Po avarijos Saulius buvo panardintas į dirbtinę komą: jei ne Šiaulių medikai, manęs nebebūtų

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kelmiškis Saulius Baltrušaitis praleido keletą mėnesių. Nors nuo gyvenimą iš esmės pakeitusios avarijos praėjo jau daugiau nei ketveri metai, 33 metų vyras iki šiol jaučia begalinį dėkingumą Anestezijos ir intensyvios terapijos bei Ortopedijos-traumatologijos centrų medikams. Išskirtinį, itin sunkios būklės pacientą pamena ir ligoninės darbuotojai, mat šis po avarijos buvo itin stipriai sužalotas, jo gyvybė ilgą laiką kybojo ant plauko – maždaug pusantro mėnesio kelmiškis praleido nugramzdintas į dirbtinę komą, rašo Respublikinė Šiaulių ligoninė.

„Už tai, kad šiandien gyvenu, esu dėkingas tik mane iš mirties gniaužtų išplėšusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams. Tik jų profesionalumo ir pastangų dėka likau gyvas. O juk į ligoninę patekau sumaitotas, vos vienas petys po avarijos tebuvo likęs sveikas“, – sako S. Baltrušaitis. Jis dėkingas RŠL personalui ne tik už pagalbą sau, bet ir jo artimųjų palaikymą, nuolatinį informavimą ir moralinį palaikymą.

Pacientą puikiai pamena ir Respublikinės Šiaulių ligoninės personalas. „Jis pas mus pateko itin sunkios būklės. Kurį laiką artimiesiems negalėjome teikti jokių vilčių: daugybiniai sužalojimai, galvos trauma, sutrupinta ranka, kojos sutraiškytos, kaklo slankstelis įtrūkęs.

Maždaug po savaitės pradėjome tikėti, kad jis išgyvens. Vis dėlto lygiai po mėnesio, jam tebebūnant komoje, teko su artimaisiais priimti nelengvą sprendimą – amputuoti koją, kadangi tai buvo vienintelė galimybė išsaugoti jam gyvybę. Po amputacijos jis sparčiai ėmė stiprėti ir jau po poros savaičių, perkėlėme į RŠL Ortopedijos-traumatologijos centrą“, – prisimena Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai, gydytoja anesteziologė reanimatologė Rasa Bracaitė.

Pats S. Baltrušaitis pasakoja iš artimųjų girdėjęs daug pagyrų Chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos personalui.

„Mama pasakojo, kad visada man buvo teikiamos ne tik aukščiausio lygio medicinos paslaugos, bet ir rūpinamasi mano higiena, visad buvau švarias rūbais, nupraustas, nuskustas, nagai nukarpyti, patalynė švarutėlė. Iš personalo sulaukiau ypatingo dėmesio ir geranoriškos pagalbos“, – prisimena kelmiškis.

Ligoninės personalui labiausiai įsiminė paciento pozityvumas, o S. Baltrušaičiui – medicinos personalo dėmesys ir paslaugumas.

„Neįgalieji man niekada nekėlė gailesčio, priešingai, visuomet žavėdavausi, kaip jie sugeba prisitaikyti ir daug pasiekti gyvenime. Gal todėl kojos amputaciją priėmiau, kaip neišvengiamą faktą. Geriau jau gyvensiu su protezu nei būsiu palaidotas su dviem kojomis“, – sako vyras.

R. Bracaitė sako – labiausiai įsiminė tai, kad po keturių mėnesių išrašomas iš ligoninės, Saulius atėjo aplankyti ir atsisveikinti su gyvybę išgelbėjusiu reanimacijos personalu: „Įprastai pagerėjus sveikatai ir perkėlus iš reanimacijos, pacientai retai nesugrįžta, o laiką, kurį buvo čia, pamena tik iš artimųjų pasakojimų. Retas užsuka jau sustiprėjęs, tačiau tokios akimirkos – vertingiausios, nes matai, kad tavo komandos darbas nenuėjo veltui.“

Atsikratė žalingų įpročių

Kelmiškis pripažįsta, po nelaimė gyvenantis daug kokybiškesnį, laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą. Atsikratęs visų žalingų įpročių, pasinėrė į sveikesnę mitybą, sportą, yra dalyvavęs fitneso čempionate. „Jei jau gydytojai davė šansą gyventi, turiu jį išnaudoti ir mėgautis“, – sako kelmiškis, turėjęs iš naujo išmokti valgyti, apsirengti ir vaikščioti.

Nors buvo sulaukęs pasiūlymų konsultuotis su kitų miestų medikais, S. Baltrušaitis savo sveikatą patikėjo išskirtinai tik Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams. „Kaip galėčiau abejoti medikais, kurie mane ištraukė iš Anapilio. Visos operacijos ir priežiūrą jau po išrašymo iš ligoninės patikėjau Šiauliams. Tekdavo kas mėnesį lankytis“ , – prisimena kelmiškis.

Įvykio neprisimena

Kas nutiko lemtingą dieną S. Baltrušaitis žino tik iš liudytojų pasakojimų. Jį pertrenkusio vairuotojo nėra matęs, niekada neieškojo ir nejaučia jokio pykčio. Įvykio liudininkai pasakojo, kad pagalbą nukentėjusiam iškvietė pats Saulių pertrenkęs vairuotojas. Nors tąkart nukentėjusiojo patirti sužalojimai prilygo kritimui iš penkto aukšto, ligoninėje teko praleisti keturis mėnesius, šiandien kelmiškis sako gyvenantis laimingą ir turiningą gyvenimą bei svajoja apie darbą ortopedinės technikos srityje.

„Tai buvo labai rimta gyvenimo pamoka, kurią manau išmokau, nes gyvenimas pasikeitė ir gal skambės keistai, tačiau jis pagerėjo“, – sako Saulius.

Prieš metus jis savo gyvenime atrado dar vieną prasmingą ir jam pačiam įdomią veiklą: tapo negalią turinčių modelių agentūros „Hero talents“ modeliu.

Būtent šioje agentūroje jis sako sutikęs begales įkvepiančių neįgaliųjų lyderystės pavyzdžių ir išgirdęs įkvėpimu tapusių istorijų.

Publikacija parengta pagal Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistės Evos Kazlauskienės straipsnį.