Razmuvienė: nuo ŽPV bus skiepijami ir 11-mečiai berniukai, infekcija lyties nesirenka

Lietuva pradeda skiepyti berniukus nuo vėžį galinčio sukelti žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė LRT RADIJUI sako, jog skiepytis nuo ŽPV galės berniukai, sulaukę 11 metų, tačiau pabrėžia, kad skiepai yra tik rekomendacinio pobūdžio.

„Kaip žinome, ŽPV nesirenka lyties – užsikrėsti gali tiek mergaitės, tiek berniukai. Tai tikrai turime tokią gerą, džiugią naujieną, kad nuo šių metų vasario 1 d. bus pradėti skiepyti berniukai, kurie turi 11 metų ar jiems 11-ika sueis vėliau. (...) Vyresni berniukai, kuriems yra daugiau negu 11 metų, dabar skiepijami nebus“, – teigia D. Razmuvienė.

Kaip pažymi NVSC specialistė, tėvai ir globėjai visgi turi teisę nesutikti, kad jų 11-metis vaikas būtų skiepijamas.

„Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, kalbant ne tik apie skiepijimą nuo ŽPV infekcijos, bet ir nuo kitų, yra rekomendacinio pobūdžio. Jeigu tėvai nesutinka, nenori, galbūt jiems dar reikia laiko pagalvoti, tai, be abejonės, jie gali [to nedaryti]. Jie privalo kartu su 11 m. vaiku, paaugliu ateiti į gydymo įstaigą ir kreiptis dėl skiepijimo. Jiems bus išaiškinta, pateikta visa informacija ir jų sprendimas bus, ar skiepytis, arba ne“, – akcentuoja pašnekovė.

Vis dėlto pati D. Razmuvienė rekomenduoja nepraleisti progos paskiepyti savo vaikų. Pasak specialistės, abi lytis nuo ŽPV skiepija jau dauguma Europos šalių, o pasaulyje tokių šalių yra beveik 60-imt.

„Lietuvoje 2016 m. pradėtos skiepyti mergaitės, nes, kaip žinome, Lietuva yra viena iš penkių šalių, kuriose yra didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu. Bet tuo metu, kai Lietuvoje buvo pradėtos skiepyti tik mergaitės, vakcinos nuo ŽPV charakteristikoje (...) nebuvo tokios galimybės, indikacijos, kad būtų skiepijami berniukai. Po to, atlikinėjant klinikinius tyrimus, padaugėjo duomenų ir buvo įtraukti ir galimi berniukų skiepijimai. Tai Lietuva ir pasinaudojo šia galimybe“, – teigia ekspertė.

„Padaugėjo duomenų, kad tikrai ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžio pakitimus, bet ir tas vadinamas papilomas, kuriomis žmogus gali užsikrėsti, jos gali atsirasti ir išplisti burnos, gerklės, ryklės, liežuvio, išangės srityje ir kitose odos vietose. Sužinojus, kad tas paplitimas gali sukelti didesnius, platesnius susirgimo spektrus, be abejonės, buvo nuspręsta, kad reikia skiepyti“, – priduria ji.

Kaip LRT RADIJUI aiškina NVSC specialistė, Lietuva yra įsigijusi devynvalentę vakciną, kuri yra „platesnio spektro, sauganti nuo daugiau ŽPV tipų ir ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo įvairių papilomų, kurios yra labai paplitusios (...) ir tarp vyrų“.

Kaip skelbia NVSC, ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikrus galvos ir kaklo vėžinius susirgimus, o užsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali atsirasti lytinių organų ir išangės karpų.

Kad išvengtume rizikos užsikrėsti ŽPV, rekomenduojamos šios prevencijos priemonės: rizikingo seksualinio elgesio vengimas, apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu, tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas, lytiškai plintančių infekcijų gydymas. Visgi specialistai pabrėžia, kad efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo ŽPV yra skiepai.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.