Po dviejų laivų susidūrimo Kauno mariose – netikėtumas: kaltininkas galiausiai tapo nukentėjusiuoju

Laivų avarijos Lietuvoje – itin retos. Tik viena tokia Kauno mariose įvyko jau kiek daugiau nei prieš dvejus metus. Tuomet, kilus škvalui, susidūrė du pramoginiai laivai. Po šio incidento nė vienas iš laivavedžių neprisiėmė kaltės, todėl tyrimą pradėjo Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Nors kaltininkas jau buvo įvardytas, galiausiai viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Pramogas nutraukė škvalas

Minėti laivai susidūrė dar 2020 m. birželio 27-ąją Kauno mariose, netoli Šlienavos paplūdimio. Vieno įvykio dalyvių (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojimu, tuomet, kilus škvalui, farvateriu (vandens keliu) į Rumšiškių uostą plaukęs jo laivas susidūrė su kitu žvejybiniu laivu, kurio laivavedys galimai iš jo iššoko, užuot mėgindamas išvengti susidūrimo.

Pasak savo versiją pasakojusio liudininko, žvejys išgelbėtas bei įkeltas į laivą, su kuriuo ir susidūrė. Apie nutikusią nelaimę pranešta LTSA. Laivų avarijos tyrimo ėmėsi LTSA Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiasis inspektorius Žygintas Karalius.

Po atlikto tyrimo, pasak liudininko, administraciniai nusižengimo protokolai surašyti abiejų laivų laivavedžiams. Tokį sprendimą incidento dalyviai apskundė. Galiausiai, pateikus papildomus duomenis ir įrodymus, pasak liudininko, žvejys pripažintas kaltu, o administracinė teisena nutraukta 2020 m. lapkričio 17 d.

Apskundė teismui

Kadangi žvejys nesutiko su priimtu sprendimu, jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Pasak vieno iš avarijos dalyvių, praėjus daugiau nei metams po jo nekaltumo įrodymo, buvo atnaujintas administracinio nusižengimo bylos tyrimas.

Kaip tęsė avarijos dalyvis, atnaujinus tyrimą teisėjas nustatė, kad avarijos kaltininkas visgi yra ne žvejys, o jau prieš tai nekaltu paskelbtas asmuo. Negana to, teisėjas nusprendė, kad žvejys šioje istorijoje yra nukentėjusysis, todėl jis turi teisę iš kaltininko reikalauti kompensacijos dėl patirtos žalos.

„Mėginama mane nubausti, o kitas laivavedys ruošiasi iš manęs reikalauti didelės, nepagrįstos pinigų sumos. Dėl neveikimo prašyta nušalinti LTSA tyrėją, bet jis nėra nušalintas. Pateiktas prašymas ištirti įvykį iš esmės, surengti mano ir kito laivavedžio akistatą, apklausti įvykio liudininkus, tačiau nė vienas šių veiksmų neatliekamas ir prašymas atmetamas kaip nepagrįstas“, – teigė vienas avarijos dalyvių.

Atvejai – labai reti

Kaip LRT.lt pasakojo LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Dovilė Karužienė, tokio pobūdžio įvykiai labai reti, jų užfiksuojama vos 1–2 per metus. Visgi paprašyta pakomentuoti minėtą istoriją LTSA atstovė pabrėžė, jog dėl duomenų apsaugos Administracija nenurodys asmens tapatybę atskleidžiančių administracinėn atsakomybėn faktiškai patraukto bei nukentėjusiojo asmens duomenų.

„Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaudamasis ANK nuostatomis, atliko Administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiasis inspektorius Žygintas Karalius, kuris yra įgijęs laivavedžio pažymėjimą ir nuo to laiko vykdo pramoginių laivų kontrolę bei administracinių nusižengimų tyrimus“, – aiškino ji.

Anot LTSA atstovės, Administracijoje pramoginių laivų kontrolę atlieka 15 pareigūnų, jie visi turi galiojančius laivavedžių pažymėjimus, kas patvirtina jų, kaip laivavedžių, žinias ir gebėjimus. Šie pareigūnai taip pat turi teisę atlikti administracinių nusižengimų tyrimus. Jokių specifinių kvalifikacinių, patirties ar kitokių reikalavimų šiems pareigūnams (įskaitant ir Žygintą Karalių) ANK nenumato.

Pasak pašnekovės, administracijos pareigūnui baigus administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis ANK 608 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 406 str. 4 d., 407 str. 1 d.

Kaip aiškino D. Karužienė, dėl atlikto administracinio nusižengimo tyrimo apimties ir išsamumo pažymėtina, kad vadovaudamasis ANK 569 str. administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, laikydamasis įstatymo ir teisinės sąmonės. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

„Taigi, administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas, tyrimą atlikusiam Administracijos pareigūnui nusprendus, kad surinktų įrodymų (tarp šio administracinio nusižengimo bylos medžiagos buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai bei jo teikti dokumentai, nukentėjusiojo asmens bei kitų įvykyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, pramoginių laivų nuotraukos po įvykio, hidrometeorologines sąlygas patvirtinantys dokumentai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų priimtas sprendimas ir šią bylą sudaranti medžiaga bei kt., kurie visi buvo įvertinti) pakanka nusižengimo padarymo faktui konstatuoti“, – tęsė LTSA atstovė.

Ekspertizei poreikio nematė

D. Karužienė pažymėjo, kad LTSA administracija nėra įpareigota tirdama galimą administracinį nusižengimą atlikti visus ANK 593 str. numatytus ir teoriškai įmanomus procesinius veiksmus.

„Administracinio nusižengimo teiseną vykdantis pareigūnas vertina visų surinktų įrodymų visumą ir esant poreikiui gali priimti sprendimą dėl ekspertizės atlikimo. Šiuo atveju atlikti ekspertizę poreikio nebuvo, nes kaltei įrodyti pakako kitų surinktų įrodymų“, – aiškino ji.

Pasak LTSA atstovės, jau įvyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pagal administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui surašytą protokolą, per kurį Administracijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nustatė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, kas yra kaltas dėl pramoginių laivų eismo įvykio, kaltą asmenį patraukiant administracinėn atsakomybėn.

Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta turtinė žala.

„Apibendrinant, priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pagal kurį skirta administracinė nuobauda bei kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę apskųsti Teismui ANK 621-624 str. numatyta tvarka, nurodydamas, jo manymu, nutarimo neteisėtumą pagrindžiančius įrodymus (įskaitant ir argumentus dėl netinkamo administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo, ekspertizės neskyrimo ir pan.)“, – aiškino D. Karužienė.

LTSA atstovė patikino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat jam buvo sudarytos sąlygos naudotis ANK 577 str. nustatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, kuriomis asmuo aktyviai naudojasi (t. y. teikė įvairaus pobūdžio prašymus, reiškė nušalinamus).

„Visi asmens teikti prašymai buvo įvertinti arba dar atliekant administracinį nusižengimo tyrimą, arba jau nagrinėjant bylą bei, atsižvelgiant į jų turinį ir (ne)pagrįstumą, į juos buvo atsakyta“, – tikino ji.