Regionai galės mokėti ne tik už gydytojų, bet ir slaugytojų mokslą, bet girdima abejonė – „jaunas medikas tampa įkalintas toje įstaigoje“

Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu gydymo įstaigos ir savivaldybės, kurioms trūksta medikų, nuo šiol galės sumokėti ne tik už į valstybės finansuojamas vietas nepatekusių gydytojų rezidentų studijas, bet ir slaugių bei paramedikų mokslus mainais už jų įsipareigojimą ten dirbti. Vaistinės galės susimokėti už farmacininkų studijas. Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius klausia, kodėl už trūkstamų specialistų studijas – ne tik medikų, bet ir mokytojų, policininkų – negalėtų sumokėti valstybė.

Rokiškio ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Artūras Vaičius rajono ligoninėje dirba jau aštuonerius metus, trejus iš jų kaip gydytojas rezidentas. „Įstojus į rezidentūrą man padėjo Rokiškio rajono ligoninė – sumokėjo už abdominalinės chirurgijos rezidentūrą. Sudarėm sutartį, kad tam tikrą laiką už tai aš dirbsiu čia“, – sako jaunas gydytojas ir prideda, kad yra dėl to patenkintas.

Jau dešimt metų Rokiškio rajono ligoninė ir poliklinika apmoka į valstybės finansuojamas vietas nepatekusių gydytojų rezidentų studijas, mainais į jų įsipareigojimą čia keletą metų dirbti. Kai kuriems moka dar ir stipendijas, pasirūpina sutuoktinių įdarbinimu, vaikų darželiais. „Tai tas labai svarbu jaunoms šeimoms ir tai mažesnio miesto privalumas“, – sako chirurgas A. Vaičius.

Rokiškio rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis sako, kad ir šiuo metu ligoninė moka už dar vieno chirurgo ir gydytojo radiologo rezidentūros studijas.

„Įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas ir patys ieško įstaigų – būna ir siūlosi, tada mes žiūrim, kokių mums specialistų labiausiai trūksta ir rašom sutartis. Jau paruošta pas mus yra ir terapeutų, anesteziologų – reanimatologų, chirurgų, 3 jauni ortopedai-traumatologai dirba“, – džiaugiasi Rokiškio ligoninės vadovas.

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas sako, kad toks bandymas pritraukti specialistus į mažesnius rajonus pasiteisino. Sveikatos apsaugos ministerijos žiniomis, per penkerius metus Lietuvoje sudaryta tik per 130 tokių sutarčių.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pripažįsta, kad tai nedidelis skaičius: „Nedidelis, turint omeny, kad į rezidentūros studijas kasmet priimam apie 100-110 valstybės nefinansuojamų studentų. Tai yra tie žmonės, su kuriais būtų galima potencialiai sudarinėti sutartis.“

Todėl Sveikatos apsaugos ministerija palengvino tokių sutarčių sudarymo tvarką. Be to, už trūkstamų specialistų studijas leido mokėti ne tik gydymo įstaigoms, bet ir savivaldybėms. Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sveikina tokį sprendimą, sakydamas, kad dabar vietoje vienos piniginės bus dvi. Tačiau Jaunųjų gydytojų asociacija turi abejonių dėl įsipareigojimo atidirbti.

„Įsipareigojęs jaunas medikas faktiškai tampa įkalintas toje įstaigoje. Įstaiga nebedalyvauja konkurencijoje dėl darbuotojų. Tai labai pavojinga, nes tada pro pirštus gali būti žiūrima į darbo sąlygų gerinimą, psichologinės atmosferos, organizacinės kultūros stiprinimą“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas. – Žmogus yra tiesiogiai pririšamas prie rajono – tai gali lemti daug problemų darbo santykiuose ir pasirinkimo problemų“.

Savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius juokauja, kad dabar daug kas vengia įsipareigoti.

„Jeigu kažkas nori būti laisvas kaip paukštis, turėti galimybę rinktis, tai tada turbūt turi ieškot vidinių rezervų – prašyti tėvų ar giminių, kad padėtų susimokėti už studijas“, – teigia jis.

Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas taip pat mano, kad Jaunųjų gydytojų sąjungos keliamos problemos išsprendžiamos.

„Būtent pasirašant sutartis ir reikėtų apie tai galvoti: kalbant su gydymo įstaiga apsibrėžti lanksčias sąlygas tiek darbo užmokesčio, tiek tai, kas su tuo susiję. Sutartis yra toks dalykas, kuris gali nutrūkti vienos ar kitos pusės sprendimu. Ir esam ne vieną tokių atvejį matę, ir ne vieną kartą. Jaunimas turėtų suprasti, kad teisinėje valstybėje galioja principai, kad sutartis gali būti nutraukiamos. Natūralu, kad tuomet tenka vienokios ar kitokios sankcijos“, – sako viceministras.

Dar viena Sveikatos apsaugos ministerijos numatyta naujovė – savivaldybės ir gydymo įstaigos taip pat galės pritraukti ir slaugytojų bei paramedikų, sumokėdami už jų mokslą profesinėse mokyklose. Vaistinės galės apmokėti į valstybės finansuojamas vietas nepatekusių farmacininkų studijas.

Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas sveikina ministerijos sprendimą ir sako, kad dėl medikų tenka kovoti ir su privačiomis įstaigomis ir su pasaulio rinka.

„Turbūt nėra Lietuvoje ligoninės, išskyrus turbūt universitetines, kurioje netrūktų tiek slaugos personalo, tiek gydytojų. Be abejo, tas poreikis yra visoje Europoje, visame pasaulyje“, – sako jis.

Šiauliai siūlo ne tik sumokėti už jiems reikalingų gydytojų rezidentų studijas, bet taip pat remia besikuriančias šeimas, padeda įsigyti būstą, automobilį ar kompensuoja atvažiavimo išlaidas.

Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgas Tomas Ptašinskas, prieš metus atvykęs čia dirbti po studijų Kauno Sveikatos mokslų universitete ir rezidentūros Kauno klinikose sako, kad savivaldybių siūlomas finansinis paskatinimas viena iš priežasčių, kodėl jis dirba Šiauliuose: „Paskatino labai atvykti į šį kraštą finansinis paskatinimas. Iš savivaldybės gavau nemažą išmoką, kas paragino atvykti į šį kraštą ir nusėsti šiame mieste.“

Jaunas gydytojas vardija ir kitus darbo regione privalumus.

„Yra didelis pacientų srautas, nes anksčiau nebuvo kraujagyslių chirurgijos skyriaus, tai pacientams tekdavo vykti į kitus miestus. Turiu daug pacientų, kuriems reikia mano pagalbos, todėl nusprendžiau čia apsistoti“, – teigia jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras M. Sinkevičius sako, kad naujoji tvarka atitinka savivaldybių lūkesčius, ir prognozuoja, kad daugelis pasinaudos naująja tvarka, tačiau klausia, kodėl už jiems trūkstamus specialistus turi mokėti rajonai ir miesteliai.

„Tai gal iš valstybės galim apmokėti? Tiesiog valstybė galėtų valstybiškai pažiūrėti – jei mato, kad trūksta kardiologo, radiologo Joniškio, Skuodo ar Jonavos gydymo įstaigoj, tai nepalieka bėdoje, nenumeta tos atsakomybės savivaldai – „jūs sugalvokit, kaip padengti studijas ir prisitraukt“ – bet valstybiškai sako – „gerai, matom Skuode trūksta radiologo ar kardiologo – apmokėsime“, – kalba M. Sinkevičius.

Jonavos rajono meras sako, kad sumokėti už medikų studijas daugeliui savivaldybių pakeliama našta, bet primena, kad regionuose trūksta ir mokytojų, ir policininkų.

„Klausimas, kiek trūkumų dangstyme, skylių lopymo atsakomybės turėtų būti savivaldai, kiek valstybei. Mes galim galbūt ieškoti kaip apmokėti mediko studijas, bet gali ateit ir tie patys švietimiečiai, gimnazijų vadovai sakyt – mere, jūs mokat už specialistų, kurie dirba Jonavos ligoninėj studijas, tai apmokėkit ir už mūsų gimnazijos matematikų, geografijos mokytojų rengimą. Savivalda neturėtų būti palikta viena šiuo klausimu ir už viską sumokėti“, – sako Jonavos meras, vadovaujantis Savivaldybių asociacijai.

Paskutiniais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai gruodį Lietuvos gydymo įstaigose trūko 500 gydytojų ir slaugytojų. Didžiausias buvo šeimos, skubios medicinos gydytojų, anesteziologų – reanimatologų ir psichiatrų trūkumas, bet, pasak sveikatos apsaugos viceministro A. Pečkausko, vis daugiau studentų renkasi šių specialybių rezidentūrą.