Požėla apie siūlomas griežtinti nuobaudas vairuotojams: tai būtų testas ir politikams

Kauno rajone avarijoje žuvo trys žmonės, po kelių dienų Vilniaus rajone dar penki. Panašu, kad būtent jos buvo signalas atsakingiems asmenims, kad reikia ką nors daryti. Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje įvyko pasitarimas, po kurio ministrė pranešė apie papildomas saugumo priemones. Jos brangios, todėl jas diegti teks etapais. Vienas iš pasitarimo dalyvių, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

– Jeigu žiūri į oficialią statistiką, tai pačių eismo įvykių skaičius kito mažai nuo 2020-ųjų, kai COVID-19 smogė ir jų gerokai sumažėjo, tiesa, praėjusiais metais jų jau pradėjo daugėti. Žuvusiųjų skaičius irgi mažėjo iki pernai metų, pasiekė 120, bet, kaip suprantu, itin šoktelėjo per pirmus šių metų mėnesius, sužeistųjų skaičius taip pat pradėjo augti. Man atrodo, kad pavasaris yra toks metas, kai visada eismo įvykių padaugėja, nes saulės daug, atsiranda laisvės pojūtis, noras lėkti, pavasaris, vis dėlto, tad noras didinti bausmes atrodo greičiau akcija nei nuoseklus darbas, bet gal aš klystu?

– Aš nemanau, kad tai būtų akcija. Mes matome už Lietuvos ribų, kitos mūsų gretimos valstybės, kurios irgi džiaugiasi gana gerais avaringumo rodikliais, jau praėjusiais metais pradėjo signalizuoti, kad situacija keičiasi ir jau ateina to mažėjimo, sakykime, stabilizavimasis, blogąja to žodžio prasme, arba augimas. Į Lietuvą šitas procesas kaip žuvusiųjų keliuose skaičiaus [padidėjimas] atėjo per pirmuosius mėnesius ir, matyt, visada būna tam tikras ciklas, kai išsikvepia teisinė aplinka, išsikvepia vykdomos priemonės, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Aš manau, kad galbūt ir mūsų atveju šitos priemonės yra išsikvėpusios. Todėl mes savo bendruomenėje, kaip atsakingi už eismo kontrolę, stebėseną, matome, kad reikalingi papildomi akcentai <...> prieš piktybinius pažeidėjus, kurie visiškai ignoruoja visuotinai priimtas normas, nevykdo nuobaudų, nemoka baudų. Matyt, jie yra pagrindinė Dievo rykštė mūsų keliuose. Pastarieji du eismo įvykiai vėlgi parodo, kad tie asmenys, kurie, tikėtina, bus pripažinti eismo įvykio kaltininkais, nuosekliai ilgą laiką buvo policijos klientais blogąja to žodžio prasme.

– Avarija, apie kurią jūs dabar aiškiai kalbat, – kai žuvo mama su 3 vaikais ir pats vairuotojas, kuris negalėjo vairuoti, nes neturėjo teisių. Tendencija vairuoti automobilį, kai neturi teisių, pagal statistiką, yra didėjanti. Aš pasižiūrėjau į metus – nuo 2018 metų kasmet augo nuo 7 tūkst. per metus iki 7,5 tūkst., paskui – 9,5 tūkst., paskui – beveik 11 tūkst., pernai buvo beveik 12 tūkst. tokių, šiemet per kelis mėnesius jau yra 3200. Tai jie per lengvai atsiperka, kokios priežastys, kad tokių daugėja?

– Aš manau, kad nuobaudų sistema, ir apskritai sistema, nėra atgrasanti ir tikrai ačiū sprendimų priėmėjams, kurie praėjusių metų spalio mėnesį priėmė mūsų laukiamą griežtą normą už pakartotinį vairavimą neturint teisės vairuoti – transporto priemonės konfiskavimą. Tai yra, žinoma, geriau nei baudos, nes kiekvieno eismo įvykio kaltininko pavyzdys rodo, kad jis žuvo ir liko valstybei skolingas 3200 eurų. Nuobaudų sistema neveikia, todėl mes sakome, ar nereiktų padėti politikams ant stalo ir apsispręsti, galbūt iš tikrųjų tokiems asmenims reikia terminuotą laiką suvaržyti jų laisves, kad jie būtų izoliuoti nuo visuomenės.

– Ko gero, tai vienintelis kelias, nes jeigu mes žiūrėtumėme į baudų griežtinimą, akivaizdus, man atrodo, įrodymas, kad, kai neblaivūs vairuotojai gali automobilius prarasti ir baudos yra gerokai išaugusios, negu kad buvo, didelio skirtumo nėra. Aš pasižiūrėjau, pavyzdžiui, 2021 metais ir 2022 metais – 7 atvejais, ne kartais, bet 7 atvejais skiriasi – 182 ir 175 atvejai. Vadinasi, tą baudą gali didinti, kiek nori, nes yra tokių, kurie niekada jų nemoka.

– Klausimas, ar administracinės nuobaudos, ar kriminalinės bausmės tikslas, kad žmogus padarytų išvadas ir ateityje neliptų ant to paties grėblio. Mes matome recidyvus. Štai Kauno rajono įvykio kaltininkas – 9 teistumai, 29 baustumai. Jaunuolis, kuris sukėlė tragišką eismo įvykį, 8 kartus pakliuvo į mūsų rankas neturėdamas teisės vairuoti, paskirtos baudos, jos nemokamos, jis toliau sėda ir vairuoja. Natūralu, kad įstatymų leidėjas turi ieškoti naujų kelių, kaip šituos pažeidėjus sutramdyti. Mūsų vienas iš siūlymų būtų terminuotas laisvės praradimas, galbūt analogas, kaip buvo anksčiau, Administracinių teisės pažeidimų kodekse tam tikras laisvės suvaržymas, kuris vadinasi administracinis areštas. Ir kuris, mūsų nuomone, tikrai buvo efektyvi priemonė netgi tiems piktybiniams pažeidėjams.

Bet vėlgi, aš matau, jau dabar jaučiu, kad tikrai bus daug kritikos, kad mūsų bendra valstybės politika yra mažinti asmenų, kurie praranda terminuotą laisvę, skaičių, tačiau jeigu norime rezultato, jeigu norime didesnio saugumo keliuose, manyčiau, bent diskutuoti apie juos reikia.

– Tie piktybiniai dažniausiai neturi turto, baudų jie nemoka, pinigų neturi, nedirba. Automobilis, kurį galima būtų konfiskuoti, dažniausiai būna ne jo, važinėja paprastai plikomis padangomis, nes irgi neturi tam pinigų, ir tada mes kalbam apie areštą, kuris, kaip jūs sakote, vienintelė priemonė ir greičiausiai daug kas tam pritartų, bet tam reikia politinio sprendimo. Ar jūs manote, kad įmanoma jį pasiekti būtent šitoje kadencijoje? Kalbama apie tai seniai.

– Suprantu, kad turbūt yra pats prasčiausias politinis laikas, koks gali būti, čia kalbu jau gal ne kaip generalinis komisaras, o kaip rinkėjas. Jaučiu ir politikų nuotaikas artėjant kitiems metams, Seimo rinkimams, tačiau čia būtų testas ir politikams, ar iš tikrųjų jie bandys įtikti tam tikrai daliai rinkėjų, kurie sako, kad nuobaudų, bausmių griežtinimas yra ne tas kelias, ar vis dėlto jie nuoširdžiai norės padaryti pokytį mūsų keliuose. Aš manau, kad mūsų projektai, kurie turėtų pasiekti Seimą, aš tikiu tuo, su aiškinamaisiais raštais tikrai įrodytų tokių pokyčių būtinumą.

– Jūs manote, kad tai šiais metais turėtų įvykti?

– Tikrai mes neturime prabangos laukti naujų tragiškų eismo įvykių, mes matome problemas, mes apie jas signalizuojame ir siūlome sprendimus.

– Kiek tas areštas turėtų trukti, jūsų manymu?

– Aš suprantu, kad turbūt būtų kvaila kalbėti apie kažkokius metus ar panašiai, tai turbūt turėtų būti mėnesių klausimas.

– Jūs manote, kad to užtektų?

– Tai būtų priemonė, nes vis tik aš atsimenu tą praktiką dėl administracinio arešto taikymo, šita nuobaudos rūšis šiek tiek padeda atvesti į protą tuos pažeidėjus. Yra dalis asmenų, kurie darydami kažką blogo tikrai negalvoja, kas už tai jiems bus, jeigu jie įklius. Tačiau vis dėlto tai būtų papildomas įrankis, kovojant su tokiais asmenimis.

– Kalbama apie tą balų sistemą, kai už pažeidimus galėjai surinkti kažkiek balų ir tada laukdavo kažkokia nuobauda, bet tuos balus galima labai greitai susirinkti ir kitą kartą visai net, atrodo, už mažus nusižengimus. Vėlgi, tie balai paprastai surenkami tų, kurie turi teises, bet jeigu žmogus neturi teisių, tai kokių balų jis gali gauti?

– Taip, tai čia mes kalbame apie tuos asmenis, kurie turi teisę vairuoti, bet visko nutinka ir su jais. Manyčiau, kad balų sistema turėtų būti konstruojama atsižvelgiant į pažeidimus, kurie labiausiai daro įtaką avaringumui ar žūtims keliuose, – greičio viršijimas, pavojingas chuliganiškas vairavimas. Taip suformavus balų skyrimo politiką, aš manau, kad mes irgi pasiektume rezultatą, kai žmogus žinotų, kad už sistemingus kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymus jo laukia tam tikra pasekmė, pavyzdžiui, metams netekti teisės vairuoti.

– Tik tuo atveju, jeigu tas teises turi. Toks įspūdis, kad didžiausia problema vis dėlto yra ne tie pažeidėjai, kurie moka baudas, bet tie, kurie yra piktybiški.

– Nutinka visko.

– Dar yra kalbama apie viešųjų paslaugų apribojimą, t. y. kažkokios paskolos jis negalėtų gauti, galbūt apsidrausti kažkur. Bet juk jeigu, kaip jūs sakote, po pastarosios avarijos Vilniuje valstybei lieka 3200 eurų skola, tai žodis „paskola“ arba draudimas jo erdvėje greičiausiai neegzistuoja. Tokia bauda jam nieko nesakytų, jie nesinaudotų.

– Bet jis tokią teisę vis tiek turi ir labiausiai absurdiškai skamba, kai asmuo, skolingas valstybei ir ta skola susidarė dėl vairavimo neturint teisės vairuoti, gali savo vardu įsigyti automobilį ir jį įregistruoti, pats gali pretenduoti į automobilio techninės apžiūros atlikimą. Tikrai mes tuos dalykus turėtume apriboti, sutvarkyti ir tai būtų paskata atsiskaityti su valstybe. O žmogus vis tiek iš kažko gyvena, tik čia, matyt, mes susiduriame su tais piktybiškumo atvejais, kai yra ignoruojama pareiga susitaikyti su valstybe. Žmogus, žinodamas, kad iš esmės jam nieko... Yra šalių, kur netgi bilieto į lėktuvą tu negali įsigyti savo vardu.

– Bet šitie neskraido pas mus, atrodo, jie skraido tik keliais.

– Galbūt skraido ir į kitas šalis, kuriose turi laikinas darbovietes. Aš tikrai siūlau, kad ta priemonė irgi būtų viena iš tų, kuri galbūt atvestų į protą.

– Bet aš taip suprantu iš jūsų kalbos, komisare, kad vis dėlto veiksmingiausia, kuo šiandien galima dar pagrasinti ir priversti susimąstyti, yra būtent tas administracinis areštas, kaip jūs sakote, kažkiek parų, kad jis pasėdėtų?

– Mes čia taip kalbame ir modeliuojame represinį galbūt poveikį, bet mes šiandien visai nekalbame nuo pradžių pradžios ar nuo to kiaušinio, sakykime, nes tų piktybinių pažeidėjų keliuose atsiranda vis dėlto ne iš niekur, jie ateina iš mūsų šeimų, ateina iš mokyklų. Mes visais laikais, ir kai karas keliuose vyko, akcentavome, kad pagrindas yra pradžių pradžia, nes, matyt, ir vaikas yra tėvų veidrodis, jis atsineša tokį elgesio variantą iš savo šeimos. Mokykla daug nepakeičia, čia ilgalaikis, nuolatinis procesas, kad piktybinių pažeidėjų nebūtų. Jeigu jis toks yra, tai, matyt, jau reikalingas represinis įrankis, apie kurį mes šiandien kalbame.