Po Vilniuje elektros nukrėsto jaunuolio ir jį gelbėjusio, o vėliau mirusio mediko istorijos – neatsakyti klausimai: kaip paauglys pateko ant bėgių?

Visai neseniai Naujojoje Vilnioje ant traukinio vagono cisternos laipiojęs paauglys buvo nukrėstas elektros srovės. Jį gelbėjęs ir pats elektros nukrėstas greitosios medicinos pagalbos darbuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Tai – jau trečia nelaimė šiais metais, kai nuo elektros iškrovos miršta žmogus. LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrėjai domisi, kaip saugiai elgtis šalia aukštos įtampos laidų.

Patekti gali ne bet kas

Policijos duomenimis, nelaimė Naujojoje Vilnioje įvyko, kai su mergina buvęs jaunuolis užlipo ant traukinio cisternos. Patekus ant jos, septyniolikmetį trenkė elektra, jo drabužiai užsidegė. Pirmieji į nelaimės vietą atskubėjo medikai ir policija. Užlipę ant cisternos, jie skubėjo gaivinti nepilnamečio. Tuomet elektros iškrovą gavo ir medikas. Deja, vėliau jis mirė ligoninėje.

Kaip paauglys pateko ant geležinkelio bėgių? „Lietuvos geležinkelių“ atstovas sako, kad visa teritorija saugoma, ji aptverta, stebima vaizdo kameromis.

„Bet kas patekti negali, tai yra draudžiama, apsaugos priemonės šiuo metu yra įspėjamieji ženklai apie šią zoną, įrengiamos tvoros, tveriamos stoties teritorijos, montuojamos vaizdo stebėjimo kameros, budi apsaugos darbuotojai.

Apskritai būti pavojingoje zonoje pašaliniams asmenims yra griežtai draudžiama, tai užtraukia administracinę atsakomybę nuo 60 iki 140 eurų. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad pavojingose zonose pavojus iškyla ne tik dėl kontaktinio tinklo, bet ir dėl važinėjančių riedmenų, kurie lygiai taip pat gali smarkiai sužeisti, traumuoti, toks susidūrimas gali baigtis net mirtimi“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ eismo saugos ekspertas Julius Savickas.

„Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje yra daugybė elektrifikuotų ruožų, todėl šioje zonoje būti pašaliniams žmonėms yra griežtai draudžiama. Esant tokioje zonoje net nebūtina prisiliesti prie elektros laido, elektra gali trenkti net būnant šalia kontaktinio tinklo.

„Realiai turime liniją, kur yra kontaktinis tinklas, elektrifikuotas ruožas – nuo Naujosios Vilnios iki Kauno. Pavojinga vieta, atstumas, kur yra didelė tikimybė gauti smūgį, yra du metrai nuo kontaktinio tinklo. Kontaktiniu tinklu teka 25 kilovoltų srovė, ji yra šimtą kartų didesnė negu mūsų visų namuose. Toks kontaktinio tinklo smūgis prilygsta žaibo smūgiui.

<...> Prisiliesti prie laido nebūtina, yra, kaip ir minėjau, dviejų metrų atstumas, į kurį patekus jau iškyla grėsmė būti nutrenktam elektros. Reikėtų paminėti, kad tie du metrai pavojingi normaliomis sąlygomis, bet jeigu laidas trūktų, įvyktų koks nors gedimas, tai zona išsiplečia iki aštuonių metrų“, – tęsė J. Savickas.

Jau fiksuotos kelios nelaimės

Jei elektros įtampa siekia iki 240 voltų, elektrą atjungti gali ugniagesiai, tačiau jei įtampa didesnė, laidus gali atjungti tik elektros tinklus aptarnaujanti įmonė.

„Vykstant į įvykį yra atliekama įvykio žvalgyba. Matydami, koks tai yra laidas, jeigu tai yra laidas iki 240 voltų, ugniagesiai turi teisę patys atkirpti aukščiau esančioje vietoje laidą, naudodami, aišku, asmens apsaugos priemones, tokias kaip dialektinės žirklės, dialektiniai botai.

Jeigu nėra galimybės mums atjungti, tai kreipiamasi į elektros tinklus, į elektros tinklus aptarnaujančią įmonę per pagalbos centro pajėgų valdytojus, ir jie tada arba atsiunčia avarinę savo tarnybą, arba nuotoliniu būdu gali atjungti elektros įtampą. O jau tada atliekami visi kiti darbai, jeigu yra galimybė, tą žmogų galima patraukti, jeigu tas laidas nekelia tiesioginio pavojaus ugniagesiams“, – teigė Andžejus Romeiko, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 komandos viršininkas.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Saulius Balčiūnas sakė, jog neseniai Naujojoje Vilnioje įvykusi nelaimė – be galo skaudi. Tai buvo pirmasis sostinės greitosios pagalbos stoties darbuotojas, žuvęs gelbėdamas kitą žmogų per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

„Kai atvažiuoja gelbėjimo tarnybos gelbėti nukentėjusiojo, nėra laiko vertinti profesinę riziką tam asmeniui, kuris gelbsti, nes priešingu atveju, jeigu jis stovės ir taškuos kažkokias lenteles, vertindamas riziką, tai gelbėjimo operacija bus nebetikslinga. Tai šiuo atveju tikrai tas elementas yra, tas momentiškumas, kuris tikriausiai ir lėmė žmogaus, kuris norėjo padėti nukentėjusiajam, tam tikrus neadekvačius veiksmus. Bet manau, šiuo atveju įvardyti jo veiksmus kaip, tarkim, pažeidžiančius kokius nors teisės akto reikalavimus tikrai nebūtų galima“, – kalbėjo S. Balčiūnas.

Šiais metais jau įvyko keli tragedija pasibaigę tokio pobūdžio nelaimingi atsitikimai darbe. „Iš tikrųjų, kiekvienais metais įvyksta, tarkim, vidutiniškai po du tris mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe ir toks pats skaičius sunkių [sužeidimų]. Iš tikrųjų darbas su elektra yra pavojingas, ypač kai dirbama su ypač aukštos įtampos elektros įrenginiais, tai yra dešimt kilovoltų ir daugiau, ir dažniausiai tokių mirtinų nelaimingų atsitikimų ir įvyksta tokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.

Klaidos brangiai kainuoja

Kaip elgtis ir ką daryti, jei pamatėme žmogų, nukrėstą elektros srovės?

„Jokiu būdu nereikia bandyti pagriebti to žmogaus, nes bandysite jį gelbėti, pagriebti, jūs prilipsite, jūs būsite antras, antroji auka. Ir kiekvienas skirtingai reaguoja: vienam elektra nueis, gali nueiti per rankas tik, kitam pereiti per visą kūną, nes tai yra laidininkas. Jūs susijungiate kaip grandinė, jūs uždarote grandinę, kaip sakoma, ir jis gali jus pasirinkti, kaip ta elektra nueis“, – aiškino Vytautas Vaitkus, ortopedas traumatologas, RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Po stipraus elektros nukrėtimo užsidega drabužiai. Tai būdinga patyrus aukštą elektros įtampos iškrovą, sako gydytojas V. Vaitkus.

„Užsidega rūbai, nes ten yra didelis karštis, didelis energijos kiekis. Tai karštis yra, pavyzdžiui, kaip jūs žiebtuvėlį uždegat. Juk elektros iškrova uždegat, nes energijos kiekis yra didelis. Atiduodama energija turi ir šilumos poveikį, nuo to šilumos poveikio ir užsidega“, – tęsė jis.

Generalinės prokuratūros atstovė pranešė, jog nagrinėjant šią nelaimę buvo pradėtas tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias saugaus elgesio taisykles. Tyrimu siekiama išsiaiškinti visas šio tragiško įvykio aplinkybes, atliekami būtini proceso veiksmai. Įtarimai šiuo metu niekam nepareikšti.

Plačiau – laidos reportaže.