Profesorė Žvirblienė: grėsmės, kad COVID-19 grįžtų su trenksmu, kol kas nėra

Kinijoje fiksuojami nauji COVID-19 rekordai – trečiadienį šalyje registruota daugiau kaip 31 tūkst. naujų atvejų, pirmą kartą per pastarąjį pusmetį fiksuota ir mirčių. Kol Kinijoje taikomos griežtos priemonės, Lietuvoje ir kone visame pasaulyje juntamas atsipalaidavimas. LRT RADIJO kalbinta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė nuramina – grėsmės, kad COVID-19 smogs su nauja jėga, šiuo metu nėra.

„Kol kas tokios grėsmės nesimato ir netgi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau sako, kad Kinija turėtų permąstyti tą savo „nulinio COVID“ strategiją, nes, ko gero, tos visos priemonės yra perteklinės“, – aiškina pašnekovė.

Anot jos, šiuo metu kitose pasaulio šalyse susirgimų skaičius mažėja arba išlieka stabilus. Paklausta, ar galima tikėti oficialia statistika, kuomet dalis sergančiųjų nesidaro testų, o susirgus neprivaloma izoliuotis, profesorė pripažįsta – testavimo apimtys išties yra sumažėjusios ir „tie maži skaičiai turbūt nerodo realios situacijos“.

„Bet realūs skaičiai yra tie, ką mes matome ligoninėse, reanimacijose, tai kažkokios ypatingos grėsmės iš tikrųjų nesimato. Ligoninės nėra perpildomos. Čia yra didžiausia grėsmė, jeigu tie skaičiai pradėtų augti. Kol kas to nėra“, – pabrėžia A. Žvirblienė.

VU profesorė aiškina, jog dabartinį COVID-19 protrūkį Kinijoje lėmė būtent „nulinio COVID“ politika – žmonės ten tiesiog nėra persirgę naująja viruso atmaina.

„Kai žiūrime tą statistiką, iš tiesų reinfekcijos skaičiai yra didžiausi tarp tų žmonių, kurie sirgo kitomis viruso atmainomis, ne omikrono, nes tie, kurie omikronu persirgo, naujais omikrono potėpiais serga žymiai rečiau. Žodžiu, Kinija, taip labai saugodama nuo to persirgimo, dabar turi tuos didelius skaičius“, – sako LRT RADIJO pašnekovė.

Ekspertė priduria, jog viruso protrūkis Kinijoje kilo ir dėl to, jog čia paskiepyta gana maža gyventojų dalis. Pavyzdžiui, kaip nurodo A. Žvirblienė, šiuo metu šalyje paskiepyta tik pusė vyresnių nei 80 m. asmenų, o kitose amžiaus grupėse tas skaičius siekia vos 60 proc.

Lietuvoje jau kurį laiką skiepijama antrąją sustiprinančiąja doze, tačiau dalis gyventojų sako, jog jiems pakanka turimų trijų skiepų, ketvirtame jie prasmės nemato. LRT RADIJUI VU profesorė A. Žvirblienė patikina – jeigu žmogus nepriklauso rizikos grupei, primygtinio raginimo jam vėl skiepytis nėra.

Kaip aiškina ekspertė, šiuo metu antrąja sustiprinančiąja doze pasiskiepyti tikslinga būtų senjorams, gretutinių ligų turintiems asmenims. Jeigu jie yra persirgę COVID-19, tokiu atveju rekomenduojama skiepytis praėjus 9 mėn. po susirgimo.

Moteris sutinka, jog tokių žmonių, kurie užsikrėtė virusu ir po trečios vakcinos dozės, yra nemažai, tačiau būtent dėl skiepo didžioji dalis šių susirgimų nebuvo sunkūs.

„Tie užsikrėtimo ar patekimo į ligoninę atvejai, kurie, tarkime, ir Lietuvoje yra fiksuojami, vis dėlto sunkesni yra tarp tų žmonių, kurie visai nėra skiepyti. Tokia pat tendencija stebima ir pasaulyje“, – tvirtina ekspertė.

Jos teigimu, sunku pamatuoti, kas šiuo metu yra rimtesnė problema – COVID-19 ar siaučiantis gripas. Anot A. Žvirblienės, nors rizika susirgti tiek vienu, tiek kitu išlieka, gripo atveju gelbsti gana palankus gyventojų požiūris į skiepus.

„Kiek aš žinau, Lietuvoje skiepai nuo gripo yra gana populiarūs ir nemažai žmonių skiepijasi – tikrai daugiau nei nuo COVID-19. Tai gal ir neturėsime čia ypatingos problemos“, – teigia profesorė.

LRT RADIJO pašnekovės žiniomis, „Moderna“ ir „Pfizer“ kompanijos jau yra pradėjusios klinikinius tyrimus dėl kombinuotos vakcinos, skirtos tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19. Kol kas juose dalyvauja nedaug žmonių, vėliau vakcina galimai bus patikrinta ir su keliais tūkstančiais asmenų. Anot ekspertės, tikėtina, kad šis skiepas bus prieinamas jau kitą šaltąjį sezoną.

„Šiaip nuo gripo mūsų pusrutulyje nėra rekomenduojama skiepytis pavasarį – paprastai vis tiek skiepijamės vasaros pabaigoje arba rudenį. Tai tam laikotarpiui turbūt ir atkeliaus ta kombinuota vakcina. Jeigu ji bus registruota Europoje, tai, žinoma, ji iš karto pasieks ir Lietuvą“, – teigia A. Žvirblienė.

Viso pokalbio su VU profesore Aurelija Žvirbliene klausykitės LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.