Prekybos tinklą Ukrainoje valdantis Karalius: tiekimas aplink Kyjivą atkurtas, bet iki skaičių, buvusių prieš karą, – toli

Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo beveik metai, tačiau kai kurių ten veikiančių lietuviškų verslų karas nesustabdė. Puikus to pavyzdys – prekybos tinklas „Novus“, kurio plėtrą Ukrainoje vykdo Lietuvos įmonė „BT Invest“. Jos vadovas, Lietuvos ir Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius LRT RADIJUI sako – dabartinėmis sąlygomis dirbti išties nelengva, tačiau jos žymiai geresnės, nei buvo karo pradžioje.

„Be abejo, situacija yra pagerėjusi, lyginant su tuo, kas buvo pirmosiomis karo dienomis, pirmaisiais mėnesiais. Priešas nuo Kyjivo atstumtas, susitvarkėme su tiekimo nesklandumais, daug kas stabilizavosi, atstatėme, susiremontavome parduotuves, kurios buvo apgriautos, – dabar jos dirba beveik visos. Gal daugiau trukdo planiniai ir neplaniniai elektros atjungimai, (...) tačiau prisitaikome – įsigijome daug generatorių ir šitą problemą sprendžiame“, – tvirtina A. Karalius.

Jo teigimu, nuo karo Ukrainoje pradžios penkios prekybos tinklo „Novus“ parduotuvės buvo apgadintos labai stipriai, dar dvi vidutiniškai, o kitos minimaliai apgadintos iš toliau atskriejusių skeveldrų. Verslininkas patikina, jog reikėjo įdėti nemažai pastangų atstatyti visas parduotuves. Štai paskutinė iš jų, esanti Bučoje, po remonto darbų atsidarė vos praėjusį mėnesį.

Po truputį atstatomas ir pačiame Kyjive esantis, „BT Invest“ valdomas prekybos centras, dar kovo mėn. smarkiai apgadintas Rusijos atakų. „Viso neatstatėme – atstatėme tą vietą, kur išsidėstę prekybininkai, o ta dalis, į kurią pataikė raketa, ten buvo sporto kompleksas, (...) ta dalis išvalyta, užkonservuota, – aiškina pašnekovas. – Šiuo metu apie 70–80 proc. to prekybos centro dirba ir jame gali lankytis kyjiviečiai.“

Visgi, kaip pažymi „BT Invest“ vadovas, jo prekybos tinklo parduotuvės telkiasi pačiame Kyjive ir jo apylinkėse, o ten sąlygos yra geresnės nei kitose šalies dalyse. „Nesame mes tas miestas palei fronto liniją – frontas nuo Kyjivo nustumtas jau praeitų metų balandį“, – sako jis.

Nors su tam tikrais tiekimo trikdžiais buvo neišvengiamai susidurta, pavyzdžiui, buvo sugriauti šaldytos produkcijos sandėliai, tačiau, anot LRT RADIJO pašnekovo, prie naujos realybės verslui prisitaikyti pavyko. Šiuo metu tiekimas yra daugmaž atkurtas: savo veiklą atnaujino vietiniai tiekėjai, o tą, ko nepavyksta gauti per juos, verslas importuoja.

Paklaustas, o kaip apskritai šiuo metu Ukrainoje sekasi lietuviško kapitalo įmonėms, kaip aktyviai jos vykdo savo veiklą, A. Karalius pabrėžia, kad nors tiekimo grandinės aplink Kyjivą yra atkurtos, įmonių veikla „toli gražu nesiekia ir nesieks buvusio lygio tol, kol karas nesibaigs“.

„Aktyvumas įmonių tikrai negali būti toks, kaip prieš karą. Įmonės prisitaikė, veikia, kai kurios sustabdė veiklą, kai kurios prekiavo ar konsultacines paslaugas teikė. Didelio aktyvumo tikrai nėra. Bet verslas yra veržlus, ieško spragų, galimybių, po truputį juda“, – teigia Lietuvos ir Ukrainos verslo tarybos pirmininkas.

Anot A. Karaliaus, viena didžiausių problemų verslui Ukrainoje išlieka darbuotojų trūkumas, „tačiau, kaip žinote, ne visi vyrai išėjo į karą, jie negali išvykti iki 60 m., tai vyksta tam tikra rotacija, tai šiek tiek gelbsti“.

Su problemomis, pasak verslininko, susiduriama ir Mykolajivo uoste esančiame „BT Invest“ priklausančiame terminale. Nors pats terminalas fiziškai per karą nenukentėjo, laivyba ten šiuo metu yra sustabdyta, tenka ieškoti kitų būdų pervežti produkciją.

„Mums pasisekė – nebuvome apšaudyti, nors Mykolajivas ir buvo labai intensyviai apšaudomas, kol nebuvo Rusijos kariuomenė išstumta. (...) Nepataikė nė viena raketa ar sviedinys į mūsų kompleksą, nors šalia kaimynai ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės yra nukentėję.

Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad sustabdyta laivyba ir terminalai negali dirbti, negali atlikti pagrindinės savo funkcijos – krauti žemės ūkio produkcijos – grūdų, kukurūzų – į laivus. Tai, ką savo sandėliuose sukaupėme ir planavome išvežti laivais, dabar po truputį sukrauname į sunkvežimius, į traukinių vagonus. Tai iškeliauja arba per kitus uostus, kur dabar Odesoje yra, (...) arba važiuoja per sausumos sienas. Dabar terminale vykdoma maždaug 10 proc. to, kas turėtų vykti taikos metu“, – teigia A. Karalius.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.