Pumputis apie mažėjančius žūčių keliuose skaičius: apčiuopiamų rezultatų duoda kryptingas darbas

Europos Komisijos (EK) duomenimis, tarp Europos Sąjungos (ES) narių žūčių keliuose pernai labiausiai mažėjo Lietuvoje ir Lenkijoje. Šiose kaimyninėse šalyse žuvusiųjų kelyje per pastaruosius 3 metus sumažėjo 30 proc. LRT RADIJO kalbintų ekspertų teigimu, tokie rezultatai pasiekti dėl ilgamečių pastangų keliuose taikant efektyvius inžinerinius sprendimus ir šviečiant visuomenę apie saugaus eismo svarbą.

Lietuvoje 2021-aisiais fiksuotos 53 žūtys milijonui gyventojų, pernai – 43. Lenkijoje užpernai ir pernai rodiklis atitinkamai siekė 59 ir 51.

LRT RADIJO kalbintas Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis džiaugiasi tokia statistika, tačiau ji pašnekovo per daug nenustebino, mat kasmet saugumui kelyje Lietuvoje yra skiriamas didžiulis dėmesys.

„Kiekvienais metais mes labai daug dėmesio kreipiame į pagrindines avaringumo priežastis, o viena iš pagrindinių avaringumo priežasčių – leistino greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas. Būtent šiai problemai buvo skiriamas ypatingas dėmesys: keliuose atsirado sektoriniai greičio matuokliai, atsirado naujų kamerų ir tas davė efektą“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas.

„Jeigu pasižiūrėsime į 5 metų saugaus eismo dekadą, tai matysime, kad Lietuva Europoje pasiekė pačius geriausių rezultatus. Tai galima teigti, kad kryptingas darbas sprendžiant problemas gali duoti apčiuopiamų rezultatų“, – priduria V. Pumputis.

Remiantis statistika, Lietuvoje keliuose pernai žuvo mažiausiai žmonių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Štai 1991 m. eismo įvykiai nusinešė 1173 gyvybes.

Paklaustas, kas galėjo būti pagrindinis svertas, nulėmęs tokį ženklų situacijos pagerėjimą, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis sako, kad vienos konkrečios priemonės išskirti negalima – tai lėmė kompleksas efektyvių priemonių.

„Mes visada akcentuojam, kad mažinant žūčių, eismo įvykių skaičių, nėra kažkokio vieno auksinio recepto, kuris galėtų nulemti. Čia yra kompleksas priemonių – tik tada, kai tas kompleksas priemonių veikia, pasiekiamas tas geras rezultatas.

Yra inžinerinės eismo priemonės, kadangi viena iš daugelio priežasčių eismo įvykių yra greičio viršijimas, – tai greičio kontrolė, greičio mažinimo priemonės. Kitas labai svarbus aspektas yra (...) švietėjiška veikla – visuomenė šviečiama, informuojama, kaip svarbu elgtis saugiai kelyje. Va visas šitas kompleksas – inžinerinės, švietėjiškos veiklos – ir duoda tą teigiamą rezultatą per ilgus metus“, – tvirtina A. Vilkelis.

„Vilnius Tech“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis sutinka su kitų pašnekovų pozicija, kad gerus rezultatus lėmė būtent kompleksinės priemonės.

„Situacija kelyje, eismas priklauso nuo kelių dalykų – tiek nuo pačių žmonių, eismo dalyvių, elgsenos, įpročių, kiek mes suvokiame tą riziką ar bent jau savo atsakomybę dalyvaujant eisme, tiek ir viso spektro techninių priemonių: pradedant (...) keliuose, gatvėse integruojamomis saugos priemonėmis ir visa inžinerija, taip pat ir automobiliuose (integruojamomis priemonėmis – LRT.lt). Visa tai kompleksiškai tarnauja, kad mūsų tos nelaimės keliuose būtų minimizuotos“, – LRT RADIJUI sako V. Žuraulis.

„Vilnius Tech“ universiteto profesorius akcentuoja, kad ypatingai didelį efektą gerinant situaciją keliuose turi greičio kontrolei pasitelkiamos priemonės. Pasak jo, tokios priemonės yra itin svarbios užmiesčio keliuose, kur leistinas aukštesnis greitis.

„Eismas ten labai įvairus – pasitaiko ir dviračių, ir pėsčiųjų, didesni greičių skirtumai. Tose vietose suvaldytas greitis, jo kontrolė, vidutinio greičio matavimai, (...) tie akcentai yra sudėti teisingi ir tą rodo mūsų statistika“, – džiaugiasi docentas.

LRT.lt primena, kad apie tai, jog tarp ES narių žūčių keliuose pernai labiausiai mažėjo Lietuvoje ir Lenkijoje, antradienį pranešė ES atstovybė Lietuvoje, remdamasi paskelbtais naujausiais EK duomenimis.

„Bendras šalių išsidėstymas pagal žūčių rodiklius, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, pasikeitė nedaug: saugiausi keliai tebėra Švedijoje ir Danijoje (atitinkamai 21 ir 26 žūtys milijonui gyventojų)“, – cituodama EK ataskaitą už praėjusius metus pranešė ES atstovybė.

Pernai, pasak pranešimo, didžiausias žuvusiųjų rodiklis užfiksuotas Rumunijoje ir Bulgarijoje (atitinkamai 86 ir 78 žūtys milijonui gyventojų).

Kaip sakoma pranešime, 2022-aisiais keliuose žuvo 20,6 tūkst. žmonių. Tai – 3 proc. daugiau nei užpernai.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.