Po LRT.lt publikacijos apie nelegalius pavėžėtojus – „Bolt“ reakcija: dirbtinis intelektas tikrins vairuotojų tapatybę

LRT.lt jau rašė apie Lietuvoje egzistuojančią nelegalių pavėžėtojų problemą. Reaguodama į situaciją, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ imasi pokyčių. Šiuo metu testuojamas dirbtinio intelekto sprendimas, iš veido atpažįstantis, ar pavėžėjimo paslaugą teikia tas pats asmuo kaip ir vairuotojo pažymėjime esančioje nuotraukoje, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Vairuotojams skirtoje programėlėje prašoma pasidaryti asmenukę, o sistema atvaizdus sulygina. Asmenukės nepateikę arba tapatybės patvirtinimo negavę vairuotojai pavėžėjimo paslaugų teikti negalės. Bendrovė tikina, kad sprendimas eliminuos galimybę naudotis svetima paskyra, vengti mokesčių ir kitos atskaitomybės, o taip pat – užtikrins daugiau saugių kelionių platformoje.

Šiuo metu atliekamo testo metu patikrinimą praėjo beveik pusė visų aktyvių platformos vairuotojų. Nors tai tūkstančiai pavėžėtojų skirtinguose Lietuvos miestuose, nebuvo patvirtinta tik 17 asmenų tapatybė.

Naujoji tvarka visa apimtimi įsigalios vasario viduryje – tuomet bus patikrinti visi aktyvūs „Bolt“ vairuotojai. Nuo tada asmenukę privalės pasidaryti ir veiklą platformoje pradedantys ar atnaujinantys pavėžėtojai, o kartoti tapatybės patvirtinimą reikės reguliariai. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimas atskiria žmogaus veidą nuo nuotraukos, todėl tokiu būdu apeiti naująjį reikalavimą nepavyks.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius teigia, kad tapatybės patvirtinimas asmenuke yra naujos saugių kelionių strategijos pamatas.

„Pirmiausia, norime būti 100 procentų tikri, kad paslaugą teikia tas asmuo, kurio tapatybė žinoma mums ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Nors mūsų duomenys rodo, kad saugumo incidentų kiekis milijonuose atliekamų kelionių yra vienetinis, mums visi jie – pertekliniai. Nagrinėjame kiekvieną netinkamo vairuotojų elgesio atvejį, ir jau dabar žinome, kad įgyvendinę šį sprendimą, galėsime dalies potencialių atvejų išvengti“, – mano A. Pacevičius.

Pasak jo, vairuotojai yra individualią veiklą vykdantys asmenys, savarankiškai teikiantys pavėžėjimo paslaugas, tačiau pasitaiko, kad galimybė užsidirbti užgožia iš to išplaukiančias atsakomybes ir pareigas. Apie tai plačiau rašė ir portalas LRT.lt.

Tuomet Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas neslėpė, kad minėtų problemų dėl nelegalaus pavėžėjimo paslaugų teikimo, mokesčių ar kitų atsakomybių vengimo iš tiesų yra, o pagrindinė problema vairuotojams yra nelygios konkurencinės sąlygos su užsieniečiais.

„Laikinai atvykusiems užsienio piliečiams, dirbantiems per individualią veiklą kurjeriais ar pavėžėjais, nėra jokio tikslo Lietuvoje mokėti privalomus GPM, VSD, PSD ar atvirkštinio PVM mokesčius. Privalomų mokesčių mokėjimas jiems iš esmės yra tik laisvo pasirinkimo reikalas, nes po kelių mėnesių jie išvyks iš šalies, o mokesčių administratorius neturės jokios galimybės nesumokėtų mokesčių iš užsienio piliečio išieškoti.

Tad taip ne tik susidaro nelygios konkurencinės sąlygos, bet ir valstybė praranda nemažas sumas į biudžetą nesumokėtų lėšų. Žinoma, taip negalima kalbėti apie visus iš užsienio atvykusius vairuotojus, bet problemos aktualios tada, kai vairuotojai atvyksta dirbti čia laikinai“, – tikino D. Rudokas.

Pašnekovo teigimu, važiuojant su iš užsienio atvykusiu vairuotoju keleiviai taip pat ne tik susiduria su nepatogumais susikalbant lietuviškai, bet ir iš esmės prisiima papildomą riziką.

„Įvykus eismo įvykiui, iš užsienio atvykęs vairuotojas, kuris dažnu atveju čia neturi jokio turto, gali tiesiog pabėgti į savo šalį, o keleivio sveikatai ir turtui padarytos žalos tokiu atveju tiesiog nebūtų kam atlyginti. Tuo tarpu vietiniai vairuotojai arba dažnai būna apsidraudę papildomu keleivių draudimu, arba nutikus įvykiui keleivis nuostolius galėtų išsireikalauti iš turimo vairuotojo turto ar būsimų pajamų“, – dėstė Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas.