Profesorius Čaplinskas įspėja: po botokso injekcijų Turkijoje kelios dešimtys žmonių susirgo sunkia, nervus paralyžiuojančia liga

Apie procedūras Turkijoje galvojančius Lietuvos gyventojus medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas perspėja – kai kurios ten atliekamos procedūros nėra saugios. 

Ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ jis paskelbė informaciją apie tai, kad po botokso injekcijų Turkijoje kelios dešimtys žmonių susirgo sunkia, užkrečiamosioms ligoms priskiriama ir atitinkamus nervus paralyžiuojančia liga – botulizmu.

Apie tai šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Jų duomenimis, šiuo metu yra žinomi 63 atvejai, susiję su procedūromis, atliktomis dviejose Turkijoje esančiose gydymo įstaigose.

Aiškėja, kad visi botulizmui būdingus simptomus pajutę pacientai Turkijoje veikiančiose grožio ir medicinos procedūras teikiančiose įstaigose lankėsi 2023 m. vasario 22 d. – kovo 1 d. Jiems buvo atlikta medicininė intervencija, skirta padėti numesti svorio. Procedūros metu botoksas buvo leidžiamas pacientams į skrandį. Negalutiniais duomenimis, tai ir galėjo lemti kilusias komplikacijas, t. y. botulizmą – retą sunkią nervų sistemos ligą.

ECDC nurodo, kad minėtų pacientų jaučiami simptomai (silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, rijimo sutrikimai) svyravo nuo lengvų iki sunkių, keletas žmonių hospitalizuoti, t. y. gydomi ligoninėje. Jiems skirtas botulino antitoksinas.

Savo „Facebook“ paskyroje apie tai parašęs prof. S. Čaplinskas teigia, jog net jei toks gydymas yra suteikiamas laiku, visiškas pasveikimas paprastai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesių.

„Turkijos valdžios institucijų atlikti tyrimai atskleidė, kad gydymo metu buvo skiriami licencijuoti botokso (botulizmą sukeliančio botulino toksino – BoNT preparatai), tačiau šie preparatai nėra patvirtinti nutukimui gydyti švirkščiant juos į skrandį. Atitinkamų Izmiro ir Stambulo ligoninių (kuriose lankėsi ir, tikėtina, bolulizmu užsikrėtė pacientai) skyrių veikla buvo sustabdyta“, – rašo S. Čaplinskas.

Anot jo, kadangi iki šiol nėra aišku, ar šie susirgimai botulizmu yra siejami su netinkamai atliktomis medicininėmis procedūromis, ar su vartojamu produktu, todėl vykti į Turkiją botokso injekcijų į skrandį yra primigtinai nerekomenduojama.

„Literatūros duomenimis, yra dar dvi botulizmo formos, kurios natūraliai neatsiranda: inhaliacinis botulizmas ir jatrogeninis botulizmas – kaip nepageidaujamas reiškinys po BoNT vartojimo terapiniais (pvz., raumenų spazmui valdyti) ar kosmetiniais (pvz., veido raukšlių mažinimui) tikslais, jei bus švirkščiama per didelė BoNT dozė. Tai pasitaiko retai.

Lietuvoje susirgimai botulizmu itin reti. Registruojami pavieniai atvejai – ECDC duomenimis, per 2014 - 2019 metus iš viso registruoti 9 atvejai. Dažniausia šios ligos priežastis Lietuvoje – namuose konservuoti grybai. Konservuotų grybų indeliuose, išlaikytuose iki pavasario, gali būti pasigaminęs didelis botuloneurotoksino kiekis. Atskirti, kuriuose konservuose yra pasigaminęs pavojingas toksinas yra neįmanoma, nes jis neturi jokio skonio ir kvapo.

Botulino toksiną gamina bakterijos, kurių sporų yra dirvožemyje. Jomis gali būti užteršti grybai, daržovės, netgi medus. Toksinas jautrus karščiui – virinant sunaikinamas per kelias minutes.

Suvalgius užkrėsto maisto, botulizmo inkubacinis periodas - nuo 2 valandų iki 8 dienų. Pirmieji ligos simptomai: pykinimas, pilvo spazmai, viduriavimas, kartais – karščiavimas. Netrukus vystosi nervų pažeidimo simptomai: sutrikęs regėjimas, dvejinimasis, viršutinio voko užkritimas, akies raumenų paralyžius, kalbos ir rijimo sutrikimai. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas ir žmogus gali mirti“, – skelbiama prof. S. Čaplinsko „Facebook“ paskyroje.

Reikia pasidomėti, kur vyksti

Komentuodamas portalui LRT.lt Turkijoje nustatytus botulizmo atvejus, profesorius pabrėžė, jog apie tai būtina kalbėti, nes vis daugiau Lietuvos gyventojų susivilioja medicininėmis procedūromis užsienyje.

„Nekyla abejonių, kad pavojinga ir iki galo nepatvirtinta procedūra, ką skelbia Ligų kontrolės centras ir patys turkai, nesaugi. Kaip jau minėjau, pagrindinis klausimas, kas kaltas – procedūra ar produktas. Jeigu procedūros – galbūt kažkas padarė klaidą, perdozavo. O jeigu pats produktas (kaltas) – kita situacija. Vienaip ar kitaip, tas medicinos turizmas turi du lazdos galus. Viena – kaina ir prieinamumas, kita, kai eina kalba apie kokybę ir garantiją“, – savo nuomonę išsakė prof. S. Čaplinskas.

Jo teigimu, pasiryžusiems vykti į Turkiją ir kitas užsienio šalis grožio ir medicininių procedūrų, reikėtų tinkamai pasiruošti.

„(Turi būti) kritinis mąstymas, reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“. Be abejo, kai eina kalba apie svetimą šalį, nebūtinai Turkiją, sunkiau galbūt, jeigu kažkas atsitinka, ir surasti pagalbos, ir žinoti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – sakė pašnekovas.

Pagrindinis patarimas, anot jo, prieš tokią kelionę kiek įmanoma daugiau pasidomėti pačia procedūra, gydymo įstaiga, specialistais.

„Pasidomėti nepriklausomuose šaltiniuose, susižinoti, ką jie sako. Galų gale (kitų klientų, pacientų) atsiliepimai – internete galima paskaityti. Reikia pasidomėti. Kita vertus, tas, kas važiuoja, nevyksta ten pats savaime vienas. Yra organizatoriai, vis tik medicininis turizmas populiarėja: pasaulis atviras, tiek pas mus atvažiuoja, tiek mes važiuojame. Reikia išsiaiškinti (prieš važiuojant), kiek patikimi yra paslaugų teikėjai ir organizatoriai“, – patarė prof. S. Čaplinskas.

LRT.lt neseniai rašė, jog susivilioję pigesnėmis procedūromis ir trumpesnėmis eilėmis, lietuviai vis dažniau gydytis vyksta į užsienį. Teigiama, kad Lietuvos piliečiai gydytis dažniausia vyksta į Izraelį, Turkiją ir Vokietiją. Šiose šalyse tautiečiai dažniausiai tvarkosi dantis, atlieka plaukų persodinimo ir kitas grožio bei medicinines procedūras.

Tiesa, auga ir į Lietuvą medicinos paslaugų atvykstančių pacientų iš užsienio skaičius.

Kuo anksčiau pasireiškia simptomai, tuo sunkesnė ligos eiga

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad žmonių botulizmas yra reta, tačiau sunki liga, sukeliama bakterijų Clostridium botulinum gaminamo toksino. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–36 val. nuo tada, kai bakterija pateko į organizmą. Kuo trumpesnis šis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos eiga. Apsinuodijus ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu.

Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali.

Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas.

Ligos prognozė priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo (toksino dozės) ir gydymo paskyrimo laiko.