Po sukrečiančios avarijos Kaune – klausimai dėl žmonių abejingumo: „Užtenka pažiūrėti, kiek būna pasipiktinimo važiuojant pagal taisykles“

„Kodėl niekas laiku neužkirto kelio tragedijai?“ – toks klausimas itin dažnai mirgėjo viešojoje erdvėje po šeštadienio vakarą įvykusios tragiškos avarijos Kaune. Dideliu greičiu prieš eismą skriejęs visureigis „Mercedes-Benz“ rėžėsi į BMW. Avarijos vietoje iškart žuvo du žmonės, dar du asmenys išgabenti į gydymo įstaigą, laimė, didelių sužeidimų jie išvengė. Atsirado liudininkų, teigusių, kad galbūt minėtą visureigį matė važiuojant prieš eismą dar gerokai anksčiau iki susidūrimo, tačiau panašu, jog apie tai pareigūnams pranešta jau per vėlai. Tik ar tikrai eismo dalyviai – tokie abejingi?

Pareigūnas: rodydami abejingumą tampame bendrininkais

Po įvykusios nelaimės Kauno apskrities policijos Reagavimo valdybos viršininkas Mindaugas Kairys savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo įrašu, apeliuojančiu į žmonių sąžinę.

„Daugelis vienareikšmiškai ir neginčijamai vertina situaciją. Tačiau yra ir komentarų, kad esą kažkas matė automobilį, važiuojantį prieš eismą prieš savaitę. Kažkas jį matė likus dešimčiai minučių iki tragedijos.

Matė, bet galvojo, kad sugedo, o jei sugedo, tai apsisuks. Dar vienas komentatorius prisipažįsta signalizavęs garso signalu ir panašiai. Bet niekam nepranešė. Kodėl? Pasimetė, nevertino rimtai? Tikrai? Skamba keistai...

Esame išsilavinę žmonės, gebame kritiškai mąstyti ir turime gan gerą nuovoką. Bet reikia dar vienos tragedijos, kad susimąstytumėme, ar padarėme viską, kad tokie tragiški eismo įvykiai nepasikartotų“, – rašė M. Kairys.

Pasak Kauno apskrities policijos Reagavimo valdybos viršininko, visi tokie veiksmai kaip pranešinėjimas apie policiją, reidus, trikojus, tikrinimus ar tiesiog abejingumas yra „bendrininkavimas“, veikimas tyčia, kuris leidžia kartotis tokioms ir panašioms nelaimėms bei tragedijoms.

„Dar blogiau. Kai nepranešame apie apsvaigusį žmogų, kai matome jį sėdant į automobilį vairuoti ar važiuojame su juo, mes palydime arba vykstame kartu į nelaimę. Ir labai gaila, kad apie tai pagalvojame tik jau žiūrėdami į žiaurius padarinius“, – mintis dėstė pareigūnas.

Toleruojame blogą, o ne gerą elgesį

Ilgametis vairavimo mokytojas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas bendraudamas su LRT.lt nebuvo itin nustebęs, kad šeštadienio vakarą policija nesulaukė greitos aplinkinių reakcijos į prieš eismą skriejusį visureigį.

„Žmonės blogą elgesį toleruoja. Užtenka pasižiūrėti, kiek būna pasipiktinimo, kai kažkas važiuoja pagal taisykles, neviršydamas greičio ir neva trukdydamas tiems „ereliams“. Tada būna pypsėjimas, nepasitenkinimas ir t. t. Bet jeigu tik kas nors apie blogą elgesį praneša viešai ar policijai apie tuos, kas elgėsi chuliganiškai, agresyviai ar panašiai, tai tokie pranešėjai iškart sulaukia neigiamų reakcijų, kad informavo pareigūnus“, – aiškino A. Pakėnas.

Pašnekovo teigimu, dalis visuomenės neretai vis dar bando neigiamą elgesį pateisinti tvirtindami, kad „visiems visko pasitaiko“, o pažeidėjų neva negalima iš karto nuteisti, nežinant visų aplinkybių.

„Bet palaukite, apie ką mes kalbame? Pavyzdžiui, yra šimtai tūkstančių pažeidėjų už greičio viršijimą. Dabar važiuojant Vilniuje nuo Narbuto kalno, kur palikti ženklai 30, mane lenkia maršrutiniai autobusai. Taip išeina, kad niekas nežiūri eismo taisyklių, niekam jos nerūpi. Dėl to, kai kažkas pažeidinėja taisykles, jis tarsi yra savas ir apie jį pranešti policijai nedera“, – tęsė A. Pakėnas.

Tad tokie pavyzdžiai kaip šeštadienį, eksperto teigimu, tik įrodo, kad dalis visuomenės dar nėra sąmoninga, o saugaus eismo kultūra iš esmės neegzistuoja.

„Žmonės neretai suponuoja mintį, kad važiuoti pažeidžiant taisykles iš principo galima. Kol mes taip mąstysime, tol taip ir bus. Pavyzdžiui, sėdi su manimi vaikinukas, aš jį mokau vairuoti ir jis elgiasi kažkaip netinkamai, nori viršyti greitį, nepaiso ištisinių linijų ir t. t.

Jei aš jam sakau, kad taip negalima, jis man atkerta, kad jo tėtis taip važiuoja kasdien. Tai ar aš galiu konkuruoti su jo tėčiu? Kokį jis pavyzdį mato, tokį ir perima. Čia yra svarbus tėvų auklėjimas, ne vairavimo mokyklų vaidmuo. Vairavimo mokyklos neugdo pilietiškų asmenybių“, – teigė A. Pakėnas.

Policija reaguoja visada

Kaip LRT.lt sakė Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas, per parą sostinės regiono pareigūnai iš gyventojų sulaukia apie 800 įvairių pranešimų. Tiesa, atskirai nėra kaupiama statistika, kiek iš jų susiję būtent su įtarimų sukėlusiais vairuotojais. Tačiau T. Bražėnas patikino, kad pasitaiko atvejų, kai pranešama apie pavojų sau ir kitiems keliančius eismo dalyvius.

„Informacijos pobūdis būna įvairus – pastebėjo įtartinai manevruojantį asmenį, pastebėjo galimai neblaivų vairuotoją, pastebėjo chuliganiškai važiuojantį asmenį, kuris kerta ištisines linijas, važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui, lenkia draudžiamose vietose ir t. t.“, – detalizavo T. Bražėnas.

Anot jo, gavę tokią informaciją pareigūnai visada reaguoja į pranešimus – vyksta į nurodytą vietą, esant poreikiui tiesiogiai bendrauja su pranešėju, kad būtų nustatytas galimas pažeidimas ar transporto priemonę vairuojantis asmuo.

„Pasitaiko atvejų, kai pranešęs apie pažeidimą asmuo pats važiuoja paskui pažeidėją ir padeda pareigūnams greičiau surasti ir nustatyti pažeidimą. Pilietiškų pranešėjų dėka tokie pranešimai dažnai pasitvirtina“, – kalbėjo Vilniaus AVPK atstovas.

Anot T. Bražėno, pastebėjus galbūt neblaivius vairuotojus ar chuliganiškai vairuojančius asmenis, derėtų kuo skubiau skambinti 112 ir nurodyti visus konkrečius įvykio duomenis, įskaitant vietą ir kitas aplinkybes.

„Turint tikslias koordinates, pareigūnams tampa paprasčiau sulaikyti tokius vairuotojus ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms. Patartume patiems pranešėjams, esant galimybei, nebandyti stabdyti, blokuoti kelio tokiems pažeidėjams, o sulaukti pareigūnų“, – aiškino pašnekovas.

Sulaiko ir patys gyventojai

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė taip pat tikino, kad pajūrio pareigūnai sulaukia pranešimų iš pilietiškų žmonių dėl kitų vairuotojų. Visgi kaip dažnai tai pasitaiko, A. Grauslienė nedetalizavo.

„[Pranešimų] išties sulaukiame. Dažniausiai tai būna pranešimai apie galimai neblaivius vairuotojus arba viešosios tvarkos pažeidimus darančius asmenis. Policijos pareigūnai į tokius pranešimus reaguoja nedelsdami, neretai pranešimai pasirodo esantys teisingi ir vairuotojai išties būna neblaivūs“, – komentavo ji.

Pasak A. Grauslienės, kartais netgi pasitaiko tokių atvejų, kai piliečiai ne tik praneša policijos pareigūnams apie galimai neblaivius vairuotojus, bet ir patys juos sulaiko, atima automobilio raktelius ir neleidžia toliau vairuoti.

„Policija skatina žmones būti pilietiškus ir pastebėjus įtartinai manevruojantį automobilį ar kilus įtarimams, jog vairuotojas gali būti neblaivus, nedelsiant skambinti 112 ir nurodyti įtarimų sukėlusio automobilio važiavimo kryptį, automobilio modelį ir numerius“, – kalbėjo Klaipėdos policijos atstovė.

LRT.lt taip pat kreipėsi komentaro į Kauno AVPK. Jį gavus, bus papildyta.