Pirmą kartą Lietuvoje, Užutrakio dvare – Strumillo šeimos paroda „Strumiłło 5xS“

„Trans/misijos Balticum 2022“ menų festivalio metu meno galerija „Fojė“ (Lietuva) ir „Andrzej Strumiłło galerija“ (Lenkija) Užutrakio dvaro rūmuose pristato išskirtinę parodą „Strumiłło 5xS“, kartu atidarant patį festivalį, kuris vyks nuo rugsėjo 4 d. iki 11 d. Trakuose ir Vilniuje.

Ruugsėjo 4 d. 13.00 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose (Užtrakio g. 17, Trakai) vyks parodos atidarymas.

Parodos dalyviai – penki Strumillo šeimos nariai: Andrzej, Irena Danuta, Anna, Rafal ir Jan. Didžiausią ekspozicijos dalį sudaro Andrzej Strumillo darbai – tapyba, grafika, knygų iliustracijos, piešiniai, fotografijos, atskleidžiantys dailininko talentą ir unikalumą. Anna Strumillo eksponuoja tekstilę, šalia dukros darbų – mamos Danutos  Irenos tapyba bei brolio Rafal grafika ir skulptūra. Jauniausio parodos dalyvio Jan Strumillo sukurtos skulptūros nustebins parodos lankytojus netikėtose ekspozicinėse erdvėse dvaro rūmuose bei parke, kur, beje, skulptūra-instaliacija bus kuriama prieš pat parodą specialiai šiai vietai.

APIE AUTORIUS

ANDRZEJ STRUMILLO (1927–2020) – dailininkas, tapytojas, grafikos dizaineris, fotografas, knygų iliustratorius, eilėraščių ir žurnalų autorius, žymus meninio ir visuomeninio gyvenimo veikėjas.

Gimė 1927 m. spalio 23 d. Vilniuje Rafal Strumillo-Pietraszkiewicz ir Kazimieros Jurszanownos  šeimoje. Vaikystę praleido prie Žeimenos upės, netoli Švenčionių, iš kur kilusi jo mama.

Mokėsi Švenčionių, Lydos ir Naugarduko mokyklose. Per karą pasitraukė į Lenkiją – 1945 m. pavasarį su mama ir dviem seserimis atvyko į Liubliną, vėliau su šeima persikėlė į Lodzę. Vadovaujamas Władysławo Strzemińskio, studijavo Dailės akademijoje tapybos ir taikomosios grafikos srityse. 1947 m. persikėlė į Krokuvos dailės akademiją. Tuo metu taip pat priklausė Lenkijos akademinio jaunimo asociacijos savišvietos grupei, kuri turėjo svarbų vaidmenį Lenkijos meno istorijoje. 1950 metais įgijo dailės magistro laipsnį. 1949–1951 m. dirbo prof. Eugenijaus Eibischo asistentu, vėliau Valstybinėje Lodzės dailės mokykloje (1952–1953) prof. Tadeuszo Grygielio ir Adamo Rychtarskio asistentu.

1953–1956 metus su žmona ir dviem vaikais praleido Mozūrijos Kšižės kaime, Piskos girioje. 1956 m. spalį persikėlė į Varšuvą (iki 1986 m.) ir pradėjo bendradarbiauti su Lenkijos prekybos rūmais (projektavo parodų paviljonus), todėl  daug keliavo  į užsienį: Pekiną (1962), Maskvą (1959), Naująjį  Delį (1959), Salonikus (1960), Zagrebą (1963), Damaską (1964), Antverpeną  (1967), Prahą (1967).

1970–1980 metais projektavo Lenkijos sunkiosios pramonės paviljonus Poznanės tarptautinėje mugėje. Tuo pačiu metu domėjosi įvairiomis taikomosios dailės sritimis, scenografija, knygų iliustravimu ir apipavidalinimu. 1953–1980 m. daug keliavo verslo reikalais ir kultūriniais mainais į Kiniją, SSRS, Tolimuosius Rytus, Rytų Vokietiją, Italiją, Indiją, Jugoslaviją, Rumuniją, Siriją, Turkiją, Belgiją, Mongoliją, Prancūziją, Vietnamą, Didžiąją Britaniją, Nepalą, Švediją, Japoniją ir Tailandą. Šių kelionių metu kūrė piešinių ir fotografijų serijas, rinko Tolimųjų ir Artimųjų Rytų meno kūrinius, materialinės kultūros objektus.

Nuo aštuntojo dešimtmečio antrosios pusės vis dažniau apsistodavo Suvalkų krašte. Nuo 1977 m. iki 1994 m. inicijavo kasmetinius tarptautinius tarpdisciplininius menininkų, mokslininkų, ekologų ir „Menas ir aplinka“ (nuo 1986 m. – „Kultūra ir aplinka“) kultūros darbuotojų susitikimus, globojamus Vygrių Suvalkų vaivados, kuriuose pats buvo komisaru.

Nuo 1982 m. rugsėjo iki 1984 m. rugsėjo apsistojo Niujorke, kur vadovavo Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriato Grafikos skyriui (Graphic Presentation Unit). 1985 metais sugrižęs į Mačkova Rudą, savo namus pavertė daugybės vietinių ir užsienio menininkų, kultūros žmonių, politikų ir visuomenės veikėjų, dvasininkų, jaunimo ir meno kolektyvų susitikimų vieta. Dvare pastatė galeriją, kurioje rengė parodas ir kitus meno renginius. Priklausė įvairioms šalies įstaigoms, Kultūros ir meno tarybai prie Kultūros ir meno ministerijos, Lenkų kultūros ir Fondo valdybai, Lenkų kultūros auksinio skeptro skyriui. Kartu dalyvavo Suvalkų ir krašto kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Bendradarbiavo su Suvalkų dailės parodų biuru (1977–1994). Nuo 1992 m. palaikė glaudžius ryšius su centru „Pasienis – menų, kultūrų, tautų“ ir fondu „Pasienis Seinuose“, propaguodamas tautų ir kultūrų sambūvio idėją. Surengė daug individualių parodų (tapybos, piešimo, fotografijos  ir iliustracijų) Lenkijoje ir užsienyje.

1997–2001 m. buvo Suvalkų regione vykusio tarptautinio skulptūros plenero „lntegrart“ kuratorius. Aktyviai dalyvavo kuriant galeriją Suvalkuose, kuri 2008–2020 m. vadinosi „Šiuolaikinio meno centras – Andrzejaus Strumiłlo galerija“. Už meninę kūrybą ir visuomeninę veiklą yra apdovanotas daugybe valstybinių apdovanojimų, tarp kurių – Polonia Restituta ordino Riterio kryžius, Polonia Restituta ordino Karininko ir Komandoro kryžius (1999), Auksinis kryžius už nuopelnus, Aukso medalis vizualiųjų ir vaizduojamųjų menų srityse „Nusipelnęs kultūrai Gloria -Artis“ (2005 m. rugsėjo 7 d.).  2001 metais suteiktas „Nusipelniusio Suvalkų miestui“ titulas, o 2002-aisiais ir Suvalkų miesto garbės piliečio vardas, t.y. aukščiausias pripažinimas už kūrybinius ir populiarinimo pasiekimus bei dalyvavimą Suvalkų kultūriniame gyvenime, o 2017 metais dar buvo įteiktas Suvalkų miesto apdovanojimas „Jotvingių ietis“.

A.  Strumillo mirė 2020 m. balandžio 9 d. Mačkova Rudoje ir buvo palaidotas Magdalenovo parapijos kapinėse. Jis paliko didžiulį ir įvairų meninį palikimą.

ANNA STRUMILLO gimė 1953 m. birželio 3 d. Lodzėje.

Studijavo Lodzės dailės akademijoje ir Varšuvoje tapybos katedroje pas prof. Janą Tarasiną ir tekstilės katedroje pas prof. Zbignevą Gostomskį.

1985–2012 m. gyveno JAV, kūrė ir vykdė originalią holistiniu ir dizaino mokymo metodu pagrįstą meno programą. Kurdama edukacinius projektus suaugusiems ir vaikams, bendradarbiavo su muziejais ir parodų centrais, dalyvavo grupinėse parodose. Buvo bendraįkūrėja Fotopedia.com (2010–2014), kur publikavo ir redagavo nuotraukas bei reportažus iš Indijos ir Ramiojo vandenyno Australijos ir Naujosios Zelandijos regionuose, Indonezijos, Malaizijos, Tailando, Pietų Amerikos ir Prancūzijos Polinezijos kelionių jachtomis.

Šiuo metu dirba fotografijos ir meninės tekstilės srityse. Šiuo metu didžiąją laiko dalį praleidžia Lenkijoje, Mačkova Rudoje.

Yra surengusi parodas Lenkijos miestuose bei Lietuvoje, Vilniuje.

IRENA DANUTA STRUMILLO (1925–2011 m.)

1942–1944 m. Adomo Rychtarskio mokinė Konrado Krzyżanowskio tapybos ir piešimo mokykloje Varšuvoje.

Studijuodama pas prof. Eugenijų Eibichą baigė Dailės akademijos Tapybos fakultetą.

Septyniasdešimtaisiais daug keliavo po Vietnamą, kur sukūrė daugybę piešinių su šalies peizažais. Viešnagės Niujorke (1982–1984) rezultatas – aliejinių paveikslų serija, vaizduojanti miesto kraštovaizdį.

Mėgstamiausios jos paveikslų temos buvo iš sausų augalų ir gėlių padarytos puokštės, natiurmortas ir peizažai.

JAN STRUMILLO gimė 1978 m. Varšuvoje.

Keliaudamas sėmėsi iš gyvenimo įvairių patirčių, buriavo, gyveno kalnų namelyje Krkonošių  kalnuose, augino arklius Mozūrijoje, taip pat buvo rinkodaros specialistas meno galerijoje Varšuvoje.

2007–2017 m. bendradarbiavo su įmone RedoSFX, kuri užsiima kino, teatro ir reklamos scenografija, specialiaisiais efektais, grimu. Įmonė kūrė tokiems žinomiems asmenims kaip Aleksandras Sokurowas, Krystianas Lupa, Grzegorzas Jarzyna, Alanas Starskis ir Mariuszas Trelińskis.

Sukūrė scenografijas ir prodiusavo režisieriaus Krzysztofo Garbaczewskio teatro spektaklius („Lenkijos karalių rinkinys“, „Akmeninis dangus vietoj žvaigždžių“, „Makbetas“, „Valstiečiai“ „Nieko“) ir filmą („Įkalinta“).

Už kūrybinį darbą, organiškai sujungiant į darnią visumą tradicinės scenografijos elementus su šiuolaikinėmis išraiškos priemonėmis, sukurtą spektaklyje „Niekas“ (Nacionalinis Krokuvos Senasis teatras),  2019 metais gavo „Auksinės kišenės“ apdovanojimą , skiriamą už geriausią tų metų teatro scenografiją.

Neseniai persikėlė į Palenkę, kur gyvena ir dirba šeimos ūkyje. Taip pat bendradarbiauja su Suvalkų įmone „Malow“, kuriai kuria objektus iš metalo.

RAFAL STRUMILLO gimė 1952 m. gegužės 26 d. Lodzėje.

1979 m. baigė Varšuvos dailės akademijos Grafikos fakultetą (prof. Mieczyslavas Wejmanas). Veiklos sritys: grafika, piešimas, papuošalai, skulptūra, istorinė ginklakalystė, kalvystė, interjero dizainas.

Surengė parodas Danijoje, Vokietijoje, JAV, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.

Renata Semaškienė

Meno galerijos  „Fojė“ parodų kuratorė

Plakato autorius Vilmas Narečionis