Prieš didžiąsias šventes – dvejopos žinios vairuotojams: laikinai galime pasidžiaugti pigesniais degalais, kitąmet tikėtinas kainų šuolis

Pastarosiomis savaitėmis vairuotojai galėjo kiek lengviau atsikvėpti – degalai nežymiai atpigo. Maža to, naftos kainos taip pat pasiekė santykines žemumas. Pavyzdžiui, praėjusį pirmadienį „Brent“ naftos kaina buvo nukritusi iki 80 JAV dolerių (77 eurų) už barelį. Tačiau LRT.lt kalbintas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ragina neatsipalaiduoti. Tikėtina, kad pigesniais degalais mėgausimės tik laikinai, o jau kitąmet galime sulaukti dar vieno ryškaus kainų augimo.

Esminis veiksnys – Kinija

Šiuo metu litro benzino kaina Lietuvoje svyruoja apie 1,55–1,65 euro, o už dyzeliną tenka mokėti keliolika ar keliasdešimt centų brangiau. Savo ruožtu naftos kainos taip pat yra kiek pakritusios. Pavyzdžiui, antradienį „Brent“ naftos kaina sukasi apie 85 JAV dolerius (82 eurus) už barelį. Lapkričio 28-ąją jos kaina buvo nukritusi iki 80 JAV dolerių (77 eurų). Tokios kainos rinkos nematė jau kurį laiką.

Anot ekonomisto A. Izgorodino, didžiausią įtaką pasaulinėms naftos kainoms padarė Kinija, čia pastaruoju metu vėl ženkliai išaugo COVID-19 atvejų skaičius. Griežtėjant karantino politikai ir stojant gamykloms, atitinkamai mažėja ir naftos poreikis Kinijoje, o tai neišvengiamai veikia naftos rinką.

„Rinkos tikėjosi, kad Kinija negriežtins kovido karantino, tačiau lapkričio mėnesį jie gana radikaliai jį sugriežtino. Kaip tik praeitą savaitę kelias dienas iš eilės kovido atvejų skaičius Kinijoje viršijo visų laikų rekordą ir atitinkamai Kinijos valdžia į tai sureagavo sugriežtindama karantiną didžiuosiuose miestuose. Tai buvo neigiamas signalas naftos rinkai, nes tai rodo, kad naftos paklausa Kinijoje mažės, ir tai automatiškai pasireiškė naftos kainos kritimu“, – LRT.lt pasakojo A. Izgorodinas.

Naftos rinka – tarp kūjo ir priekalo

Pasak ekonomisto, naftos kainą pasaulyje neišvengiamai veikia ir daugiau veiksnių. Pavyzdžiui, išankstiniai indikatoriai JAV obligacijų rinkoje sufleruoja apie artėjančią recesiją. Maža to, jau gruodžio 5-ąją įsigalios naujos ES sankcijos rusiškos naftos importui, o kitų metų vasario 5 d. jas papildys embargas rusiškos naftos produktams.

Visgi, A. Izgorodino teigimu, visi šie veiksniai turės tik maždaug 20–30 proc. įtakos naftos kainos svyravimams, o jau minėta Kinija ir jos vykdoma politika užims likusius 70–80 proc.

„Kalbant paprastai, naftos kaina šiuo metu yra tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės – yra nerimo dėl Kinijos kovido politikos griežtinimo. Iš kitos pusės – Kinijoje pasipylė protestai dėl griežtos kovido politikos, todėl rinkos tikisi, kad tie karantinai bus sušvelninti, ir rinkos yra pasiruošusios, kad naftos kaina didės. Bet ji kol kas nedidėja, nes Kinijos valdžia nesiima jokių reikšmingų priemonių karantinui švelninti.

(...) Kol kas neatmesčiau varianto, kad šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje mes galime matyti visiškai kitokią naftos kainą, nes Kinija vis tik bus tas X faktorius, kuris gali labai stipriai pakoreguoti naftos kainą aukštyn. Nes jeigu Kinija kitų metų pavasarį švelnins savo karantino politiką, tai naftos kaina gali labai greitai pasiekti 100 JAV dolerių (96 eurus) už barelį“, – prognozavo ekonomistas.

Tinkamas metas galvojantiems užsipirkti degalų

A. Izgorodinas portalui teigė net ir pats pajutęs, kad pastaruoju metu degalai Lietuvoje yra atpigę dėl pokyčių naftos rinkose. Visgi pašnekovas įsitikinęs, kad šis pokytis tėra laikinas, o kitąmet neatmestinas dar vienas degalų kainų šuolis.

„Aš manau, kad vairuotojai Lietuvoje gali tikėtis bent laikino degalų kainų mažėjimo. Bet mano pagrindinė žinutė tokia, kad nereikėtų atsipalaiduoti ir galvoti, jog dėl artėjančios pasaulinės krizės ta naftos kaina išliks maža.

Kaip ir sakiau, Kinija iki kitų metų pavasario švelnins karantiną, o tai reiškia, kad jie apie tai pradės į rinką skleisti žinutes galbūt jau artimiausiu metu. Todėl naftos kainos kritimas gali būti labai laikinas. Jeigu kas nors planuoja įsigyti degalų didesnį kiekį, dabar būtų geras laikas tą padaryti, nes paskui naftos kaina gali būti visai kitokia“, – kalbėjo ekonomistas.

Visgi, anot pašnekovo, nors artimiausiais mėnesiais įsigaliosiančios naujos ES sankcijos Rusijai gali turėti tam tikros įtakos naftos kainoms, šis poveikis dar neturėtų būti itin ryškus.

„Manau, kad dėl to naftos kainų šuolio gali ir nebūti, nes ES yra užsipildžiusi savo naftos atsargas. (...) Taip pat turiu nuojautą, kad tai niekaip nepaveiks [dyzelino kainų], nes jeigu dyzelino rinka matytų, kad dėl sankcijų Rusijai atsirastų didelis trūkumas Europoje, tai dyzelino kaina jau būtų sureagavusi į tai. Bet kol kas dyzelino kaina, mano supratimu, dar nepakilo tiek, kiek ji galėtų pakilti vien dėl sankcijų. Tad manau, kad ilguoju laikotarpiu dyzelino kaina žymiai nekils, nepaisant sankcijų Rusijai“, – LRT.lt sakė A. Izgorodinas.

Benzinas pigo

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbė, jog lapkričio 14–21 d. benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,65 euro, nors savaite anksčiau jo kaina buvo 1,68 euro, dyzelino kaina išliko tokia pati – 1,83 euro. Taip pat teigta, jog vidutinė benzino kaina mažesnė už dyzelino kainą Lietuvoje buvo 14-ą savaitę iš eilės.

Latvijoje benzinas tuo pačiu laikotarpiu atpigo 5 centais, iki 1,75 euro, dyzelinas – 7 centais, iki 1,87 euro. O štai Estijoje fiksuotas didžiausias kainos mažėjimas – benzinas šioje šalyje atpigo 21 centu, iki 1,68 euro, o dyzelinas – 28 centais, iki 1,67 euro.

„Tačiau dėl kainų apskaičiavimo metodikos principų ir žmogiškojo faktoriaus nurodytas kritimas gali neatspindėti realių vidutinių kainų kitimo tendencijų“, – praėjusios savaitės kainų pokyčius Estijoje pranešime aiškino LEA.

Lenkijoje benzino litro kaina sumažėjo centu, iki 1,41 euro, dyzelinas kainavo 1,62 euro, arba 2 centais mažiau nei prieš savaitę. Vokietijoje benzinas pigo 13 centų – iki 1,79, o dyzelino kaina krito 8 centais – iki 1,91 euro.

Remiantis „Orlen Lietuvos“ duomenimis, didmeninės kainos Lietuvoje nuo birželio 20 dienos iki lapkričio 7-osios mažėjo: benzino – 27,3, dyzelino – 14,8 cento. Lapkričio 7–21 dienomis benzinas pigo 1,7 cento, dyzelinas lapkričio 7–18 dienomis pigo 2,2 cento, tačiau pastarosiomis dienomis jo kaina pradėjo didėti ir pakilo maždaug vienu centu.