Po vairuotojų streiko kibirkštys tarp profsąjungos ir VVT negęsta: „vadovybės taikomas autokratinis valdymas ir arogancija – nepriimtini“

Prieš pat didžiąsias žiemos šventes, gruodžio 22-ąją, gerų naujienų sulaukė ne tik vilniečiai, bet ir „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojai. Po beveik tris savaites trukusių derybų bendrovės vadovybė ir profesinė sąjunga sutarė dėl kolektyvinės sutarties. Ji įsigaliojo sausio 1-ąją. Bendrovė tikina jau pradėjusi gerinti darbo sąlygas, bet darbuotojų atstovas pabrėžia, jog mikroklimatas ir toliau išlieka prastas.

Po kritikos lavinos meras pranešė pirmasis

VVT vairuotojų streikas prasidėjo pernai gruodžio 5-ąją, tuomet į gatves neišvažiavo dalis keleivinio transporto. Gyventojai šalo, vėlavo į darbus, ugdymo ar gydymo įstaigas, o derybos tarp VVT vadovybės bei darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos strigo. Netrūko ir aštresnių žodžių, kaltinimų dėl derybų stabdymo, naujų reikalavimų kėlimo, savo įsipareigojimų nevykdymo.

Miestiečių kritika dėl patiriamų nepatogumų ir negebėjimo operatyviai išspręsti kilusios krizinės situacijos skriejo ne tik VVT vadovų, bet ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus pusėn. Ryškesnio jo vaidmens pasigedo ir LRT.lt kalbinti politologai.

„Iš tikrųjų, mes kalbame apie tai, kad miesto meras yra tam tikras lyderis ir, esant kritinei, krizinei situacijai, esant kokioms nors problemoms, žmonės nori matyti tą lyderystę. Šiuo atveju jos nematyti. Iš čia ir kyla problemų“, – dar tęsiantis streikui portalui komentavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas.

Vis aštrėjant kritikai, R. Šimašius gruodžio 22-osios rytą pirmasis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Vairuotojų streikas baigtas. Dėkoju abiem pusėms už pagaliau pasiektą susitarimą – Vilniaus viešojo transporto ir profesinės sąjungos vadovams.“

VVT: darbas normalizavosi

VVT Komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitė LRT.lt patikino, kad nutraukus streiką ir radus sutarimą dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo bei kolektyvinės sutarties, visi darbuotojai operatyviai grįžo į darbus.

„Pasirašius kolektyvinę sutartį, įmonėje situacija stabili, išspręsti visi nesutarimai, toliau bendradarbiaujama su socialiniais partneriais, siekiant darbuotojų gerovės. Šiuo metu VVT veža visais maršrutais pagal sudarytus grafikus. Įmonė aktyviai ieško naujų vairuotojų, siūlo konkurencingą atlyginimą keleivių vežimo sektoriuje ir stabilias naudas bei garantijas tam, kad keleiviams užtikrintų dažnesnį ir geresnį susisiekimą“, – komentavo bendrovės atstovė.

G. Buivydaitė pridūrė, kad kolektyvinė sutartis taikoma nuo š. m. sausio 1 d. Būtent nuo šios datos darbuotojams didėja priemoka už darbo stažą, darbo kokybę, numatomos kompensacijos dėl pietų laiko, papildoma darbo diena apmokama didesniu viršvalandiniu tarifu, nei numato Darbo kodeksas.

„Gerinamos ir darbo sąlygos: dabar įrengiami laikini konteineriniai nameliai, kol bus pastatyti stacionarūs pagal patvirtintą miesto projektą. 2023 m. jų planuojama įrengti 11 vnt., iš viso projekte numatyta 54 vnt. Taip pat nuolatos peržiūrimi ir keičiami grafikai, atsižvelgiant į vairuotojų siūlymus ir darbo bei poilsio režimo užtikrinimą“, – detalizavo pašnekovė.

Anksčiau VVT tikino, kad streiko metu viena diena bendrovei „kainavo“ apie 150 tūkst. eurų nesurinktų pajamų. Vis dėlto bent kol kas VVT LRT.lt negalėjo įvardinti, kiek nuostolių iš viso patyrė bendrovė per daugiau nei dvi savaites trukusį streiką. Anot G. Buivydaitės, ši suma bus aiški tik buhalterijai apibendrinus visus finansinius metus.

Psichologinė aplinka išlieka prasta

Bendraudamas su LRT.lt VVT darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius neslėpė, kad nepaisant įvykusių derybų bei pasirašytos kolektyvinės sutarties, mikroklimatas bendrovėje vis dar nėra geras.

„Pasitikėjimo bendrovės vadovybe klausimas lieka atviras, psichosocialinė aplinka bendrovėje yra prasta, kitaip sakant, naujos bendrovės vadovybės taikoma autokratinė vadyba ir arogancija darbuotojams yra nepriimtina, jie tikisi abipuse pagarba grįstų santykių“, – trečiadienį portalui sakė A. Markevičius.

Jis pažymėjo, kad pasirašyta kolektyvinė sutartis darbuotojams yra pergalė, darbo santykiams suteikianti aiškumo.

„Kolektyvinė sutartis reguliuoja darbuotojų darbo ir poilsio režimą ir susijusių klausimų derinimo procedūras, mes tikimės, kad bendrovė laikysis prisiimtų įsipareigojimų. Nuo šių metų pradžios bendrovės darbuotojams bus taikomas didesnis apmokėjimas už darbo stažą, dvigubai padidintas priedas universaliems vairuotojams, kolektyvinėje sutartyje įtvirtinta aiški ir tvari darbo apmokėjimo sistema ir papildomos socialinės naudos bei papildoma teisinė apsauga darbuotojams“, – tęsė profsąjungos pirmininkas.

A. Markevičiaus teigimu, šiuo atveju vairuotojų darbo ir poilsio sąlygų gerinimas yra ir lieka pagrindiniai profesinės sąjungos uždaviniai, kuriuos tikimasi spręsti socialinio dialogo keliu.

„Turime pastabų dėl netinkamo maršrutų grafiko ir laiko trūkumo, mėnesinių darbo grafikų vairuotojams planavimo, darbo laiko apskaitos, pagarbos darbuotojų teisėms ir tenka pažymėti, kad stebime bendrovės norą ir toliau taupyti darbuotojų sąskaita“, – pažymėjo jis.

Darbą trikdo ligos

Šalyje įsibėgėjus ligų sezonui, susirgimai paveikė ir keleivių aptarnavimą sostinėje. „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) praėjusios savaitės pradžioje paskelbė, kad dėl sergančių vairuotojų Vilniuje nuo sausio 5 dienos laukia laikini viešojo transporto tvarkaraščių pokyčiai.

„Nuo sausio 5 d. dėl išaugusio UAB „Transrevis“ vairuotojų sergamumo laikinai keičiasi viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai“, – rašoma JUDU pranešime.

Anot G. Buivydaitės, ligos neaplenkė ir VVT darbuotojų. Tiesa, anot jos, tai neturi įtakos reisų organizavimui. „Sausio pradžioje sergamumas yra padidėjąs apie 30 proc., tačiau visi reisai yra užtikrinami“, – pridūrė VVT atstovė.

Savo ruožtu A. Markevičius teigė manantis, jog situacija dėl „Transrevio“ labiau yra vairuotojų trūkumo, o ne masinio sergamumo problema.

„Vilniaus viešasis transportas“ irgi susiduria su minėta problema, t. y. vairuotojų trūkumu, ir, kaip minėjau, yra nepajėgus vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų su „Susisiekimo paslaugomis“ ir Vilniaus miesto savivaldybe“, – sakė profsąjungos pirmininkas.

VVT sostinėje veža 76 iš 105 maršrutų: penkiais greitaisiais, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“.