Pirmąja Slovėnijos prezidente tapusi Nataša Pirc Musar – „ikrų socialistė“, galinti suvienyti susipriešinusias partijas

Naująja Slovėnijos prezidente pirmą kartą tapo moteris. Nataša Pirc Musar – žmogaus teisių gynėja ir teisininkė, tarp jos buvusių klientų – ir Melania Trump. LRT RADIJO kalbintas slovėnų muzikantas, vertėjas, poetas ir rašytojas Klemenas Piskas sako – Slovėnija tikisi, jog naujoji šalies vadovė suburs iki šiol susipriešinusias partijas ir padės išspręsti gilias vidaus politikos problemas.

K. Piskas tikina, jog Slovėnijos prezidente tapusi N. Pirc Musar turi išties labai įdomią biografiją. Moteris jau beveik keturis dešimtmečius yra vienas žymiausių Slovėnijos veidų. Karjerą ji pradėjo kaip žurnalistė, žinių vedėja, pastaruoju metu dirbo informacijos komisare ir teisininke, o jokiai partijai niekada nepriklausė.

Būdama advokate, politikė gynė ne vieną įtakingą šalies asmenį. Bene žymiausia jos klientė – buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žmona Melania Trump, kuri taip pat yra slovėnų kilmės.

Kaip pasakoja LRT RADIJO pašnekovas, M. Trump į būsimą Slovėnijos prezidentę teisinės pagalbos kreipėsi dėl to, jog slovėnų žurnale „Suzy“ 2016 m. viename straipsnyje buvo teigiama, jog M. Trump būdama modeliu kartu dirbo ir prostitute. Byla buvo išspręsta be teismo, o žurnalas atsiprašė M. Trump ir sumokėjo jai kompensaciją.

Kaip aiškina slovėnas K. Piskas, pati N. Pirc Musar yra labai turtinga moteris, mėgsta prabangius automobilius. Turtų nestokoja ir jos vyras, sėkmingas verslininkas. Šis faktas, anot K. Pisko, šiek tiek apsunkino politikės prezidentinę kampaniją.

„Tai dar nėra aišku, bet jos vyras neva turėjo kapitalo „mokesčių rojuose“ (lengvatinio apmokestinimo zonose – LRT.lt) ir taip vengė mokėti mokesčius Slovėnijoje. Tai nėra labai draudžiama, tačiau bent tada tai buvo morališkai nepriimtina. (...) Dėl to ją dešinieji pavadino „ikrų socialiste“. Nežinau, ar toks terminas egzistuoja Lietuvoje, bet jeigu kas nors yra socialistas ir toks „purvinai“ turtingas, sakoma, kad jis yra „ikrų socialistas“, – dėsto slovėnas.

Anot K. Pisko, naujoji Slovėnijos vadovė nuolat kartoja, jog kovoja už „mažą žmogų“ – moterų, vargšų teises, remia kairiąją politiką. N. Pirc Musar aktyviai jokios religijos nepraktikuoja, bet sako gerbianti visus tikėjimus. Politikė taip pat pritaria LGBT asmenų santuokai.

Eidama į rinkimus, kaip pasakoja slovėnas, naujoji šalies vadovė žadėjo dėti visas pastangas būti „visų piliečių prezidente“, moraliniu autoritetu, moterų balsu tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Be to, ji sakė siekianti įveikti partinį ir ideologinį susiskaldymą Slovėnijoje.

„Ankstesniam prezidentui tai kartais pavykdavo, kartais ne. Bet šie nesutarimai Slovėnijoje atsispindi požiūryje į Antrąjį pasaulinį karą ir pokario žudynes. Slovėnijoje jau seniai siekėme susitaikymo, tačiau to vis dar neįvyko“, – sako K. Piskas.

Kaip LRT RADIJUI tvirtina slovėnų vertėjas, iš pirmosios moters prezidentės Slovėnija tikisi, jog ši labiau negu jos pirmtakai gins moterų teises, paskatins ateityje daugiau moterų dalyvauti Slovėnijos politikoje. Dabar, anot jo, nepaisant esamų kvotų, vis dar dominuoja vyrai. Šiuo metu šalyje turi būti tam tikras procentas kandidatuojančių į renkamas pareigas moterų, bet jau ką žmonės pasirenka, yra jų teisė.

Pasak K. Pisko, galima sakyti, jog naujoji šalies vadovė yra nepalenkiama, nebijo išsakyti savo nuomonės, tačiau tikriausiai bus šiek tiek ramesnė šalies galva, nei slovėnai yra pripratę.

Iš prezidentės tikimasi, jog ji atliks moderatoriaus vaidmenį sprendžiant vieną svarbiausių valstybės vidaus problemų – sveikatos priežiūros sistemos reformą.

„Prezidentė N. Pirc Musar, žinoma, neturi įgaliojimų priimti sprendimų šiuo klausimu, bet yra svarbu surengti derybas su visomis partijomis ir pabandyti suvienyti partijų pozicijas. Jos turi pasipriešinti tam tikriems lobistams.

(...) Galima sakyti, kad N. Pirc Musar parėmė ir valdančioji partija „Laisvė“, ir parlamento pirmininkas, taigi Slovėnijoje nesimato jokių konfliktų tarp skirtingų valdžios šakų. Dėl to, man atrodo, dabar bus lengviau valdyti“, – tvirtina slovėnas.

Svarbūs klausimai moters laukia ir užsienio politikoje. Vienas esminių – Kroatijos prisijungimas prie Šengeno erdvės.

„Slovėnija iš esmės pritaria šiam prisijungimui, tačiau taip pat norėtų, kad Kroatija pripažintų arbitražo teismo sprendimą dėl Slovėnijos ir Kroatijos jūrų ir sausumos sienų. Kol kas nėra jokių ženklų, kad Kroatija ketina tai daryti.

Kita vertus, Kroatijos įstojimas į Šengeno erdvę yra opus klausimas dėl padidėjusio pabėgėlių skaičiaus pasienyje. Dėl to visai įmanoma, kad Slovėnija vis dar vykdys pasienio kontrolę, nors Kroatija ir bus Šengeno erdvėje“, – dėsto K. Pisko.

Anot jo, nesutarimų šalyje kyla ir dėl tam tikrų sankcijų Rusijai. Nors politikai vieningai remia Ukrainą ir smerkia agresorę, vieningos nuomonės dėl sankcijų tikslingumo nėra.

Kaip pasakoja LRT RADIJO pašnekovas, Slovėnijoje prezidento galios yra panašios kaip ir Lietuvoje. Vykdomoji valdžia ten priklauso Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei, šiek tiek didesnis vaidmuo prezidentui tenka nebent užsienio politikoje. Šalies vadovas taip pat skelbia rinkimus, skiria ir atšaukia valstybės pareigūnus, ratifikuoja dokumentų išdavimą, sprendžia dėl malonės suteikimo, skiria valstybinius apdovanojimus.

Viso pokalbio su slovėnu Klemenu Pisku klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.