Ramiu veidu sakė „tu kalta“ – sukčiai keliuose ieško lengvų aukų, tyčia trenkiasi į kitą automobilį

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai siekiama pasipelnyti tyčia sukeliant eismo įvykį ir apkaltinant kitą vairuotoją. Draudimo bendrovės teigė, jog turi būdų, kaip nustatyti sukčiautojus. Nutikus panašiam atvejui, gyventojams rekomenduojama iškart nesutikti, jog yra įvykio kaltininkai, o užfiksuoti visus įrodymus, kylant nesutarimams kviesti policijos pareigūnus.

Į mašiną visu greičiu lėkė kitas automobilis

LRT.lt skaitytoja Kristina (vardas pakeistas) su portalu pasidalijo savo istorija, kai prieš 4,5 metų nutiko eismo įvykis, jį tyčia sukėlė kitas vairuotojas. Tuo metu moteris važiavo pasiimti vyro iš oro uosto.

„Tai buvo sankryža Vilniuje, važiuojant nuo Rasų kapinių, kur galima sukti į Naujininkus, Liepkalnio „Maximą“. Ta sankryža buvo lyg „T“ formos. Aš stovėjau prie sankryžos, nes švietė raudonos spalvos signalas sukti į kairę, ten prie sankryžos yra tokia maža gatvelė. Kai man pradėjo šviesti žalias šviesoforas į kairę pusę, važiuojant į tą gatvelę irgi šviečia žalias signalas, tada galima sukti į dešinę. Yra nemaža atkarpa iki tos gatvelės – maždaug 150 metrų. Kai kirtau sankryžą, buvo dar pėsčiųjų perėja, tad aš nejudėjau greitai, nes automobilyje buvo mano 4–5 mėnesių kūdikis“, – pasakojo moteris.

Anot pašnekovės, jos greitis buvo maždaug 30 km/val., tad važiuodama ji dar atsisuko į dešinę pusę, o tada pamatė, jog į ją visu greičiu lekia automobilis.

„Mano pirma mintis – automobilyje iš tos pusės kėdutėje prisegtas mano vaikas. Greitai į kairę žiūrėjau, ar aš turiu kur trauktis, ar nėra automobilio antroje juostoje, po truputį pradėjau sukti vairą. Tuo metu gavau smūgį į savo priekinį dešinį šoną, į ratą, net nulaužtas ratas buvo. Dar mašina, kuri į mane įvažiavo, vėl išsuko vairą ir mane nešė šonu. Mano automobilį iš pirmos juostos nunešė netgi ant salelės, visa laimė, kad ten žmonių nebuvo“, – prisiminė Kristina.

Kaip pasakojo vilnietė, tada nukentėjusiųjų nebuvo – tik sudaužyti automobiliai.

„Aš išlipau iš automobilio, man buvo šokas, nes mano mašinoje – kūdikis. Pamaniau, kad tas vairuotojas girtas arba apsvaigęs, nes automobilis nerodė jokių posūkio ženklų. Automobiliu važiavo du vaikinukai, pasakiau: „Ką tu darai?“ Ir man tiesiog ramiu veidu sako: „Tu kalta“, jau buvo pasiruošęs deklaraciją su rašikliu“, – sakė moteris.

Nukentėjusieji – moterys arba pagyvenę vyrai

Pasak pašnekovės, automobiliu važiavo du vyrai, o vairuotojas visą laiką šnekėjo, kad moteriai buvo kliūtis iš dešinės ir ji nepraleido mašinos.

„Iš tos gatvės, kur buvo susidūrimas, buvo galima 5 kartus pravažiuoti 5 automobiliams. Atvažiavo policija ir visą laiką vairuotojas sakė, kad turi A, B, C kategorijas, esą buvo mano kliūtis iš dešinės. Man policijos pareigūnai tada sakė, kad taip, kliūtis iš dešinės, galima braižyti, bylinėtis, bet jeigu bylinėsimės, gausiu baudą. Sumišusi sakiau, kad gerai. Vairuotojas ir aš pūtėme į alkotesterį, abu buvome blaivūs, užpildėme deklaraciją“, – sakė vilnietė.

Kristina teigė, jog jai po kelių dienų paskambino darbuotojas iš draudimo įmonės.

„Papasakojau, kaip buvo, klausė, ar manau, kad eismo įvykis buvo tyčia. Pasakiau, kad nežinau, tyčia ar netyčia, bet mačiau į mane skriejantį automobilį. Tada prasidėjo ir teisminis procesas. Iš pradžių vairuotojas slapstėsi, neatvyko į teismus, buvo gal 3 posėdžiai atidėti. Kai pradėjo rinkti tuos nukentėjusiuosius, supratau, kad jie jau atkalę sistemą, turbūt rado tokią vietą, pastebėjo, kad vairuoja moteris, nes visi nukentėjusieji buvo arba moterys, arba vyresni vyrai. Matyt, taip važinėdavo ir daužydavo mašinas“, – svarstė moteris.

Anot jos, teismas tuo metu paskyrė atlikti nepriklausomą ekspertizę, o skelbiant nuosprendį jos niekas nebekvietė, kadangi ieškovas buvo nusikaltusio vyro draudimo bendrovė: „Tiesiog paskambino iš draudimo kompanijos, kur buvo apdrausta jo mašina, jis buvo pripažintas kaltu ir man priklausė draudimo išmoka“, – kalbėjo Kristina.

Dažniausiai nesupranta, kodėl nutiko eismo įvykis

„Lietuvos draudimo“ Žalų tyrimo grupės vadovas Mindaugas Stakėnas LRT.lt komentavo, jog šio atvejo tyrimas prasidėjo, kai pastebėta, jog vyro draudimo istorijoje buvo nemažai įrašų ir įrodytas vienas suklastotas eismo įvykis.

„Tas žmogus po eismo įvykio, kai norėjome apžiūrėti, greičiausiai pats ir sudegino automobilį, nes ikiteisminio įvykio medžiagoje buvo matoma, kad priėjo du jaunuoliai ir padegė tą automobilį, [matyt], bandė slėpti įkalčius. Toje vietoje, kur nutiko eismo įvykis, eismas buvo neteisingai sureguliuotas“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, po teismo sprendimo kaltininkas sulaukė realios laisvės atėmimo bausmės.

„Kai nustatėme, kad kaltininkas toje situacijoje buvo jis pats, už jo automobilį mes neatlyginome, ten buvo žala apie 1,5 tūkst. eurų, bet kita draudimo kompanija atlygino už nukentėjusiosios automobilį maždaug 2 tūkst. eurų“, – teigė M. Stakėnas.

Eksperto manymu, noras pasipinigauti sukčiaujant per eismo įvykį nebuvo niekur dingęs – sukčiai prisitaikė prie eismo sąlygų ir taisyklių, jas puikiai žino.

„Ieško vietų, kur galima pasinaudoti eismo sąlygomis, pavyzdžiui, besikeičiančia pirmumo teise, žmogus rikiuojasi, o [sukčius] spaudžia greičio pedalą ir užkliudo. Tas, kuris rikiuojasi, net nesupranta, kodėl tai įvyko. Gaudo ir pagyvenusius žmones, ir tuos, kurie palengva, tvarkingai, gražiai važiuoja, rikiuojasi. Ieško tokių žmonių, kurie atsargiai važinėja mieste, iš karto informuoja apie manevrą“, – pabrėžė M. Stakėnas.

Išsiaiškinti, jog eismo įvykis buvo tyčinis, galima ir apklausus nukentėjusius eismo dalyvius.

„Visi labai panašiai sako, kad nesupranta, kodėl taip įvyko, galėjo išvengti, kartais kiti sako: „Aiškiai mačiau, kad jis paspaudė gazą ir tyčia į mane trenkėsi.“ Toliau būna matematiniai skaičiavimai ir nustatoma, ar tas žmogus galėjo išvengti įvykio, ar negalėjo, nagrinėjamos ir kameros, vaizdo registratoriai automobiliuose“, – teigė pašnekovas.

Anot eksperto, jeigu žmogus jaučia, kad yra nekaltas, reikia nepasirašyti eismo įvykio deklaracijos, kad jis kaltas.

„Deklaracija yra eismo aplinkybių pateikimo forma. Yra tokia skiltis, kad žmogus prisiima kaltę. Jeigu jis žino, kad jis kaltas ir net ginčo nebūna, tai gali pasirašyti, bet šiaip mūsų įstatymai to nereikalauja – deklaravus aplinkybes ir paskui draudikui suteikus visą informaciją, mes turėsime ištirti šitą įvykį. Tada ir teisiškai mums bus lengviau tą žmogų apginti, jeigu jis iš tikrųjų nėra kaltas. Kai būna parašas ir mažai duomenų, labai sunku paneigti atsakomybę, kai ją prisiėmė“, – kalbėjo M. Stakėnas.

Jis pabrėžė, kad po eismo įvykio labai svarbu įamžinti aiškias, detalias nuotraukas: kaip automobiliai sustojo, gal matosi pėdsakai, paprašyti žmonių parodyti aplinkinių kamerų vaizdus.

Pastebi tyčinius atvejus

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigė, jog kasmet fiksuoja atvejų, kai neteisėtais būdais pasipelnyti norintys asmenys šalies keliuose tyčia sukelia eismo įvykį, tikėdamiesi gauti draudimo išmoką.

„Šie metai nėra išskirtiniai, kol kas nematome, kad sukčiavimo atvejų daugėtų. Sukčiai prasimano įvairiausių nelegalių būdų, norėdami dar labiau padidinti draudimo išmoką. Inscenizuotos avarijos kaip sukčių amatas ir policijai, ir draudikams yra puikiai žinomos. Tokie incidentai gali būti suplanuoti tiek sutarus su kitu vairuotoju, tiek išprovokuoti su atsitiktiniu eismo dalyviu. Ypač populiari tyčinių avarijų vieta – didelės miestų arba atokios užmiesčio žiedinės sankryžos, taip pat kelių sankirtos“, – akcentavo pašnekovas.

Anot jo, dažnai eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai nėra linkę bendrauti su draudimo bendrove, pateikti reikalingą informaciją.

„Tyčinių avarijų sukėlėjai siekia pasipelnyti iš draudimo bendrovės arba bando apgauti kitą eismo įvykio dalyvį. Jie nori gauti draudimo išmoką arba atsitiktinį vairuotoją išprovokuoja, kad šis prisiimtų atsakomybę net nebūdamas kaltas bei atlygintų nuostolius nepranešęs draudimo bendrovei. (...) Jokiais būdais negalima leistis į kalbas bandant susitarti be policijos ar draudikų įsikišimo, duoti pinigų nukentėjusiajam“, – akcentavo skyriaus vadovas.

BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius LRT.lt sakė, jog atvejų, kai vairuotojai tyčia išprovokuoja, pasinaudoja situacija ir sukelia eismo įvykį, permesdami kaltę kitam, mažėja.

„Tokie įvykiai dažniau vyksta ten, kur didelis ir intensyvus eismas, o ten, kur eismas didelis, labai padaugėjo ir vis dar daugėja stebėjimo kamerų. Šiuo metu turime du aktyvius ikiteisminius tyrimus dėl tokių įvykių. Per mėnesį Lietuvoje registruojame 2 300–2 500 transporto žalų (kasko ir privalomojo draudimo), esant tokiems srautams, darbuotojai labai greitai pamato neatitikimus“, – kalbėjo pašnekovas.

Jei darbuotojai ko nors nespėja, negali pastebėti, naudojami duomenų analitikos įrankiai, taip pat dažnai gaunami įvykyje dalyvavusio vairuotojo ar liudininko pranešimai. Teigiama, kad ir anoniminiai pranešimai yra labai vertingi.

Būna ir imituojamų eismo įvykių

Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė LRT.lt komentavo, kad tendencijos, jog sukčiavimo atvejų daugėja, nepastebima, tačiau patvirtina, kad tokių įvykių tenka fiksuoti.

„Pasitaiko net ir tokių atvejų, kai vairuotojai tarsi ne specialiai sukčiauja, manydami, kad taip elgtis teisinga. Pavyzdžiui, registruodami žalą nurodo papildomus automobilio pažeidimus, kurie nėra susiję su registruojamu įvykiu. O kartais bandoma įvardinti apgadinimus, kurie padaryti prieš sudarant draudimo sutartį. Ir, deja, pasitaiko atvejų, kai įvykis yra imituojamas ar specialiai sukeliamas, siekiant gauti draudimo išmoką“, – vardijo pašnekovė.

Pasak jos, sukčiai naudojasi įvairiomis schemomis, o dažniausiai pasitaikanti – tyčinis užkišimas.

„Šis veiksmas nėra iš anksto planuojamas, „taikinių“ ieškoma tarp eismo dalyvių. Todėl labai svarbu vairuotojams išlikti budriems visos kelionės metu. Dažniausiai tokie eismo įvykiai įvyksta žiedinėse sankryžose, kai važinėjama žiedu ir persirikiuojant ieškoma taikinio. Ypač dažnai tokie eismo įvykiai pasitaiko tarp lengvosios ir sunkiasvorės transporto priemonių, nes dėl didelių gabaritų vairuotojui sunkiau stebėti situaciją persirikiuojant į kitą eismo juostą“, – kalbėjo G. Jasaitė.

Pastebima, jog pasitaiko ir staigių stabdymų, kai sukčiai sukuria tokią situaciją, kad nekalti vairuotojai neturi kitos išeities kaip tik staigiai stabdyti, o naujesnis sukčiavimo būdas – bandoma registruoti įvykį pasinaudojant kito asmens draudimo sutarties duomenimis.

Ragina elgtis atsakingai

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė LRT.lt teigė, kad policija neigiamai vertina asmens, padariusio administracinį nusižengimą, norėjimą sukčiauti ar kitaip gudrauti siekiant išvengti atsakomybės arba sukelti pavojingus įvykius.

„Tai vienas iš nebrandžios ir neatsakingos visuomenės bruožų. (...) Jeigu vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, apkaltinti juos eismo įvykio sukėlimu būtų sunku. Tais atvejais, kai apkaltintam ar užpultam vairuotojui kyla įtarimų, arba transporto priemonių vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltės, reikia kviesti policiją“, – teigė Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Anot pašnekovės, eismo įvykio deklaracija yra pildoma, kai nėra abejonių dėl kaltininko.

„Bauda bus skiriama tam vairuotojui, kuris yra kaltas. Jeigu išnagrinėjus bylą vairuotojas bus pripažintas kaltu, jis gaus nuobaudą priklausomai nuo to, kokį KET pažeidimą padarė. Policija ragina ne tik vairuotojus, bet ir kitus eismo dalyvius elgtis atsakingai: pranešti apie pastebėtus pažeidimus, netoleruoti važiavimo išgėrus, neprisiimti svetimų prasižengimų, netoleruoti sukčiavimų ir kiekvienam atsakyti už savo klaidas“, – teigė J. Liutkienė.