Po nelaimės Vilniaus r., specialistė atsako: kodėl paaugliai dėl asmenukių rizikuoja savo gyvybe?

Pirmadienio vakarą Vilniaus rajone žuvo 15-metis – ant elektros skydinės stogo užlipusį vaikiną nutrenkė elektra. Policija teigia, kad nelaimė įvyko dėl neatsargumo: pirminiais duomenimis, paauglys užlipo ant skydinės stogo norėdamas nusifotografuoti ir neišlaikęs pusiausvyros ranka sugriebė už elektros laido.

Tokia nelaimė Lietuvoje – jau ne pirma. Lapkričio viduryje garsiai nuskambėjo įvykis, kai 17-metis vaikinas bandė pasidaryti asmenukę užšokęs ant traukinio cisternos.

LRT RADIJO kalbinta „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė aiškina, kad paauglius dėl nuotraukos rizikuoti net savo gyvybe verčia noras padaryti savo bendraamžiams įspūdį socialiniuose tinkluose.

„Šiuolaikinė mūsų vaikų karta yra vaizdų karta – jie tikrai daug dalinasi vaizdais, jiems yra svarbu, kad tie vaizdai patiktų kitiems žiūrovams, kitiems socialinio tinklo vartotojams. Kita vertus, tos normos yra ne tik vaikų ir paauglių gretose, bet ir apskritai: geros nuotraukos, geros asmenukės įspūdingose vietose tikrai patraukia dėmesį, sulaukia daug palaikymo. Tai, matyt, tas gyvenimas socialiniame tinkle, tas noras gauti dėmesio, tas noras būti dėmesio centre tikrai skatina ieškoti įvairių būdų, kaip išsiskirti“, – teigia J. S. Jasiulionė.

Anot „Vaikų linijos“ specialistės, iki galo suvaldyti socialinių tinklų ir paauglių noro juose sulaukti dėmesio rizikas nėra įmanoma, tačiau atsakingas požiūris gali padėti jas gerokai sumažinti.

„Matyt, visąlaik išlieka tam tikras rizikos lygis, nes už kiekvieno vaiko ar paauglio elgesį negalime atsakyti 100 proc. Bet ką galime daryti, suaugusieji, tai (...) nuolatos ugdyti tokį kritinį mąstymą visam tam, ką matome socialiniuose tinkluose, tam, kas yra viešinama, tam, kas yra populiaru.

Suprantama, kad vėliau jau paauglys pats pasirinks, ar jis labiau nori dėti vienokias asmenukes ar kitokias, ar jis fotografuosis vienose ar kitose vietose. Tad, matyt, iki to meto, kol vaikai auga ir užauga iki tokio visiško savarankiškumo, labai svarbu, kad mes, suaugusieji, būtume atidūs, kalbėtume apie saugumą, savo pavyzdžiu rodytume tam tikrą saugumą“, – pabrėžia psichologė.

Kaip LRT RADIJUI pažymi specialistė, nors socialiniuose tinkluose publikuojamos nuotraukos ne visada kelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, neretai jos turi kitą riziką – gali sugadinti asmens reputaciją. Dėl to su atžalomis būtina kalbėtis apie tai, kodėl jiems apskritai svarbus dėmesys, gaunamas socialiniuose tinkluose, galbūt kartu pasvarstyti apie kitus, saugesnius, būdus patraukti į save akį.

Pasak J. S. Jasiulionės, negalima nuginčyti to fakto, kad socialiniai tinklai yra „neatimama gyvenimo dalis“ ne tik paaugliams, bet ir apskritai daugeliui žmonių – tai puikus būdas vienam su kitu palaikyti ryšį. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, ar paaugliui ryšiai, mezgami socialiniuose tinkluose, nepradeda užgožti jo santykių su žmonėmis realiame gyvenime.

„Tikrai yra labai svarbu stebėti paauglio gyvenimą, kad ne tiktai socialiniuose tinkluose būtų draugai. Ir patys paaugliai neretai dalinasi tokiu vienišumo jausmu, kai staiga paaiškėja, kad visi mano draugai yra tik internetiniai draugai, o kai man kažkas nutinka, aš tarsi neturiu į ką kreiptis pagalbos. Tai tikrai labai svarbu paieškoti kartu su paaugliu to tokio balanso, kad jis nesijaustų vienišas ir kitose erdvėse, ne tik internete“, – sako psichologė.

Specialistės teigimu, mokslininkai pastebi, kad socialiniai tinklai turi ir daugiau neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių psichikos sveikatai: dėl nuolatinio tobulo gyvenimo ir ypatingo grožio žmonių matymo jiems formuojasi ydingos normos, jų elgesys gali pasikeisti, siekiant atitikti tam tikrus standartus.

Pasak J. S. Jasiulionės, pastebėjus, kad dėl didelio aktyvumo socialiniuose tinkluose vaikas ar paauglys patiria sunkumų, įsikišti turėtų tiek tėvai, tiek mokytojai, tiek specialistai.

„Kol vaikai maži, yra tikrai labai svarbu, kad tėvai būtų budrūs ir paisytų rekomendacijų. (...) Riboti ekrano laiką nėra kažkoks pasirinkimas, čia yra būtina. Mes, suaugusieji, iki tam tikro amžiaus esame atsakingi už tai, kiek vaikai leidžia laiko prie ekranų. (...) Paskui, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, tikrai yra labai svarbu ieškoti kažkokių kompromisų tarp tėvų, mokyklos ir vaikų, kas vyksta su ekranais mokyklos erdvėje.

Turime visokių situacijų: pavyzdžiui, mes tikrai dažnai girdime apie elektronines patyčias, kurios vyksta filmuojant ar fotografuojant mokyklinėse erdvėse. Tai čia jau yra ne tik tėvų atsakomybė – tėvams ir mokyklai kartu reikia ieškoti sprendimų. O jei vaikui iškyla problema, tikrai svarbu pasitelkti ir specialistus ir nebijoti kreiptis pagalbos“, – akcentuoja „Vaikų linijos“ atstovė.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.