„Politico“ apie Kaliningrado tranzitą: Šimonytės ir EK pareiškimuose esama prieštaravimo

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių lyderiams traukiant į ES sostinę, Kaliningrade, tarp Lietuvos ir Lenkijos įsispraudusiame Rusijos eksklave, bręsta problema, rašo „Politico playbook“.

Įtampa tvyro dėl krovinių gabenimo iš Rusijos žemyninės dalies į eksklavą – Maskva grasina „praktiniais“ atsakomaisiais veiksmais, jei ES neatblokuos tranzite įstrigusių metalo gaminių.

Anot leidinio, aukšto rango ES diplomatai trečiadienį perspėjo, kad padėtis yra rimta ir gali greitai paaštrėti.

Publikacijoje užsimenama ir apie nemigą Briuselyje: „Europos Komisija (EK) visą naktį stengėsi nukenksminti uždelsto veikimo bombą, kuri, kaip teigia pareigūnai ir diplomatai, yra nenumatyta ketvirtojo ES sankcijų paketo, uždraudusio plieno ir kitų juodųjų metalų importą iš Rusijos, pasekmė. Kadangi geležinkelio linija, kuria prekės iš Rusijos juda į Kaliningradą, eina per Lietuvą – ES teritoriją – muitininkai nuo šeštadienio stabdo prekinius traukinius patikrai.“

Jau kelias pastarąsias dienas viešai kartojama, kad laikomasi nurodymų: tiek Lietuva, tiek Komisija aiškiai nurodė, kad tai nebuvo vienašališkas Vilniaus sprendimas – Lietuva veikė remdamasi Briuselio paskelbtomis gairėmis, kaip įgyvendinti sankcijas.

„Playbook“ domėjosi, ar Briuselio koridoriuose ryškėja sprendimas. Leidinio cituojamų pareigūnų teigimu, EK šiuo metu atnaujina informaciją.

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos valdžios institucijomis ir pateiksime papildomų nurodymų“, – „Twitter“ paskyroje rašė EK atstovas Ericas Mameris. Jis pridūrė, kad Lietuva turi taikyti papildomus patikrinimus kelių ir geležinkelių tranzitui per ES teritoriją, tačiau šie patikrinimai yra kryptingi, proporcingi ir veiksmingi. Jie bus grįsti pažangiu rizikos valdymu, siekiant išvengti bandymų apeiti sankcijas ir užtikrinti laisvą tranzitą.

Publikacijoje teigiama, kad du pareigūnai „Playbook“ sakė, kad naujose gairėse aiškiai nurodyta, jog Lietuvos muitinė turi tikrinti prekes, kad būtų išvengta bandymų apeiti sankcijas, tačiau gali leisti toliau gabenti metalus, jei jie skirti Rusijos vidaus rinkai, t. y. Kaliningradui.

Klausimų sukėlė Lietuvos Vyriausybės vadovės viešai išsakytos mintys. Anot leidinio, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad plieno ir juodųjų metalų tranzito per ES draudimas yra numatytas ES sankcijose, dėl kurių susitarė visos 27 narės. „Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją, – sakė ji. – Lietuva ES priemones taiko vadovaudamasi ES teise ir konsultuodamasi su EK.“

„Politico playbook“ užsimena, kad I. Šimonytės ir EK atstovo pareiškimuose esama prieštaravimo: „Ne, jūs neišprotėjote. Tarp Lietuvos pareiškimo, kuriame teigiama, kad ES sankcijos numato metalų tranzito draudimą, todėl Lietuva privalo blokuoti tokį tranzitą į Kaliningradą, ir EK atstovo spaudai pareiškimo, kad Lietuva tiesiog turėtų vykdyti „proporcingus“ patikrinimus, leisdama tranzitinėms prekėms laisvai judėti, yra šiek tiek užmaskuotas, bet gana aiškus prieštaravimas.“

Publikacijoje taip pat keliamas klausimas, ar Briuselis nusileidžia ir liepia Lietuvai atsitraukti. Leidinio kalbinti pareigūnai tvirtina, kad taip nėra, nes sankcijomis niekada nesiekta blokuoti Kaliningrado, jos skirtos tam, kad ES galėtų atlikti papildomus patikrinimus. „Bendras jausmas EK yra toks, kad tai strateginė komunikacija iš Rusijos pusės, – „Playbook“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas, – ir kad kai kurie gavo naudos, didindami spaudimą.“