Po vizito pas odontologą poliklinikoje vilnietė sulaukė iš koto verčiančios sąskaitos: už paslaugas teks primokėti beveik 150 eurų

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė valstybinėje poliklinikoje už dantų gydymą turėjusi primokėti beveik 150 eurų. Privalomąjį sveikatos draudimą mokanti mergina nustebo, kad už tas pačias paslaugas kitose poliklinikose pacientai moka perpus mažiau. 

Vilnietė Dovilė LRT RADIJUI pasakoja, kad sostinės Šeškinės poliklinikoje pas odontologą eilės laukė apie mėnesį, pasirinko polikliniką, kurioje yra registruota. Apsilankymas pas odontologą ją nemaloniai nustebino, mat už paslaugas teko primokėti gerokai daugiau, nei tikėjosi.

„Buvo kariesas danties. Kadangi aš moku sveikatos draudimą, tai tikrai nesitikėjau tokių kainų. Paklausiau daktarės, kiek man tai kainuos, atsakė, kad pasižiūrėsim po gydymo. Na, sugydė ji man tą dantį, išrašė sąskaitą, žiūriu – 60 eurų, tai net akys ant kaktos iššoko. Nelabai supratau kodėl, nuėjau į registratūrą, paklausiau, už ką čia tiek mokėti turiu. Atsakė, kad nežino, ir sakė kreiptis į Ligonių kasą. Tai tokio išsamaus atsakymo aš ir negavau“, – aiškina mergina.

LRT RADIJAS pasiteiravo Valstybinės ligonių kasos (VLK) – už ką pacientams tenka primokėti? Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė sako, kad už gydytojo odontologo darbą sumoka teritorinė ligonių kasa, o už papildomas priemones – net gydytojo vienkartines pirštines – susimokėti turi pats pacientas.

„Tam tikrais atvejais pacientui tenka primokėti, nes pas mus Lietuvoje nustatyta, jog asmenys, kurie nėra vaikai, nėra socialiai remtini asmenys arba nėra asmenys iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, teikiant odontologo paslaugas turi mokėti už vaistus, už odontologines medžiagas, už plombines medžiagas ir kitas vienkartines medžiagas, tokias kaip pirštinės ar kaukė, kurias naudoja gydytojas teikdamas paslaugą pacientui“, – tvirtina J. Grigarienė.

Pasak VLK atstovės, pacientas moka tik už tiek medžiagų, kiek jų buvo sunaudota procedūros metu, o jų kaina yra tokia pati, už kokią gydymo įstaiga jas įsigijo.

Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorės pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė LRT RADIJUI paaiškina, kad šiuo metu gydymo įstaigoje naudojamos medžiagos buvo užpirktos 2022 m. viduryje, jų kaina buvo bene 20–30 proc. didesnė nei anksčiau. Pasak jos, tai lėmė, kad daugiau sumokėti turi ir pacientai, tačiau tos kainos tikrai nesiekia Dovilės nurodomų skaičių.

„Tikrai mes labai skatiname pacientus paklausti, jeigu jiems kyla klausimų, nes aš turiu faktą prieš akis, kiek kainuoja ir kiek vidutiniškai pacientai moka: matau, sumokėta 9,91 euro, 21,38 euro, 37,13 euro, o vidurkis yra apie 15 eurų už gydymą“, – teigia I. Savickienė.

Vilnietė Dovilė pasakoja, kad gydytoja odontologė jai pasakė, jog reikės ištraukti ir du protinius dantis, nes jie kreivai auga. Tąsyk, kad už procedūrą reiks sumokėti 70 eurų, jai pasakyta buvo, tačiau paaiškėjo, kad kitose poliklinikose ši paslauga – trigubai pigesnė.

„Aš galvojau, kad galbūt čia tokios kainos ir yra, bet po to pasikalbėjau su draugėmis – jos už savo protinių dantų rovimus sumoka daugiausiai 15–20 eurų. Tai aš nelabai nesupratau, už ką aš tiek moku. (...) Turiu visus čekius, visus išrašus, aišku, kad aš privalau kažką daryti. Jeigu nieko nedarysiu, aš ir toliau mokėsiu tokias sumas“, – piktinasi moteris.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė pripažįsta, kad kiekviena poliklinika turi teisę numatyti priemonių įkainius, tačiau susiduriama su poliklinikos administracijos piktnaudžiavimu.

„Kai įstaigos pačios perkasi priemones paslaugoms teikti, (...) tai gali būti tam tikrų dalykų ir skirtumų. Natūralu, kad viena įstaiga vienas priemones perkasi už vienokią kainą, kita – už kitokią. Įstaigos gali papiktnaudžiauti: jos ten gali prisirašyti, bandyti pagrįsti, kad tos priemonės kainavo tiek ir dėl to atsiranda tokia kaina. Bet čia kaip raganų medžioklė. Šiai dienai tik galiu pasakyti, kad judesių vyksta toje srityje, bet tokių išbaigtų sprendimų kol kas nėra“, – dėsto SAM atstovė.

VLK specialistė J. Grigarienė savo ruožtu tvirtina, kad kiekviena gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, privalo matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant stendo, skelbti savo kainas, „kad pacientai susipažintų ir žinotų“.

„Aišku, jeigu kyla klausimas, kodėl aš turiu mokėti ar panašiai, reikia visų pirma klausti gydytojo. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti su gydytoju, [reikia] kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei iš gydymo įstaigos atsakymo negauna, tada jau pacientas gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą.

Kartais būna, kad pacientas tikrai turėjo mokėti, o kartais būna atvejų, kai neturėjo mokėti. Tokiu atveju pacientui pinigai yra grąžinami, įstaiga dažniausiai pripažįsta savo kaltę“, – sako J. Grigarienė.

Anot pašnekovės, VLK poliklinikoms sumoka už kiekvieną poliklinikoje registruotą gyventoją – pernai vien už dantų gydymą buvo pervesta 60 milijonų eurų, tačiau į poliklinikas gydyti dantų ateina tik kas penktas registruotas asmuo.

Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.