasės reikalavimus ir stipriai išaugus statybų kainoms, miesto valdžios pagalba neišvengiama siekiant paspartinti renovacijos procesus. Šiuo metu Kaune rengiama kvartalinės renovacijos programa, taip tikimasi rasti būdų paspartinti daugiabučių ir jų kiemų atnaujinimą. Programos pristatymas visuomenei planuojamas balandžio 20 dieną, sakė jis.

Kalbėdamas apie kainas pašnekovas pabrėžė, kad tai svarbus kriterijus, ir apgailestavo, kad renovacijos atsipirkimas labai lėtas. Vis dėlto, anot LRT.lt pašnekovo, reikia atsižvelgti į kitas naudas: būsto vertė po atnaujinimo pakyla beveik tiek pat, kiek paskolos suma, sumažėja išlaidos už namo priežiūrą, užkertamas kelias vandentiekio avarijoms, padidėja komfortas ir t. t.

Jo teigimu, didinant energetinio naudingumo reikalavimus ir mažinant kompensacijas bei augant statybos kainoms, be miesto valdžios pagalbos iki 2050 m. pasiekti užsibrėžtus tikslus visiškai nerealu. Pasak jo, miesto valdžia ieško būdų, kaip paspartinti procesą.