Politologas Gozmanas: arba Putiną pašalins rūmų perversmas, arba šalyje vyks apokalipsė

„Visi, galbūt išskyrus patį Putiną, supranta, kad jo režimas artėja prie pabaigos“, – portalo „The Moscow Times“ nuomonių skilties straipsnyje konstatuoja Rusijos politologas Leonidas Gozmanas. Jis pateikia savo įžvalgas, kaip režimas grius.

Anot L. Gozmano, dabar neįmanoma, kad Rusijos režimas pasikeistų demokratinių rinkimų ar politinių iniciatyvų būdu, nors tuo buvo tikima ilgą laiką.

„Bet kokie rinkimai valdant Putinui tegali būti farsas“, – konstatuoja politologas.

„Buvo vilties (tuo pačiu ir baimės), kad režimas palūš prieš revoliuciją, kad galbūt žmonių kantrybė baigsis ir jie nuvers Vyriausybę, o saugumo pajėgos nedrįs stoti prieš šimtus tūkstančių protestuotojų. Tačiau pastarųjų 9 mėnesių įvykiai kalbas apie revoliuciją pavertė fantastika“, – rašo L. Gozmanas.

Jis pabrėžia, kad dabar Vladimiras Putinas „kariauja“ su JAV ir NATO, dviem subjektais, kuriuos rusai mato kaip priešus.

„Dabar Putino oponentai matomi ne kaip stovintys žmonių pusėje, bet kaip JAV pusėje, todėl jie negali tikėtis visuomenės palaikymo. Kartu su režimo pasiryžimu naudoti jėgą, tai revoliucijos galimybę netolimoje ateityje daro neįmanomą“, – teigia L. Gozmanas.

Politologas konstatuoja, kad dabartine forma režimas neturi galimybės išgyventi, nes ne tik neturi aiškaus kelio į pergalę Ukrainoje, bet ir jokios ateities vizijos, yra išsėmęs visus moralinius ir politinius resursus, nesugeba egzistuoti visiškos izoliacijos sąlygomis, iš šalies nuolat išvyksta daug gyventojų.

„Ukrainos kariniai smūgiai ir Vakarų sankcijos neleis sistemai amžinai pratęsti savo nuosmukio. Žinoma, yra branduolinio karo galimybė, bet į šalį atidėjus globalios apokalipsės scenarijų, yra tik du kažkiek realistiški scenarijai, kaip gali baigtis Putino režimas: vienas yra siaubingas, o kitas beveik nesusijęs su demokratija, bet bent jau suteiktų šansą Rusijos ateičiai“, – rašo L. Gozmanas.

Pirmasis scenarijus – greita Rusijos Vyriausybės griūtis. „Iš esmės, Vyriausybė jau smunka: ji aiškiai praranda kontrolę, įsakymų neklausoma arba, kaip mobilizacijos atveju, jie vykdomi tokiu netradiciniu būdu, kad neigiamos pasekmės gerokai pranoksta režimui teigiamus padarinius“, – teigia L. Gozmanas.

Jo nuomone, Ukrainos kontrpuolimas ir Rusijoje augančios socioekonominės problemos gali sukurti sniego gniūžtės efektą, tuomet būtų prarastas visas stabilumas. Taip nutiko paskutiniosiomis Sovietų Sąjungos dienomis, bet tuomet įsikišo institucijos, kurios užkirto kelią chaosui.

„Šiandieninė Rusija neturi tokių institucijų. Tai reiškia, kad staigi režimo griūtis neišvengiamai vestų prie visų kovos prieš visus: susidurtų įvairios karinės formacijos; Putino „pėstininkai“ – Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir „Wagner Group“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas – stotų į peštynes su savo kovotojais, kitos regioninės struktūros, kurioms vadovauja ambicingi generolai ir gubernatoriai, prisijungtų prie kovų. Smurto ir kraujo liejimo lygis būtų neįsivaizduojamas; tai būtų apokaliptiška“, – svarsto L. Gozmanas.

Antras ir mažiau gąsdinantis scenarijus būtų „rūmų perversmas“, kuris nebūtinai reikštų V. Putino nužudymą, bet pakaktų jį priversti pasitraukti arba išstumti.

„Jo palyda tikrai suvokia, kad jis įstūmė šalį, ir, kas jiems rūpi labiau, juos pačius, į aklavietę. Jų pagrindinė problema nėra Ukraina ar Rusija, bet jų galimybės asmeniškai susitaikyti su Vakarais ir susigrąžinti galimybes naudotis savo turtu, banko sąskaitomis. Putino palyda suvokia, kad kol Putinas yra valdžioje, jie niekada to negalės daryti“, – rašo L. Gozmanas.

Politologas neatmeta, kad didelių karinių netekčių akivaizdoje V. Putino patarėjai jam gali pasiūlyti pasitraukimo strategiją, prezidentu gali būti paskirta nereikšminga figūra, kuria būtų lengva manipuliuoti, ji turėtų užbaigti karą, susitaikyti su Vakarais, sieki V. Putino artimiausio rato „kaltės išpirkimo,“, o Vakarai veikiausiai bebndradarbiautų, nes norėtų užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui.

„Nežinome, ar Putino vidiniame rate yra žmonių, kurie yra pakankamai drąsūs, kad jam pateiktų tokius siūlymus, nes jis save metų metais apsupinėjo bestuburiais asmenimis, kurie viskam pritaria. Mes taip pat nežinome, ar Putinas priimtų tokį pasiūlymą, ypač matant buvusį Kazachstano prezidentą Nursultaną Nazarbajevą, kuris buvo įsitikinęs, kad išlaikys savo įtaką, kai perdavė prezidentavimą Kasymui-Žomartui Tokajevui, žmogui, kuriuo pasitikėjo ir kurį laikė artimu, bet jis prarado visą galią ir įtaką vos per kelias savaites, kai Tokajevas įtvirtino savo nepriklausomybę“, – rašo L. Gozmanas.

Anot jo, V. Putiną dar labiau gąsdina buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus likimas, kurį jo aplinkos žmonės pasiuntė į teismą Hagoje.

„Bet kas Putino vidiniame rate drįstantis pateikti prezidentui siūlymą pasitraukti turėtų būti pasirengęs imtis tolesnių veiksmų, jei siūlymas nebus priimtas. Kitaip, bijau, mūsų šalies šansai išlikti yra nuliniai“, – konstatuoja politologas.

Ši publikacija yra patikslinta. Joje anksčiau buvo klaidingai teigiama, kad straipsnį parašė Rusijos politologas ir istorikas Sergejus Medvedevas.