Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas: su Kinija susipykusi Lietuva liks vienintelė be pigių žaliavų

Tvirtos pozicijos Kinijos atžvilgiu besilaikantys Lietuvos politikai visiškai neatsižvelgia į verslo interesus ir daro juos nekonkurencingus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Anot jo, su Kinija susipykusi Lietuva vienintelė liks be pigių žaliavų. Tuo metu Seimo narys Matas Maldeikis ragina nesižvalgyti į kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, tarkim, Prancūzijos, pavyzdžius, nes anksčiau ar vėliau iš Kinijos rinkos vis tiek reikėtų pasitraukti.   

„Lietuvos verslas Lietuvos politikams nerūpi. Tai, kas padaryta su Kinija – absoliučiai neatsižvelgta į jokius verslo interesus. Lietuvos verslas jau nukentėjo. Jei, sakykim, Lietuva turi kokią nors išskirtinę diplomatiją, paremtą tuo, kaip pakenkti Lietuvos verslui, ta diplomatija absoliučiai vykdoma“, – LRT RADIJUI tvirtina LPK atstovas A. Laurinaitis.

Jo teigimu, šalies politiniai veiksmai sudavė stiprų smūgį Lietuvos įmonių ir verslų konkurencingumui, šiuo metu jis „stipriai pažeistas“. O ieškotis kitų, ne Kinijos, rinkų reikalauja daug išlaidų, asmeninių ryšių ir laiko – bent 5–7 metų. „Šis ekonominis sunkmetis, kuris dabar ateina, atitinkamai papildomai užguls Lietuvos verslo pečius“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Kinijos netektis, aš galėčiau pasakyti, išstūmė Lietuvos verslą už ES konkurencingumo ribų, kadangi vienintelė Lietuva neturi tiesioginės prieigos prie Kinijos rinkų, kur daugiau žaliavų, medžiagų. Lietuvos verslas naudojasi Lenkijos, Latvijos, kitų šalių kompanijomis, kad galėtų gauti medžiagas“, – priduria LPK viceprezidentas.

Seimo narys M. Maldeikis tvirtina, kad Lietuvos pramonininkų padėtis nėra tokia bloga, kokią piešia A. Laurinaitis.

„Praeitais metais Lietuva eksportavo kaip niekad daug: <...> buvo 30 proc. didesnis eksportas už bet kada Lietuvos eksportuotą produkcijos kiekį. <...? Paklausus LPK atstovo, atrodo, kad esam visai arti pabaigos, tačiau realybė visiškai kitokia“, – pabrėžia parlamentaras.

Pramonininkų atstovas atsako, kad pernai dar buvo jaučiamas tam tikras verslo įsibėgėjimas, tai ir lėmė aukštus rodiklius. Vis dėlto, šiemet situacija, anot jo, fiksuojama kur kas prastesnė.

„Jei pažiūrėtume jau į šių metų pirmojo ketvirčio tendencijas, jos minusinės ir krentančios. Praeitais metais <...> verslas dar turėjo užtektinai daug kontaktų, užsakymų buvo 6–9 mėnesiams į priekį. <...> Dabar – iki 3 mėn.

<...> Lietuvos pramonė <...> aiškiai identifikuoja, kad neturi pakankamai daug saugiklių, jog būtų konkurencinga, kadangi [yra] ir palūkanų normų kilimas, ir ekonomikos stojimas, ir atkritusi prieiga prie konkurencingų žaliavų ir medžiagų. Tai pamatysime, kai ateis pusmetis. Galvoju, tam dideliam džiaugsmui, kuris buvo išsakytas, vietos nebus“, – teigia A. Laurinaitis.

LPK viceprezidentas pabrėžia: panašu, visų kitų ES šalių politikai suvokia, kad „Kinija yra didžiausias pasaulio fabrikas, turi įvairias medžiagas“. Nors anksčiau jie ir kalbėjo apie poreikį mažinti priklausomybę nuo Kinijos išteklių ir produkcijos, vienas po kito vyksta pasipinigauti į Tolimuosius Rytus su gausiomis verslininkų delegacijomis.

„Reiškia, geopolitinė įtampa [eina] viena linija, tačiau ekonominis arba išgyvenimo klausimas eina kita linija. <...> Visa Europa mato, kad Kinija – didžiulė rinka eksporto ir importo prasme“, – akcentuoja pašnekovas.

Kaip pavyzdį A. Laurinaitis įvardija Kinijoje šią savaitę vykusį šalies vadovo Xi Jinpingo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikimą. Kartu su E. Macronu, anot LPK atstovo, į Kiniją vyko ir didžiųjų Prancūzijos energetinių kompanijų, „EDF“ ir „Alstom“, bei didžiausio lėktuvų gamintojo „Airbus“ vadovai.

„Vienas iš tų klausimų, mano supratimu, ir bus pagrindinės žaliavos, reikalingos konkurencingumui prieš kitas ES šalis [užtikrinti]. <...> „Airbus“ vadovai, greičiausiai, tarsis dėl tolimesnių lėktuvų tiekimo į Kiniją, nes 2019 m. buvo daugiau nei 30 mlrd. eurų sutartis su Kinija“, – sako A. Laurinaitis.

Vis dėlto parlamentaras M. Maldeikis ragina tokio E. Macrono tariamo rūpesčio pramonės padėtimi nesureikšminti. Pasak jo, už to slepiasi tam tikri asmeniniai interesai, kuriuos Kinijai paranku išnaudoti.

„Kiekviena šalis turi savų interesų ir jų siekia. Jei kalbame apie E. Macroną, jis siekia labai konkrečių dalykų, visų pirma, vidaus politikos. E. Macronui reikia parodyti, kad jis svarbus, ir kinai tai išnaudoja. <...> E. Macronas važiavo ten ir taip pat pasiėmė, tiesą pasakius, Europos Komisijos pirmininkę, kad pasėdėtų ant galinės sėdynės, jog parodytų legitimumą, kurį turi, jis kalba visos Europos vardu – atsiskirs nuo JAV savo pozicija Kinijos atžvilgiu.

Vadinasi, <...> jis prekiauja saugumu tokių šalių, kaip Lietuva, sakydamas: „Na, žinot, užmerksime akis prieš bendrą situaciją ir mūsų sąjungininkus JAV, kad E. Macronas galėtų gerai atrodyti televizoriuje ir <...> kad pastatytume Kinijoje „Airbus“ fabriką.“ Ar tai – Lietuvos nacionalinis interesas? Nesu tuo įsitikinęs“, – komentuoja M. Maldeikis.

Jo įsitikinimu, Lietuva nėra vienintelė, besilaikanti griežto požiūrio Kinijos atžvilgiu. Kai kurie dideli JAV verslai jau išeina iš Kinijos rinkos, persiorientuoja į Indiją, Meksiką ar Vietnamą.

„Jie supranta, kas vyksta su Kinija. Ji radikalėja ir ten bus labai blogų procesų. Iš tikrųjų užbėgame įvykiams už akių, nes žinome, kuo visa tai pasibaigs“, – aiškina Seimo narys.

Paklaustas, argi to nesupranta ir kitos ES šalys, M. Maldeikis pabrėžia, kad politikus palankiai Kinijos atžvilgiu elgtis verčia tam tikri galios centrai šalių viduje, be to, kaip minėta anksčiau, jie ir patys nori gerai pasirodyti prieš rinkėjus.

„Tie galios centrai spaudžia E. Macroną. Šiuo atveju, kalbame apie „Airbus“ interesus. Jie E. Macronui sako: „Sėdi į lėktuvą, skrendi ten, gauni mums tą, tą ir tą“. Ir E. Macronas tą daro.

Lygiai tą patį daro O. Scholzas, nes yra Vokietijos pramonė, „BMW“, „Siemens“ ir panašios gamyklos, kurioms reikia [įgyvendinti] tikslus. Bet jos nežiūri taip toli – žiūri labai trumpalaikėje perspektyvoje, nes tos įmonės turi akcininkų, kurie privalo uždirbti pinigus“, – tvirtina politikas.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.