Prezidentas: Rumunija kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Lietuvoje

Su Rumunijos prezidentu Vilniuje ketvirtadienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda patvirtino, kad šios šalies naikintuvai kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos.

„Noriu padėkoti Rumunijai už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą. Rumunijos pajėgos nuo 2007-ųjų metų dalyvauja į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Su prezidentu sutarėme, kad Rumunijos pilotai vėl grįš į Zoknius 2023 metais“, – per bendrą spaudos konferencija su Klausu Iohannisu sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad aptarta ir naujų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimas.

„Pasiūliau užbaigti rengti devintąjį sankcijų paketą, plėsti sankcionuojamųjų režimo pareigūnų sąrašą, įtraukti likusius bankus, „Rosatom“ ir kitas Rusijos įmones. Taip pat svarbu plėsti sankcijas ir Baltarusijai, kuri su Rusija dalyvauja šiame kare“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis sakė „labai teigiamai“ vertinantis dabartiniame geopolitiniame kontekste suaktyvėjusį Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimą.

„Jau devynis mėnesius besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje rodo, kad jei Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena šalis Europoje nebus iki galo saugi. Turime dar labiau susitelkti stiprinti savo gynybinius pajėgumus, taip pat – didinti paramą Ukrainai, taikyti kur kas griežtesnes sankcijas Rusijai. Tai yra tas vienintelis kelias, kuris veda link Ukrainos pergalės, o kartu – ir prie šio beprasmio karo pabaigos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad Lietuva ir Rumunija turi dirbti kartu, kad rytinis NATO flangas „būtų sustiprintas iš visų pozicijų – oro, žemės, jūros“.

Kitų metų liepą Vilniuje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas, anot G. Nausėdos, yra „proga pasitvirtinti dar stipresnius gynybos planus mūsų regionui“.

„Turime dėti visas pastangas, kad tai netaptų tik deklaracija, kad tai būtų įgyvendinta“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Lietuvos vadovas Rumunijoje su darbo vizitu lankėsi šių metų gegužės mėnesį.

Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą prilygsta Holodomorui

Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Rusijos atakas raketomis ir dronais prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, prilygino jas Sovietų režimo 1932–1933 metais Ukrainoje dirbtinai sukeltam badmečiui – Holodomorui.

„Manau, kad tai, kas vyksta šiuo metu Ukrainoje yra savotiška Holodomoro tąsa. Prieš 90 metų kitas diktatorius, Stalinas, stengėsi ištrinti Ukrainos tautą iš žemėlapio, sunaikinti ją morališkai ir fiziškai, Holodomoru. Dabar mes matome, kad kitas diktatorius stengiasi tai padaryti savo raketomis, naikindamas civilinę infrastruktūrą ir versdamas niekuo dėtus žmones kentėti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad nuo pat Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje vasario pabaigoje tapo akivaizdu, kad tai „nėra tik karas, nukreiptas prieš Ukrainos kariuomenę, bet karas, sąmoningai nukreiptas prieš Ukrainos gyventojus, siekiant juos įbauginti, demoralizuoti“.

„Bet, man atrodo, Ko jau ko, bet šito Rusijai nepavyksta padaryti – palaužti Ukrainos dvasią. Jie šito nepadarys, jiems šitas tikrai nepavyks“, – tvirtino Lietuvos vadovas.

Vakarai smerkia Maskvos veiksmus, kai ši, po virtinės pralaimėjimų Ukrainoje ir pajėgų atsitraukimo dalyje fronto pradėjo įnirtingai raketomis ir dronais atakuoti Ukrainos energetikos, civilinę infrastruktūrą.