Profesorė: užbėgti už akių vaikų vėžiui neįmanoma – dažniausiai jį lemia genetika, bet didžioji dalis atvejų išgydoma

Vaikai, sergantys vėžiu, Lietuvoje vis dar retas reiškinys, dėl to medikams jų gydymas kelia nemenkų iššūkių, – sako Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadovė profesorė Jelena Rascon. LRT RADIJUI specialistė pasakoja, kad dažniausiai vaikai vėžiu suserga dėl genetinių pakitimų. Laiku diagnozavus ligą šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia išgydyti didžiąją dalį sergančiųjų.

Atvejų mažėja, nes ir vaikų mažiau

Profesorės Jelenos Rascon teigimu, Lietuvoje kasmet vėžys diagnozuojamas maždaug 80–90 vaikų. Lyginant su vėžinių susirgimų mastu suaugusiųjų gretose, siekiančiu 18 tūkst. atvejų per metus, ši liga vaikams yra itin retas reiškinys.

Anot Santaros klinikų medikės, pastaraisiais metais vaikų vėžinių susirgimų skaičius išlieka gana stabilus ar net mažėja. Visgi tai susiję ne su pačia ligos biologija, o su besikeičiančia šalies demografine padėtimi – drastiškai mažėjančiu vaikų skaičiumi. Pasak specialistės, tūkstantmečio pradžioje vaikų Lietuvoje buvo beveik 900 tūkst., dabar jų – kone perpus mažiau.

Nepaisant to, kad vėžiniai susirgimai vaikams nepasireiškia dažnai, jiems navikai, kaip ir suaugusiems, būna skirtingų tipų, todėl „kiekvieną kartą ta diagnozė, ta liga yra iššūkis gydančiai komandai, kokį geriausią diagnostikos ir gydymo algoritmą parinkti konkrečiam pacientui“.

Kalbant apie aukštą sergamumą vėžiu suaugusiųjų gretose, neretai jis grindžiamas tokiais faktoriais, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba, mažas judėjimas. Kalbant apie vaikų vėžį, gyvensenos, kaip ligos priežasties, įvardyti nelabai galima.

„Vaikų vėžio išsivystymui šie aplinkos ir gyvensenos veiksniai neturi jokios įtakos. (...) Vaikų ir suaugusių vėžio formos skiriasi. Jeigu suaugęs serga, sakykim, plaučių naviku, krūties naviku, kur mes galim taikyti kažkokias prevencines programas, įtakoti vėžio dažnį prevencinėmis priemonėmis, tai vaikų amžiuje tai yra visiškai netaikoma.

Vaikų amžiuje dažniausia navikinė liga yra kraujo vėžys, antroje vietoje yra centrinės nervų sistemos navikai ir toliau – dar kiti navikai, kur būtent gyvensena, aplinkos veiksniai neturi lemiamo vaidmens. Tai atitinkamai šiuo atveju mes ir negalime užbėgti vystymuisi už akių“, – aiškina J. Rascon.

Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės, dažniausiai vaikų vėžinius susirgimus lemia genetinės mutacijos. „Turi įvykti kelios mutacijos ar genetinės pažaidos giluminėje naviko ląstelės struktūroje tam, kad navikinė ląstelė atsirastų vaiko organizme, pradėtų vystytis ir sukeltų ligą. (...) Tačiau kam ir kokios mutacijos ir kada išsivystys, tas yra nežinoma“, – teigia profesorė.

Diagnozuojama efektyviai

Ji džiaugėsi, kad Lietuvoje vaikams vėžys diagnozuojamas pakankamai efektyviai, tam pasitelkiami įvairūs metodai: nuo standartinių kraujo tyrimų iki molekulinės, genetinės diagnostikos, orientuotos į konkretaus vaiko vėžio biologijos aiškinimąsi. Tačiau, kaip pažymi profesorė J. Rascon, „tikrai pasitaiko atvejų, kuomet ne viskas aišku, ne viskas juoda arba balta“.

„Labai džiaugiamės, kad turime galimybę (...) reguliariai tartis su užsienio ekspertais būtent tokiais atvejais, kai mūsų patirties galbūt ne visada užtenka arba ta diagnostika nėra visiškai aiški, (...) ekspertų nuomonės išsiskiria“, – pabrėžia medikė.

Santaros klinikų specialistė sako, kad bendra vėžiu sergančių vaikų pasveikimo prognozė yra išties gera – taikant įprastinius gydymo metodus (operaciją, chemoterapiją, kaulų čiulpų transplantaciją) nuo vėžio pasveiksta apie 80 proc. vaikų.

Kuomet vaikai serga tam tikromis leukemijos (kraujo vėžio) formomis, kurių standartiniai gydymo būdai neveikia, pasitelkiamas kitas pažangus gydymo metodas – modifikuotų T limfocitų terapija. Visgi, kaip pažymi specialistė, genų inžinerija gydant vaikų vėžį dar nėra plačiai taikoma praktika.

Anot LRT RADIJO pašnekovės, šiuo metu dedamos didžiulės pastangos tam, kad medikams pavyktų išgelbėti visus vėžiu susirgusius vaikus.

„Nepaisant to, kad prognozės yra geros, išlieka 20 proc. tų nelaimingų atvejų, kuomet medicina su visa jos pažanga ir visomis dabartinėmis žiniomis, deja, negali nugalėti vėžinio proceso. Pasaulio bendruomenės pastangos yra nukreiptos į tai, kad būtų nugalėtas onkologinis procesas tais atvejais, kai standartinis gydymas nepadeda. To siekiama pažangiais gydymo metodais, jie kuriami būtent tokioms situacijoms.

(...) Tos dvi sąvokos – vėžys ir vaikas – niekaip nesiderina ir labai norėtumėm, kad tokios situacijos neištiktų ir nė viena šeima nepatirtų tokios nelaimės, kuri tikrai apverčia gyvenimą aukštyn kojom. (...) Be abejo, mūsų visų siekis yra nukreiptas į tai, kad pasiektume tą 100 proc. išgyvenamumą. Esant tam tikroms navikinių, vėžinių ligų formoms, tai jau beveik yra realybė. Tai tikrai tikiuosi, kad drauge tai pasieksime“, – sako profesorė J. Rascon.

Nors daugėja vėžiu vaikystėje sirgusių ir pasveikusių žmonių, iki šiol trūko specifinės jų stebėsenos, mat žinoma, kad buvusi onkologinė liga ar jos gydymo metodai gali ateityje lemti kitus susirgimus. Specialistė džiaugiasi, jog šiai spragai užpildyti nuo kovo mėnesio Santaros klinikose startuoja Vaikų onkohematologinių ligų stebėsenos poskyris.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.