Praėjus beveik metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, virš 260 Lietuvos įmonių tebeeksportuoja į šalį agresorę

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad per praėjusius metus verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į Rusiją eksportuojančių Lietuvos įmonių. Kai kurios verslo asociacijos ragina valdžią viešinti su Rusija ir Baltarusija dirbančius verslus.

Tuoj bus metai nuo dienos kai Rusija užpuolė Ukrainą. Dalis Lietuvos verslininkų iškart paskelbė nutraukiantys ryšius su agresore. Pavyzdžiui, padažus gaminantys „Daumantai“, pasak vadovo, jau pardavė per įmonę Nyderlanduose valdytą gamyklą Kaliningrade ir teigia, kad teisinės procedūros bus baigtos sausį.

„Vičiūnų grupė“ Kaliningrade turinti gamyklą raštu LRT atsakė, kad vykstant pardavimo procesui, komentarų neteikia.

Paskutinėmis Valstybės duomenų agentūros žiniomis, per 260 Lietuvos įmonių tebeeksportuoja į šalį agresorę – maždaug pusė iš tokia veikla užsiėmusių pernai sausį. Į Baltarusiją eksportuojančių Lietuvos įmonių skaičius per praėjusius karo metus net išaugo – iki 746.

„Tas, kas ryžtingai traukėsi, tai pasitraukė. Dalis įmonių yra tokių, kurios vis dar turi verslus šalyse agresorėse, t. y. Rusijoje, Baltarusijoje. Manau, kad tos, kurios vis dar veikiančios įmonės, jos, ko gero, ten gali ir likti ilgesniam laikui“, – komentuoja Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Daugiausia Lietuvos įmonių į Rusiją veža optikos, medicinos ir matavimo prietaisus, transporto priemones, elektros įrangą ir vaizdo garso aparatūrą, taip pat katilus ir mechaninius įrenginius. Penktoje vietoje – įmonės eksportuojančios vatą, veltinius, virves.

„Jeigu mes žiūrėtumėm grynai prekybos statistiką, tai tos prekės, kurios nėra sankcionuotos, iš tiesų keliauja iš Lietuvos į Rusiją. Ir mes matom, kad prekyba su Rusija toliau didėja“, – nurodo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos eksporto vertė į Rusiją buvo per 770 milijonų eurų, o trečiąjį jau viršijo 850 milijonų eurų. Tačiau į eksportą statistikai įskaičiuoja ir elektrą, per bendrą žiedą tekančią į Rusiją, apskaičiuotą biržos kainomis, nors Lietuva Rusijai elektros neparduoda. Atmetus elektrą, eksporto į Rusiją apimtys statistikų duomenimis yra mažėjančios, tačiau ne žymiai – kiek daugiau nei dešimtadaliu.

„Lietuviškos kilmės prekių eksportas ženkliai mažėja tiek į Rusiją, tiek į Baltarusiją visus šiuos metus. Kalbant apie nelietuviškos kilmės produktus, tai jau liečia visą ES ir ką per Lietuvą eksportuoja kitos ES valstybės. Ar tai yra teisinga – tai jau yra kiekvieno verslo etikos ir sąžinės klausimas“, – tvirtina ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Verslo konfederacijos viceprezidentas sako, kad su agresore bendradarbiaujantys verslininkai rizikuoja patys susilaukti sankcijų, jei sudarys sandorius su verslais, kuriems tos sankcijos taikomos. Ir ne tik.

„Tai visų pirma yra finansinė rizika, gali tų įmonių netekti. Antra, jie prisiima reputacinę riziką, jie gali tikrai labai stipriai nukentėti Lietuvos arba vietos rinkoje ir klientų akyse“, – akcentuoja M. Dubnikovas.

Tačiau viešai žinomas tik vienas kitas Rusijoje veikiantis verslas – su agresore bendradarbiaujančių įmonių be jų sutikimo statistikai teigia pagal įstatymus negalintys skelbti. Pramonės ir verslo asociacijos prezidentas ragina valdžią tai pakeisti.

„Reikia mažų mažiausiai viešinti bent jau įmonių pavadinimus, kurios iki šiol dirba Rusijoje, Baltarusijoje, kurios neketina trauktis, nes aš asmeniškai nenorėčiau pirkti prekių įmonės, kuri prekiauja su Rusija“, – pabrėžia S. Besagirskas.

„Mes tikrai apie tai kalbėsim labai rimtai komiteto rėmuose. Aišku, tokia idėja gali atsirasti vykdomoje valdžioje, jei atsiras, mes ją tikrai remsim. Prekybiniai ryšiai su teroristine valstybe iš esmės reiškia, kad tu prisiimi ir tam tikrą moralinę naštą, nes tavo ryšiai ir ryšių su ta valstybe palaikymas leidžia tai valstybei toliau funkcionuoti“, – įsitikinęs Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad patys verslai turi norėti pasitraukti iš Rusijos, nes verslas, jei norės, ras galimybių apeiti ir viešinimus.