Po žinios, kad Lietuva pirko 8,5 karto daugiau rusiškų suskystintųjų naftos dujų, ministerija beda pirštu į su Rusija dirbantį verslą

Naujienų agentūrai „Reuters“ neseniai pranešus, kad Baltijos šalys per praėjusius metus įsigijo dvigubai daugiau suskystintųjų naftos dujų (SND) ir Rusijos, Energetikos ministerija patikina – valstybės energetikos infrastruktūra tokiam importui nėra naudojama. „Įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – LRT.lt teigia ministerija.

„Reuters“ kiek anksčiau skelbė, kad, remiantis trijų regione veikiančių prekybos ir krovinių tvarkymo šaltinių duomenimis, Rusijos eksportuotojai 2022 m. daugiau nei dvigubai padidino SND eksportą į Baltijos šalis. Taip pat nurodoma, kad dalis jų buvo parduota Ukrainai.

Energetikos ministerija patikino, kad valstybės energetikos infrastruktūra nėra naudojama rusiškų gamtinių dujų, elektros ir naftos produktų importui.

„Tai yra, nei SGD terminalas, nei „Amber Grid“ dujotiekiai, nei „Litgrid“ perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva operatyviai atsisakė gamtinių dujų, naftos bei elektros importo iš Rusijos. Tai buvo padaryta siekiant užtikrinti tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek energijos vartotojų ir energetikos sistemos saugumą, tiek siekiant neprisidėti prie Rusijos karo mašinos finansavimo“, – patikina ministerija.

Energetikos ministerija primena, kad Rusijos SND nepatenka po ES sankcijomis Rusijai. ES sankcijų reglamentas yra taikomas Rusijos naftai ir naftos produktams.

„Rusiškų SND importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertintini kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – komentuoja Energetikos ministerija.

Pažymima ir tai, kad SND yra naftos perdirbimo produktas, kurios Lietuvoje daugiausia naudojamos automobiliams su dujine įranga bei namų ūkiuose maisto gamybai skirtuose dujų balionuose.

Kaip nurodoma ministerijos atsakyme, SND sudaro nežymią dalį Lietuvoje sunaudojamų degalų, o taip pat ir energijos išteklių balanse.

Valstybės duomenų agentūros metinė energetinių duomenų informacija apie 2022 metų SND gamybą, importą, eksportą bus parengta birželio mėnesį, pažymi ministerija.

Vis dėlto, remiantis mėnesine informacija matyti, kad už 11 mėnesių 2022 m. SND gamyba sudarė 211,9 tūkst. tonų, importas – 112,4 tūkst.t, eksportas – 196,9 tūkst. tonų.

Per 2022 m., 11-os mėnesių duomenimis, SND iš Rusijos importas išaugo nuo 8,6 tūkst.t (2021 m.) iki 59,4 tūkst.t (2022 m. 11 mėn.) (Apskaitomi kodai 271112 – 271119).

Į klausimą, kodėl komentuoti situaciją atsisakė naujienų agentūrai „Reuters“, ministerija neatsakė.

„Reuters“ skelbė, kad pernai Baltijos šalys supirko dvigubai daugiau rusiškų SND

Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, rusiškų SND eksporto šuolis užfiksuotas nepaisant to, kad Baltijos šalys griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, o Europa karštligiškai stengiasi rasti naujų degalų šaltinių įtemptą laikotarpį išgyvenančioje pasaulinėje rinkoje.

SND, kurios daugiausia naudojamos kaip kuras automobiliams, šildymui ir kitiems naftos chemijos produktams gaminti, netaikomos karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestos Vakarų sankcijos.

„Reuters“ skaičiavimai, remiantis trijų regiono prekybininkų ir krovinių tvarkytojų pateiktais duomenimis, rodo, kad eksportas iš Rusijos 2022-aisiais padidintas nuo 157 tūkst. tonų iki 331 tūkst. tonų.

„Toks augimas paaiškinamas tuo, kad Ukraina ir kai kurios kitos šalys atsisakė tiesiogiai iš Rusijos pirkti čia išgaunamą kurą“, – rašo „Reuters“.

Remiantis minėtais duomenimis ir „Reuters“ skaičiavimais, Rusijos SND eksportas į Latviją išaugo 77 proc. iki 232 000 tonų, tiekimas į Lietuvą šoktelėjo 8,5 karto iki 72 000 tonų, o pardavimas Estijai išaugo 42 proc. iki 27 000 tonų.

Naujienų agentūra nurodė, kad tiek Latvijos, tiek Estijos energetikos ministerijos į prašymus pakomentuoti duomenis neatsakė, o Lietuvos energetikos ministerija tai padaryti atsisakė.