Po kraupios avarijos prie Vilniaus – ekspertų įspėjimai: panašių nelaimių neišvengsime, jas lemia ir infliacija bei kylančios palūkanos

Ankstyvas pirmadienio rytas. „Audi“ automobiliu vykęs vairuotojas ir keturi keleiviai veikiausiai nė neįtarė, kokia tragiška lemtis jų laukia. Deja, po kaktomušos su vilkiku visi lengvajame automobilyje buvę asmenys, įskaitant tris nepilnamečius, žuvo. Tragiškai pasibaigusių avarijų pastarosiomis savaitėmis šalies keliuose fiksuota ir daugiau. LRT.lt kalbinti ekspertai pažymėjo, jog nemaža dalis jų galėjo įvykti dėl dėmesingumo stokos. Netgi neatmetama, kad sprendimams prie vairo įtakos gali turėti aukšta infliacija, kylančios palūkanos bei įtempta žmonių finansinė padėtis.

Tragiški įvykiai – vienas po kito

Gyvybių pareikalavusių bei krauju paženklintų avarijų Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis netrūksta. Šį pirmadienį visą Lietuvą sukrėtė žinia apie Vilniaus rajone įvykusį susidūrimą kaktomuša. Jo metu žuvo du suaugusieji ir trys nepilnamečiai, iš jų jauniausiajai – vos šešeri.

Praėjusį šeštadienio vakarą Kauno rajone įvyko dar viena avarija kaktomuša. Čia susidūrus dviem lengviesiems automobiliams žuvo trys žmonės. Vėlgi liūdnas sutapimas, jog automobilis „Audi“, atlikdamas lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Dar viena skaudi avarija įvyko sekmadienį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad A1 kelyje (Kaunas–Klaipėda), ties Endriejavo miesteliu, susidūrė du lengvieji automobiliai. Incidento metu sužeisti penki asmenys, jiems suteikta gydytojų pagalba.

Praėjusią savaitę, trečiadienį, Kauno rajone žuvo prieš eismą išvažiavęs ir su sunkvežimiu susidūręs senjoras. Dar viena rimta avarija įvyko balandžio 8-ąją Vilniuje, Galvės plente, kai susidūrė automobiliai „Volkswagen Sharan“ ir BMW. Eismo įvykio metu žuvo pastarojo automobilio vairuotoja, nukentėjo dar du žmonės.

Lenkimas – pats pavojingiausias manevras

LRT.lt kalbintas žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius neslėpė nuostabos, kad per ganėtinai trumpą laiką įvyko tiek nelaimių. Nors jis nebuvo linkęs vertinti konkrečių pavienių incidentų, vis dėlto pašnekovas atkreipė dėmesį į neretai juos vienijantį aspektą – lenkimo manevrą.

„Jeigu vertintume lenkimą, tai dabar yra pats pavojingiausias manevras, ypač ten, kur yra didesni greičiai. Ir tas išvažiavimas į priešingą eismo juostą, negebėjimas susiskaičiuoti tiek savo dinamikos, tiek suprasti iš priekio atvažiuojančio automobilio greičio ir galimybių, galiausiai susitvarkyti ir užbaigti savo manevrą saugiai – tai yra pagrindinės priežastys. Kai ši klaida yra padaroma, tai beveik visuomet pasekmės yra itin skaudžios“, – aiškino V. Milius.

Pašnekovas pridūrė, kad tokioms nelaimėms sudėtinga užkirsti kelią, nes vietų, kur galimi pavojingi lenkimo manevrai, yra gausu. Juolab kad susidūrimai galimi ir ten, kur atlikti lenkimą yra leidžiama.

„Negalėčiau pasakyti, kad lenkimo manevrą kažkas nuolat kontroliuodavo. Kontrolė labiau susijusi su greičiu, alkoholio vartojimu, su tuo, ką įmanoma pamatuoti. Nes kur žmogus padarys lenkimo klaidą, labai sunku nuspėti, juk tokių vietų yra labai daug.

Bet tokios avarijos nebūtinai įvyksta neleistinose vietose, kur tą galima daryti, tik laikas būna netinkamas. <...> Nesinori kažkaip kaltinti nei vairavimo mokyklų, nei laikotarpio. Na, kuo čia dabar sunkiau yra lenkti nei prieš 20 metų? Juk jei sunkvežimis atvažiuoja iš priekio, kiekvienas vairuotojas turi susigaudyti, ar spės atlikti manevrą, net jis yra leidžiamoje vietoje, ar ne. Tai yra tiesiog vairuotojo klaidos“, – aiškino V. Milius.

Ir eismo organizatorių atsakomybė

Vilniaus Sportinio vairavimo centro vadovas Andrejus Savčenko taip pat antrino, kad didelė dalis pastaruoju metu fiksuotų nelaimių buvo susijusios su automobilio išvažiavimu į priešingą eismo juostą.

„Tam yra daug aplinkybių. Viena jų – visiškas nenoras laikytis atstumo. Tada mes nematome iš priekio atvažiuojančio automobilio, išlendame į priešingą eismo juostą lenkti prieš pat nosį toms mašinoms ir įvyksta nelaimė. Antroji priežastis, kad vis dar ignoruojame kelio ženklus, ženklinimą. Bet iš esmės tos aplinkybės išlieka vienodos. <...> Be abejo, pavasarį mes visi pasidarome gyvesni, greitesni, norime kažkiek išsidūkti, tas irgi daro įtakos“, – aiškino sportinio vairavimo specialistas.

A. Savčenko pasiteiravus, kas lemia tokias tendencijas, pašnekovas kritikos negailėjo už eismo organizavimą atsakingoms institucijoms.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje yra vietų, kad įkalnėse pažymėta ištisinė linija, nuokalnėje – kad galima lenkti. Tai tokios vietos gali klaidinti vairuotojus. Dar vienas pavyzdys yra Narbuto gatvė Vilniuje, kur jau keletą mėnesių greitis apribotas iki 30 km/h. Visi puikiausiai supranta, kad čia padaryta visiška nesąmonė ir taip atsiranda nepasitikėjimas eismo organizatorių sprendimais. Tai nuo tokių smulkmenų viskas ir prasideda: žmonės mato, kad eismas organizuojamas bet kaip, ir nustoja pasitikėti kelio ženklais, ženklinimu ir panašiai“, – teigė jis.

Žmonės tampa nedėmesingi

Lietuvos automobilininkų sąjungos viceprezidentas Tomas Būdvytis buvo kategoriškas – pastarasis laikotarpis yra rimtas signalas Lietuvos kelių policijos tarnybai ir jos vadovui Vytautui Grašiui.

„Mes vėl nusirisime į apačią, tuoj būsime pirmoje vietoje pagal žuvusius keliuose. <...> Dėsningumas iš tiesų yra toks, kad būna ramu kurį laiką, o po to kažkas iškrenta. Dabar jau labai smarkiai pablogėjo situacija“, – sakė jis.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl fiksuojama tokia padėtis, anot pašnekovo, yra tai, kad eismo dalyviai nėra dėmesingi kelyje. Tą, pasak T. Būdvyčio, jis ir pats pastebi daug keliaudamas po Lietuvą.

„Būna labai daug atvejų, kai tenka pačiam staigiai keisti automobilio trajektoriją, nes kita transporto priemonė jau kokiu trečdaliu yra išlindusi į mano eismo juostą. O vietomis eismo juostos yra gana siauros“, – apie pavojus keliuose pasakojo Lietuvos automobilininkų sąjungos viceprezidentas.

Priežastys – rimtesnės

T. Būdvyčio nuomone, tragiškos avarijos iš dalies yra ir koronaviruso pandemijos pasekmė. Pašnekovo teigimu, tuo metu tautiečiai mažiau keliavo, tapo sėslūs, o tai turėjo įtakos ir vairavimo įpročiams.

„Aš manau, kad čia reikėtų žiūrėti plačiau. Kiek aš matau, kas vyksta gatvėse, tai po pandemijos ir karantinų, įvestų draudimų važinėti po šalį, dėl įvesto nuotolinio darbo jau dabar yra tendencija ir ji gali išlikti ateityje, kad tokių avarijų gali pasikartoti. Žmonės sėdėjo daugiau namie ir atprato nuo aktyvaus vairavimo. <...> Ir visa tai, kas dabar vyksta po pandemijos, yra labai rimtas dalykas“, – svarstė jis.

Vis dėlto, anot pašnekovo, šiuo atveju yra rimtesnių priežasčių nei tik pareigūnų kontrolės trūkumas, tad ir aktyvesnis policijos patruliavimas veikiausiai problemos neišspręs.

„Policija čia nepadės. <...> Problema yra visuomenė ir mūsų mentalitetas. Mūsų problema, kad dauguma vairuotojų yra arba ramaus, arba labai agresyvaus vairavimo būdo. Ir kai turėjome tokį „pit stopą“ [trumpas sustojimas kelionės metu – LRT.lt] dėl pandemijos, tai lemia progresyvų, saugų antivairavimą“, – pasakojo T. Būdvytis.

Kartu jis pažymėjo, kad įtakos vairavimui neišvengiamai turi ir tokie veiksniai kaip ekonominė situacija bei eismo dalyvių finansinis stabilumas.

„Dėl infliacijos, ekonominės situacijos, augančių palūkanų žmonės tampa dirglūs, o tai neigiamai atsiliepia ir vairavimui. <...> Kiek teko skaityti apie pastarojo meto eismo įvykius, nemaža dalis jų yra susiję su mažesnio ar vidutinio gyvenimo lygio asmenimis.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tokių avarijų rečiau pasitaiko pasiturintiems ar stabilias pajamas gaunantiems vairuotojams. Nebūtina daug uždirbti, bet reikia gauti stabilias pajamas – tai, natūralu, lemia stabilesnę psichiką. Galbūt tai ir yra tokių skaudžių avarijų priežastis, čia jokia policija nepadės“, – svarstė pašnekovas.

Ausis pasiekia, bet smegenis – ne visų

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tikino, kad praėjęs savaitgalis dėl eismo įvykių buvo išskirtinis neigiama prasme.

„Ne vien tik eismo įvykiais, kuriuose buvo sužaloti žmonės, bet ir tuo, kad buvo nustatyta 115 neblaivių vairuotojų, dalyvavusių viešajame eisme. Tai vėlgi yra nemažas skaičius. <...> Tiesą sakant, toks skaičius seniai matytas, ypač ne šventinį savaitgalį“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo V. Grašys.

Kelių policijos vadas pridūrė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl įvyko šios ir panašios nelaimės, yra nepasirinktas saugus arba viršytas leistinas greitis.

„Yra įrengiama daug greičio matavimo priemonių, skatiname vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, paisyti greičio ribojimo ženklų, tačiau greitis yra viena iš pagrindinių avarijų priežasčių“, – sakė jis.

V. Grašys nedrįso vertinti, ar šiuo metu galiojančios baudos už greičio viršijimą yra pakankamos atgrasyti vairuotojus nuo pažeidimų, tačiau jis buvo linkęs tikėti, kad galimybės automatiškai fiksuoti ir formuoti protokolus už nusižengimus gali paskatinti teigiamus pokyčius.

„Paskirta bauda turėtų paskatinti susimąstyti, ką jis padarė ir kaip nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Kita vertus, šios dienos tikrai skaudi avarija Vilniaus rajone parodė, kad mūsų pareigūnai šalies keliuose fiksuoja tokius greičius kaip 192 km/h, kai leidžiamas 130 km/h. Vėlgi, tai rodo, kad nors kai kurių vairuotojų ausis pasiekia tai, jog jie rizikuoja savo gyvybe ir sveikata, turbūt dar ne visų smegenis pasiekė“, – kalbėjo Kelių policijos viršininkas.

Vilniaus apskrities policijos atstovės Julijos Samorokovskajos teigimu, pareigūnai nepastebi, kad sostinėje būtų išaugęs tragiškų eismo įvykių skaičius. Anot jos, Vilniaus apskrities VPK šiais metais registravo tris eismo įvykius, jų metu žuvo eismo dalyvių.

„Eismo įvykių priežastys, Vilniaus policijos pastebėjimais, dažnai būna tos pačios – saugaus greičio nesilaikymas, atidumo trūkumas, KET ženklų nepaisymas“, – ji trumpai apibūdino situaciją.

Pasiteiravus, kaip policija ketina reaguoti į pastarojo meto tragiškas avarijas, J. Samorokovskaja pažymėjo, kad ir toliau bus intensyviai vykdomos įvairios prevencinės priemonės keliuose, pareigūnai taip pat dirba mokyklose, jaunimui aiškindami saugaus eismo pagrindus.