Pokyčių ėmusis nauja Kėdainių ligoninės vadovė: pacientai buvo guldomi į sovietinių laikų metalines lovas

Šių metų pradžioje darbą Kėdainių ligoninėje pradėjo Edita Vaškevičienė. LRT RADIJUI ji pasakoja, kad padėtis ligoninėje buvo labai prasta – pacientai buvo guldomi į nuo sovietinių laikų užsilikusias metalines spyruoklines lovas, patalpos neremontuotos dešimtmečius, savo kabinete naujoji ligoninės vadovė nerado kompiuterio, o kai kuriems medikams buvo įprasta neiti į darbą. Veikli moteris ėmėsi iniciatyvos gerinti ligoninės bendrą vaizdą, darbuotojų darbo sąlygas, plėsti įstaigos paslaugų įvairovę. Tačiau, pasak jos, ne visi tokiems pokyčiams degė žalią šviesą.

LRT mediatekos laida „Nepaprasti žmonės“, kurią veda įvairiausias žmonių istorijas mėgstantis rinkti LRT RADIJO žurnalistas Edvardas Kubilius, – tai laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstami žmonės arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Vietos politikus bestuburiais išvadinusi Kėdainių ligoninės vadovė E. Vaškevičienė sako negalinti atsistebėti, „kaip aukšto rango politikai bijo išsakyti savo nuomonę arba net bijo ją pagrįsti tam tikrais argumentais“.

„Seime yra priimami nutarimai, kurie bet kokiu atveju apima ne tik Kėdainius, bet ir kitus rajonus. Tai aš niekaip nesuprantu, kodėl tada būtent tas politikas šneka visiškai priešingai, užuot atsistojęs ir pasakęs: taip, buvo priimtas toks sprendimas dėl tokių ir tokių priežasčių. [Turėtų būti] aiškiai, apibrėžtai paaiškinama, dėl ko priimti tam tikri veiksmai, bet ne atvirkštinis variantas, kai viskas pateikiama iš kitos pusės, kaip kad „laba diena, štai atėjo ligoninės direktorė ir dabar čia viską absoliučiai paims, uždarys“. Ir dar kokių nesąmonių šauna, kad visos paslaugos išsilaikytų Jonavoje ir kad mes čia nesudarytume kokios nors konkurencijos“, – atsistebėti negali E. Vaškevičienė.

Vos pradėjusi dirbti E. Vaškevičienė sulaukė kaltinimų mobingu ir buvo iškviesta ant kilimėlio aiškintis vietos politikams. Neapsikentusi, kad politikai kišasi į jos darbą, direktorė juos išvadino bestuburiais ir pateikė pareiškimą išeiti iš darbo. Vis dėlto moteris sulaukė dalies ligoninės darbuotojų palaikymo, jie stojo į jos pusę, atėjo pas merą ir pasakė, kad ji dirba gerai, pagaliau ligoninėje yra įvesta tvarka. Darbuotojai prašė naują miesto ligoninės vadovę palikti.

Sulaukusi palaikymo, E. Vaškevičienė atsiėmė savo pareiškimą išeiti iš darbo. „Jeigu būčiau visiška egoistė ir savanaudė ir galvočiau vien tik apie save, tai mano sprendimas [išeiti] buvo teisingas. Bet kadangi tikrai galvoju apie tuos, kurie čia dirba, ir lygiai taip pat apie paslaugas tiems patiems pacientams, tai aš negalėjau išeiti“, – tikina ligoninės vadovė.

Tvarka buvo kaip sovietmečiu

Direktorė pasakoja, kad, jai atėjus, padėtis ligoninėje buvo labai prasta – pacientai guldomi į nuo sovietinių laikų užsilikusias metalines spyruoklines lovas, patalpos neremontuotos dešimtmečius, savo kabinete ji nerado kompiuterio, ne visi medikai būdavo darbo vietoje, kai turėjo būti.

„Šiandien reikalaujama būti darbe. Ir net neužtenka būti darbe, reikia dar ir dirbti darbą, – situaciją ligoninėje nušviečia pašnekovė. – Tai normalu, kad yra pasipriešinimas.“

Edita pasakoja, kad jai pradėjus darbą miesto ligoninėje buvo patarimų kai kurių darbuotojų „neliesti“, kitų „netrukdyti“ ir panašiai. Vis tik ji sako tada atšovusi, kad darbą dirbti reikia, o jos pareiga yra užtikrinti normalias darbo sąlygas ir lygias galimybes.

Lengviausia būtų, turbūt, nugriauti tą ligoninę, iš naujo ją pastatyti ir surinkti kolektyvą, šypteli ligoninės vadovė.

Nepaisant blogų pavyzdžių gausos, pašnekovė sako norinti džiaugtis tais darbuotojais, kurie iš tiesų nori dirbti ir palaiko jos sprendimus imtis pokyčių pagrindinėje rajono gydymo įstaigoje: plėsti paslaugų pasirinkimą, siekti pritraukti daugiau pacientų, kartu siekti didesnių uždarbių ir taip gerinti tų pačių medikų darbo sąlygas. Naujoji vadovė ieško kelių ir kaip didinti atlyginimus veikliems darbuotojams.

„Šiandien aš žinau, kad ligoninė yra pasiskirsčiusi į dvi barikadų puses. Vieniems sąlygos gerėja, o kitiems viskas blogai, nes jiems atrodo, kad tos sąlygos yra blogėjančios“, – apie darbuotojus, kurie noriai ir su džiaugsmu priima pokyčius, ir apie tuos, kurie nenori atsisakyti įsišaknijusios senos darbo sistemos, kalba E. Vaškevičienė.

Pradėjo teikti ilgai lauktas paslaugas

Prakalbus apie naujų pacientų pritraukimą į ligoninę, pašnekovė sako nustebusi dėl įsisenėjusios tvarkos, kad daugelio dalykų, kuriuos gydymo įstaigos specialistai gabūs atlikti, daryti tiesiog negalėjo dėl to, kad tam nebuvo sudarytos sąlygos arba tiesiog neduotas leidimas. E. Vaškevičienė sako, kad Kėdainiuose bus atliekamos venų operacijos lazeriu.

„Nuo pačios pirmos dienos man buvo labai keista, kad mes [miesto ligoninė] neatliekame šitos operacijos, – sako ji. – Lazerinė venų operacija yra ir greitesnė, ir pooperacinis laikotarpis jos yra trumpesnis, patogesnis. Man, iš tikrųjų, pasisekė, kad mes turėjome specialistą, kuris visas šitas operacijas gali atlikti, tačiau jam tas paslaugas teikti nebuvo čia sudarytos sąlygos ir galimybės. Aš tada klausiau, kokios problemos. Darykite! O man buvo atsakyta: kaip daryti, jei niekas čia neleidžia? O aš sakau: leidžiu, imkimės iniciatyvos ir darykime.

Tai buvo tikrai daug tokių atvejų, kuomet atrodo, kad tam tikrą paslaugą gali suteikti, bet to daryti negalėjai. Kaip aš sakau, pats žmogus nori norėti daryti. Jei jis nori, tai juk negali jam užkirsti kelio – tu privalai jam duoti tai daryti čia, nes kitaip jis išvažiuos ir tai darys kur nors kitur.“

Pasenusių ir nesaugių pacientams lovų problemą Edita sako jau išsprendusi. Lengva nebuvo, nes, anot jos, tiesiog nebuvo pinigų naujoms lovoms įsigyti. Teko ieškoti kitų būdų, pasakoja ligoninės vadovė.

„Ieškojome būdų bendrauti su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios galbūt galėtų prisidėti ir padėti pagerinti sąlygas mūsų įstaigoje, – pasakoja E. Vaškevičienė. – Nuo sausio pabaigos užmezgėme bendradarbiavimą su prancūzų nevyriausybine organizacija AIMA (ši organizacija renka naudotus ligoninių ir globos namų baldus, slaugos įrangą ir neatlygintinai ją tiekia Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rumunijos ir kitoms įstaigoms – LRT.lt), ji padėjo mums gauti 80 funkcinių elektrinių lovų ir, ačiū Dievui, išmetėme tas senas metalines.“

Direktorė sako apie save per tuos kelis mėnesius prisiklausiusi visko – neva jai patinka jauni vyrai, mini sijonai ir stiprus alkoholis. Vadovės teigimu, jautriausiai į tokius komentarus, antraštes reaguoja jos tėtis.

„Tikrai vargšą šokiruoja ir tikrai sukyla spaudimas. Sakau, tu ramiai, viskas gerai, čia vienas laikraštis yra vienų politinių atstovų, kitas yra kitų. Sakau, tu įsivaizduok, kad aš esu Šimonytė. Įsivaizduok, kad čia yra lygiai tas pats. Tik mažesnis mastas“, – dėsto direktorė.

E. Vaškevičienė teigia, kad Kėdainių ligoninė – ne pirmas jovalas, kuriam tenka vadovauti ir kuriam reikia skirti ypač daug jėgų.

„Aš prisipažįstu, kad esu darboholikė. Bet taip, kaip dirbau anksčiau, šiandien jau nebesistengiu dirbti. (...) Aš nepamačiau, kaip mano vaikai užaugo. Jie užaugo, bet aš to nemačiau, nes manęs nebuvo. Dabar aš jau to nebesugrąžinsiu. Niekaip nebesugrąžinsiu“, – pasakoja Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė.

Visas reportažas su Kėdainių ligoninės vadove E. Vaškevičiene – LRT mediatekos laidos „Nepaprasti žmonės“ vaizdo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.