Prastos žinios vairuotojams: ruošiami nauji reikalavimai senų automobilių savininkams, Vyriausybė dar nelaidoja idėjos dėl taršos mokesčio

Nors Seimui praėjusioje pavasario sesijoje turėjo būti teikiamas svarstyti atnaujintas automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas, šis Vyriausybės planas taip ir neišsipildė. Vis dėlto Vyriausybė idėjos dėl naujo taršos mokesčio dar nelaidoja – gali būti, kad jis Seimui bus teikiamas rudenį. O kol laukiama naujosios įstatymo projekto versijos, Aplinkos ministerija prakalbo apie dar vieną naują tikslą – po kelerių metų iš Lietuvos gatvių išstumti „Euro 4“ ir žemesnio standarto automobilius. Tą galėtų užtikrinti griežtesnė automobilių patikra.

Įstatymas nebuvo svarstomas

2022-ųjų pradžioje valdančiųjų teiktas siūlymas įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime nesulaukė palaikymo. Projektas buvo atmestas po pateikimo ir jį nuspręsta grąžinti iniciatoriams – Aplinkos ministerijai – tobulinti.

Po patirto antausio Seime aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo daugiau nieko nedaryti. „Po šiandienos, man atrodo, apie mokestį nebegirdėsime. <...> Aš nieko netaisysiu dėl automobilių taršos mokesčio“, – dėstė S. Gentvilas.

Visgi žiemos pabaigoje Vyriausybė savo plane Seimo pavasario sesijoje vėl numatė grįžti prie automobilių taršos mokesčio klausimo. Kovo 8 d. Seimo išplatintame pranešime žiniasklaidai apie pavasario sesijos darbus taip pat buvo nurodyta, jog Vyriausybė siūlo į programą įtraukti mokesčių įstatymų pakeitimų, įskaitant automobilių taršos mokestį.

„Numatoma motorinių transporto priemonių registracijos mokestį keisti transporto priemonių taršos mokesčiu. Mokesčių įstatymų pakeitimų projektų paketas įteisins neterminuotų lengvatų peržiūrą, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą“, – rašoma pranešime.

Tuomet atrodė, kad įstrigęs įstatymas išjudės iš mirties taško. S. Gentvilas portalui 15min gegužę teigė, jog parengtas Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas – ant Vyriausybės stalo.

„Vyriausybės kanceliarijoje peržiūrime šitą projektą ir kadangi jis turi būti suderintas su Darnaus judumo fondu – tai yra jo paskirstymo tvarka, tai šiuo metu peržiūrime“, – aiškino jis ir pridūrė, kad įstatymo projektas bus revizuotas Seimui pavasario sesijoje.

Visgi taip nenutiko. Kodėl?

Vyriausybė projekto taip ir nesulaukė?

Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė LRT.lt informavo, jog dėl minėto įstatymo projekto bendras sutarimas nebuvo pasiektas, tad šiuo metu lyderystė priklauso ne ministerijai, o Vyriausybei.

„Pavasarį vyko diskusijos tarp Susisiekimo, Aplinkos ministerijos specialistų ir Vyriausybės patarėjų šiuo klausimu. Joks konkretus siūlymas šiuo klausimu, mūsų žiniomis, nėra priimtas. Lyderė šiuo klausimu dabar yra Vyriausybė. Siūlome šiuo klausimu dėl platesnio komentaro kreiptis į premjerės patarėją Dalių Krinicką“, – nurodė ji.

Visgi aiškinantis situaciją su D. Krinicku taip ir išliko nežinomybė dėl S. Gentvilo teiginio, ar įstatymo projektas apskritai pasiekė Vyriausybės kanceliariją. Premjerės patarėjas LRT.lt antradienį patikino, jog automobilių taršos mokesčio įstatymo projekto Vyriausybėje nebuvo sulaukta.

„Per pavasario sesiją iš tikrųjų tas projektas nebuvo teiktas, nors jis buvo įtrauktas į planą, bet Vyriausybė negavo to projekto arba, sakykime, tos vienintelės alternatyvos, kurią Vyriausybė būtų svarsčiusi kaip alternatyvą tam projektui, kurį grąžino Seimas“, – kalbėjo jis.

D. Krinicko teigimu, šiuo metu yra dėliojami planai dėl Seimo rudens sesijos – jie turėtų būti patvirtinti rugpjūčio pabaigoje. Tad tuomet ir turėtų paaiškėti, ar įstrigęs automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas bus teikiamas Seimui artimiausioje sesijoje.

„Dabar rudens sesijos planas yra rengiamas, bet aš kol kas neturiu žinių, kad tas projektas būtų pasiūlytas. Visgi planas turėtų būti rugpjūčio pabaigoje tvirtinamas ir tada paaiškės, ar rudens sesijoje tas įstatymo projektas bus teikiamas, ar ne“, – kalbėjo D. Krinickas.

Įstatymo dar nelaidoja

Nors automobilių taršos mokesčio idėja jau ne pirmą sykį įstringa biurokratijos koridoriuose, D. Krinickas tikina, kad tam tikri sprendimai mažinti taršą transporto sektoriuje bus bet kuriuo atveju. Pasak pašnekovo, naujų sprendimų poreikį diktuoja ir tai, kad dabartinis galiojantis transporto priemonių registracijos mokestis neatitinka aplinkosaugos reikalavimų ir labiau gali būti traktuojamas kaip turto mokestis ar priemonė valstybės biudžetui papildyti.

„Automobilio taršos idėjos negalėtų būti nustumtos į šalį, ar tai būtų ekonominis instrumentas, ar kitos priemonės. Bet faktas, kad mes turime gana didelę problemą, nes transportas yra pirmoje vietoje pagal taršą Lietuvoje. Tad akivaizdu, kad praeities sprendimai, orientuoti į automobilių parko atnaujinimą, nesuveikė. Esame turbūt vieni labiausiai atsiliekančių nuo ES vidurkio ir tas poslinkis link naujesnio autoparko labai lėtai juda.

Tai taršos klausimo apskritai nustumti nepavyks ir vienokius ar kitokius sprendimus reikės priimti. Bet aš negaliu pasakyti, ar tai bus naujas mokestis, ar kitokie sprendimai. Dabar yra suplanuotos investicijos į elektromobilių įkrovimo tinklą, yra savivaldybių priimamų sprendimų, pavyzdžiui, dėl nemokamo viešojo transporto, dviračių takų infrastruktūros, žaliųjų zonų plėtros. Tai tų sprendimų yra, o ar jie suveiks – pasimatys po ilgesnio laiko, nes aplinkosauga toks dalykas, kuris nepasikeičia per metus“, – sakė premjerės patarėjas.

Nauja idėja

Kol automobilių taršos mokestis įstrigęs ir jo likimas neaiškus, Vyriausybė paskelbė apie naujas ambicijas. Praėjusią savaitę patvirtintas Nacionalinio oro taršos mažinimo planas, kuriame viena iš numatytų priemonių yra „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti „Euro 4“ ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“. Nauji ribojimai turėtų būti taikomi 2027–2029 metais.

Kaip LRT.lt sakė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, ši planuojama priemonė – viena iš keliolikos, kuriomis papildytas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, siekiant atliepti Europos Komisijos iškeltus klausimus dėl galimo direktyvinių tikslų (ne)pasiekimo.

„Ši priemonė nusako Vyriausybės siekį riboti taršiausių automobilių, t. y. „Euro 4“ ir žemesnių klasių transporto priemonių patekimą į rinką nuo 2027 metų. „Euro 4“ ir žemesnės klasės transporto priemonės yra pagamintos iki 2010 metų. Jos yra gerokai taršesnės oro taršos požiūriu nei „Euro 5“, kurios turi pažangius kietųjų dalelių filtrus. „Euro 4“ transporto priemonės 2027 metais bus 17 metų senumo. Tokį ribojimą svarbu įvesti, siekiant užkardyti senų, taršių, dyzelinu varomų transporto priemonių įvežimą į Lietuvą, nes kitos šalys tokių automobilių vis daugiau atsisako“, – aiškino viceministrė.

R. Radavičienės teigimu, konkretus užsibrėžtos krypties įgyvendinimo modelis kol kas nediskutuotas. „Kol kas tik apsibrėžiama kryptis. Mąstoma griežtinti reikalavimus minėtų automobilių techninei apžiūrai ir registracijai. Prieš rengiant teisės aktų pakeitimus dėl konkretaus šios priemonės įgyvendinimo plano bus plačiai diskutuojama su mokslininkais, įvairiomis visuomenės grupėmis“, – pasakojo ji.