Po pertraukos į plaukimą grįžusi Meilutytė medalių taip nesureikšmina: tikras čempionas yra tas, kuris suklupęs sugeba atsikelti

Turbūt ne vieną plaukimu daugiau ar mažiau besidomintį tautietį nustebino žinia, kuomet 2019 m. Rūta Meilutytė paskelbė nutraukianti savo profesionalią sportinę karjerą. Pati Rūta prisipažįsta – sporto pasaulyje sulaukus vos 22 metų padaryti pertrauką iš tiesų nėra dažnas sprendimas. Visgi kitaip būti ir negalėjo – Rūtai reikėjo poilsio, norėjosi pažinti, kas ji yra be plaukimo.

Dabar – 2022-ieji, o Rūta vėl atkakliai plaukia ir vėl skina pergales. „Turbūt kažkur giliai žinojau, kad čia tikrai dar nėra pabaiga“, – sako ji. Vis dėlto merginos požiūris į savo pasiekimus jau kardinaliai pasikeitęs. Tikru čempionu ji laiko ne tą žmogų, kuris laimi medalius, o tą, kuris pasiekęs dugną sugeba iš jo pakilti.

Ilgą laiką buvo sunku išgirsti save

LRT OPUS laidoje „Žaidžiam žmogų“ daugkartinė plaukimo čempionė atvirauja – sprendimą pasitraukti iš sporto priimti buvo sunku. Apie tokį žingsnį mergina svarstė ilgai, stengėsi suprasti, ko iš tikrųjų nori pati, o ne ko iš jos tikisi aplinkiniai.

„Labai ilgai ėjau prie to sprendimo. Viskas maišėsi – vieną sakė širdis, kitą sakė protas, dar kitą – draugas, treneris, bobutė gatvėje. Visi sako, visi sako... Ir tiek daug triukšmo, taip ilgai buvo sunku iš tikrųjų išgirsti save ir priimti tą sprendimą. Nežinau net kada prasidėjo tas rimtas svarstymas tęsti ar netęsti. Na, gal kokie metai prieš tą oficialų išėjimą“, – pasakoja plaukikė.

Mergina aiškina – per tuos metus, kada ją kamavo tokios dvejonės, ji pradėjo mažiau treniruotis, pametė ritmą, kurio laikėsi šitiek metų profesionaliai sportuodama ir varžydamasi.

„Taip krovėsi vienas ant kito dalykai, tempėsi didžiulis bagažas neišspręstų dalykų, kažkokių vidinių emocijų, patirčių, jausmų. Visą laiką buvo labiau toks bėgimas nuo vieno prie kito, nebuvo laiko sustoti, pastovėti, pagalvoti, išjausti“, – neslepia Rūta.

Daugkartinė plaukimo rekordininkė ilgą laiką bandė save įtikinti, kad jai tiesiog reikia suimti save į nagą. Tačiau giliai širdyje jautė, jog smulkių pokyčių nepakaks – viską reikia keisti iš esmės. Taip Rūta, kaip aiškina ji pati, pasąmoningai susikūrė situaciją, kai sprendimą tęsti sportinę karjerą ar ne už ją priėmė kiti.

„Mus, sportininkus, testuoja antidopingo agentūra, palaikydama sportą švarų. Sportininkai turi registruotis kiekvieną dieną sistemoje, nurodyti savo nakvynės, treniruočių adresą ir paskirti 1 val. per dieną, kada jie gali ateiti patikrinti. Jeigu tu ją nebūni, gauni tašką. Jei per 12 mėn. gauni tris taškus, būna diskvalifikacija 2 metams, – aiškina Rūta, kuriai būtent taip ir nutiko. – Sužinojau, kad mane suspenduoja tiems 2 metams ir viskas, aš tiesiog priėmiau sprendimą, kad išeinu“.

Leido sau nieko neveikti

Plaukimo čempionė neslepia – laikotarpis po sprendimo pasitraukti buvo kupinas pasimetimo, ieškojimo, savidestrukcijos.

„Labai viskas pasikeitė. Buvau labai pripratus prie aiškios dienotvarkės, ritmo, disciplinos. Tai viskas labai kitaip buvo. Buvo daug nerimo, nes tiesiog nedaryti nieko man nebuvo įprasta“, – teigia Rūta.

Sportininkei, kaip sako ji pati, reikėjo išmokti gyventi nesistengiant kažko pasiekti. Jai tiesiog norėjosi ramybės, leisti sau neveikti nieko. Mergina pasakoja kažkokių naujų hobių per tą laiką nesusiradusi, nors vienu momentu buvo labai sudominęs didžėjavimas.

„Aišku, pirmieji metai buvo dar toks bėgimas nuo emocijų ir nuo savęs. Po to sekė vėl kažkoks lūžis ir pradėjau lankyti terapiją, mokytis leisti sau tiesiog būti ir išeiti iš tokio savidestrukcijos rato. (...) Prisiminus tą laiką, tai man džiugesys labiausiai buvo dėl žmonių, dėl draugų, su kuriais susipažinau, kurie palaikė. Toks šiaip ganėtinai tamsus laikas buvo. (...) Tokios būsenos kažką veikti yra labai sunku. Tau viskas taip atbulai [gaunasi], tu tiesiog nieko neveiki“, – išgyvenimais dalinasi plaukikė.

Kaip pastebi mergina, pertrauką, trukusią beveik 3 metus, galima suskirstyti į kelis atskirus etapus. Paskutiniame iš jų mergina pradėjo pati labiau rūpintis savimi, o taip tarsi savaime į jos gyvenimą po truputį grįžo ir sportas. Iki pertraukos plaukimas merginai jau buvo patapęs pareiga, svetimu, kitų primestu dalyku. O dabar, pradėjusi daugiau judėti, Rūta pajautė vidinę ramybę ir džiaugsmą.

Čempionu žmogų daro ne medaliai

Atgimusi meilė plaukimui skatino Rūtą permąstyti – o gal verta sugrįžti į profesionalų sportą? Nors iš pradžių plaukikė ir norėjo kažkokiu konkrečiu momentu paskelbti sau ir visiems, jog sugrįžo, ji visgi nutarė to nedaryti. Anot pašnekovės, jai geriau viską daryti palengva ir taip per daug savęs nespausti, kad tik vėl neperdegtų.

„Aš tiesiog bandžiau – lyg išsitrauktum senus sportbačius, eitum pasivaikščioti ir žiūrėtum, ar tau jie patogūs, ar tau jie patinka. Toks buvo jausmas, kad aš tiesiog einu patirti, tiesiog gyventi šia diena. Ir taip pagalvojau, kad čia visai fainai plaukiasi, man patinka, man gera, tai pabandysiu į tas varžybas nueiti. Nuėjau, patiko, gavau geros patirties, į viską kitaip žiūriu, visai kitokią patirtį gaunu iš to paties proceso. Ir tas smalsumas atsirado“, – atvirauja plaukikė.

Pasak Rūtos, net ir vasarą Budapešte vykusio Pasaulio plaukimo čempionato metu ji dar nebuvo įsitikinusi, ar jau tikrai grįžo į sportą. Ji tiesiog stengėsi būti atvira naujoms patirtims.

„Dabar aš tarsi ir stojusi į savo vėžes – turiu aiškų treniruočių grafiką, noriu jį įgyvendinti, planuoju varžybas už mėnesio, už dviejų. Ir aš jaučiuosi grįžusi“, – tikina sportininkė.

Visgi dabar jos požiūris į patį plaukimą ir savo pasiekimus yra visiškai kitoks nei anksčiau. Pertrauka merginai leido į savo veiklą pažvelgti iš kitos perspektyvos, praplėsti akiratį ir kitaip įvertinti tai, ką ji turi. Dabar Rūta jaučiasi rami ir savęs taip nespaudžia. Ji žino, jog bet kada gali vėl pasitraukti ir nuo to pasaulis nesugrius.

„Čempionas nėra mąstysena, kuri būtinai pamatuojama medaliu ir sėkme. Man čempionas yra žmogus, kuris nepasiduoda, kuris gali būti ir pažeidžiamas, ir suklupti, bet stojasi toliau, priima tai, nemina kitiems ant galvų. (...) Tiesiog svarbiausia, kad visi stengtųsi, darytų tai, kas jiems faina, nesvarbu, ar laimi medalius už tai, ką daro, ar ne“, – dėsto pašnekovė.

Viso pokalbio su plaukimo čempione Rūta Meilutyte klausykitės LRT OPUS laidos „Žaidžiam žmogų“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.