Povilauskas: vasarį ir kovą ECB bazinę palūkanų normą didins po 0,5 proc. punkto, gegužę – dar 0,25 proc. punkto

SEB banko prognozavimu, šiais metais Lietuvos ekonomika augs 0,1 proc., o vidutinė metine infliacija pasieks 9 proc. Iš Europos Centrinio Banko (ECB) dar tikimasi trijų bazinės palūkanų normos didinimo sprendimų, o palūkanų, mokamų už komercinių bankų indėlius centriniame banke, normos piko – 3,25 proc. 

Lygindamas trečiąjį 2022 m. ketvirtį su ketvirtuoju, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šalies BVP smuko 1,7 proc. Metinis pokytis buvo -0,4 proc.

„Galiu pasakyti, jog tai tikrai daugiau nei mes tikėjomės ir negu visi prognozuotojai tikėjosi“, – pristatydamas naujausias Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos raidos prognozes kalbėjo T. Povilauskas.

Ekonomistas prognozuoja, kad šių metų šalies BVP augs 0,1 proc. Aiškindamas to priežastis, T. Povilauskas akcentuoja, kad priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės. Vis dėlto jis tikina esantis kiek optimistiškesnis dėl pramonės pokyčių antrą pusmetį. Kitąmet tikimasi 3,5 proc. Lietuvos ekonomikos plėtros.

„Kadangi ketvirtojo ketvirčio rezultatai buvo prastesni, tai daro įtaką šių metų prognozėms. <...> Kalbame, kad BVP pokytis gali būti arti 0 proc.“, – pristatydamas apžvalgą taip pat sakė T. Povilauskas.

Neigiamą įtaką BVP augimui pirmąjį šių metų pusmetį, anot T. Povilausko, darys ir namų ūkių vartojimo nuosmukis. Kaip aiškina analitikas, infliacija vis dar išliks didesnė negu gyventojų pajamų pokytis.

„Antrą pusmetį infliacija bus vienaženklė (darome prielaidą, kad birželį metinė infliacija bus mažesnė negu 10 proc.) ir realusis namų ūkių vartojimo pokytis jau turėtų vėl būti teigiami. Abejonių, kad metinė infliacija šiemet Lietuvoje mažės, nėra, bet kokiu tiksliai tempu – priklausys nuo keleto veiksnių“, – teigia T. Povilauskas.

Vienas iš tokių veiksnių, pasak ekonomisto, degalų kaina, kuri artimiausiais mėnesiais nebeturėtų mažėti. Vis dėlto T. Povilauskas viliasi, kad gamtinių dujų, elektros, biokuro, šilumos energijos kainos šiemet smuks.

„Visgi galutinė įtaka vartotojams priklausys ir nuo valdžios sprendimų, tokių kaip elektros kainų lubos, ir, pavyzdžiui, ar gyventojai bus aktyvūs keisdami dabartinius elektros tiekimo planus.

Bazinė infliacija, neįtraukus energetinių ir maisto produktų, mažės lėčiau – mūsų skaičiavimais, bazinė infliacija 2023 metų gruodį bus apie 5,6 proc., kai ir energetikos produktų, ir maisto kainų metinis pokytis turėtų būti jau neigiamas“, – prognozuoja ekonomistas.

Neigiamų ženklų darbo rinkoje daugės

Vertindamas situaciją darbo rinkoje, T. Povilauskas teigia, kad padėtis išliks stabili, tačiau nedarbas 2023 metais truputį išaugs.

„Darbo rinka, taip, lieka pakankamai stabili, bet neigiamų požymių yra vis daugiau. Jie nėra labai reikšmingi, bet vis tiek matome, kaip pavyzdys, netgi įvertinus sezoniškumą, apdraustų visomis socialinio draudimo rūšimis darbuotojų skaičius Lietuvoje piką pasiekė vasaros viduryje ir nuo to yra po truputį mažėjantis. Žiūrint į šiuos metus, manome, kad tokia tendencija laikysis ir per metus dirbančiųjų skaičius turėtų sumažėti iki 1 proc.“, – dėstė T. Povilauskas.

„Šiek tiek esame padidinę vidutinio nedarbo lygio prognozę šiems metams – iki 6,9 proc. Praėjusiais metais vidutinis nedarbas siekė 5,9 proc.“, – taip pat akcentavo ekonomistas.

Vidutinis darbo užmokestis, anot jo, augs kiek kukliau, nei praėjusiais metais – 9 proc. Jo pastebėjimu, nemažai darbdavių, siekdami išvengti darbuotojų kaitos, ir šiemet ketina nemenkai didinti atlyginimus.

„Be to, minimalios mėnesio algos ir valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokesčio didinimas taip pat darys teigiamą įtaką. Kita vertus, toks algų pokytis bus kuklesnis negu praėjusiais metais, ir tai suprantama, nes padėtis darbo rinkoje stabilizavosi, samda yra atsargesnė, ir veikiausiai šiais metais nedarbas truputį padidės“, – teigia manantis ekonomistas.

Vertindamas praėjusių metų šalies biudžeto deficitą, T. Povilauskas tvirtina manantis, kad jis sieks vos 0,5 proc. BVP, arba gerokai mažesnis negu 2 proc. BVP, kurį pateikė Finansų ministerija tvirtinant šių metų valstybės biudžetą.

„Išlaikome nuomonę, kad šių metų biudžeto deficitas dėl sumažėjusių energetikos produktų kainų taip pat bus gerokai mažesnis, negu lapkritį patvirtino Seimas, ir sieks iki 4 proc. BVP“, – pažymi jis.

T. Povilauskas mano, kad ECB vasario 1 d. ir kovo 16 d. bazinę palūkanų normą didins 0,5 proc. punkto, o gegužės 4 dieną – 0,25 proc. punkto, t. y. iki 3,25 proc.

„Jeigu pasiteisintų tokie lūkesčiai, tai reikštų, kad dabar tarpbankinė trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma šiemet neturėtų augti daugiau kaip iki minėtų 3,25 proc.“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

Anot T. Povilausko, nekilnojamojo turto rinko išlieka vangi, didesnio atsigavimo nėra. „Šių metų pradžia, kol nebus horizonte gerų naujienų, didesnio aktyvumo dar nematysime“, – pažymėjo ji. Ekonomistas tvirtino, kad artimiausiais mėnesiais būstų kainos turėtų šiek tiek kristi. To priežastis – didesnės EURIBOR palūkanų normos.